Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 2
Svečių: 1
Vartotojų: 1
MohardLar

Statistika


Main » 2009 » Kovas » 7 » Žygis dviračiais Sąjūdžio 20-čio proga. Pilviškiečio įspūdžiai. I diena.
04:04
Žygis dviračiais Sąjūdžio 20-čio proga. Pilviškiečio įspūdžiai. I diena.

Nusprendžiau - šiemet būtinai reikia sudalyvauti turistiniame žygyje. Jau senokai niekur nekeliavau… Užsisėdėjau.

"Vilkelio” klubas, atrodo, "apturėjo” tik vieną kelionę - per Jonines baidarėmis. Aš su jais keliauti negalėjau. Be to, jie jau plaukioja plastikinėmis baidėmis, o mano - senukas "Taimenis”, suplyšęs ir sudriskęs. Su juo reikia ne plaukti, bet nusiskandinti. Bet aš dar jo atsisakyti nesirengiu, tik va, nupirksiu naują užvalkalą, ir pirmyn!

Susitariau, kad jei klubas važiuotų dviračiais, duotų ir man žinią. Nedavė. Vadinasi, „pagal nutylėjimą", nevažiavo.

Užėjau į svetainę http://www.dviratis.lt/ ir radau nuorodą į organizuojamą žygį Sąjūdžio 20-mečiui atminti. Pagalvojau, kad gali būti įdomu. Ir laikas man tinka. Ir važiuos, ko gero, žmonės panašaus su manim amžiaus - Sąjūdžio laikų jaunimas...

Parašiau laišką, užsiregistravau. Dar savo laiške paabejojau - ar nebūsiu per senas. Atsakyme mane paguodė - yra užsiregistravę dar ir už mane senesnių moteriškių!

Taip kad - pirmyn!

2008 rugpjūčio 18 diena.

Diena prasidėjo itin netikusiai, visi požymiai rodė, kad bus labai nesėkminga.

Pirmiausiai, pamėginau užeiti į http://vejas.surf.lt/ saitą, pažiūrėt, kokie ateinančią savaitę nusimato orai. Ir ką manai? Saitas neatsidarė! Blogas ženklas…

7.30 pajudėjom iš namų. Kolonėlėje prisipylėm kuro. Planavau nusipirkti ir Lietuvos žemėlapį. Nėra! Vėl blogas ženklas… Ką gi... Vieni blogi ženklai.

Išvažiuodamas nepasiėmiau akinių – žygyje jie man vis tiek nereikalingi, bet vairavimo krūvis užgulė vienos Vilmos pečius. O Vilma - be savaitės mėnuo kaip "šoferė”. Greičiau, kaip 70km per valandą lėkti negali. Nusiteikėm važiuoti ilgokai.

Apie 9.00val. už Marijampolės sustojom stovėjimo aikštelėje pavadintoje "Kalniškės mūšio vieta”.

Ten buvo dar dvi mašinos - sunkvežimis su bakais dengtame "kūzove" ir ekskavatorius, ir dar du žmogeliai.

Nors čia mūšio vieta, bet žmogeliai atrodė taikūs ir draugiški, nesimušė. Man atrodo, juodu nupylinėjo kurą iš ekskavatoriaus. O gal užpylinėjo?

O mes pakeliui dar buvom sumanę nuvažiuoti prie Dusios ežero. Vilma kažkada ten buvo stovyklavusi su skautais, sakė, kad labai gražios vietos. Tai mes tų taikių žmogelių ir pasiteiravom kelio.

Žmonės pasirodė tikrai labai paslaugūs, nupasakojo trumpesnįjį kelią.

Pagal jų "legendą” turėjom netrukus pasukti kairėn, į žvyrkelį, ką mes ir padarėme. Pavažiavom apie 6km ir štai - mes jau prie Dusios.

Sankryžoje pasukom dešinėn, į kelią einantį palei pat ežerą. Žvyrkelis itin bjaurus - panašus į "grumdę”. Rodos, ne tik mašina tuoj suluš, bet ir paties kauleliai subyrės.

Bet štai, pagaliau, pasiekėm Prelomčiškės piliakalnį, kur ir sustojom.

Vieta labai gražiai tvarkoma. Kaip tik, mums ten bebūnant, su "Niva” atvažiavo du vyrai ir ėmėsi tvarkyt poilsiavietę. 

Užlipom ant piliakalnio. Vaizdas fantastiškas! Ežeras, didžiulė erdvė.

Nulipdami atkreipėm dėmesį į medinių sargybinių figūras. Ta-a-aip. "Vaizdzialis” neblogas. Iš nugaros jie į žmones visai nepanašūs. O vieno "sargybinio” kupra dar ir pagrauženta. Be abejo - priešų kalavijo darbas, negi ligos…  

Pajudėjom tolyn.

Dar kiek pavažiavę, pasiekėm Kryžių koplytėlę. Na, čia jau jokių "pagonizmų”. Koplytėlė, dydumo sulig katedra. Pastatyta dėl senais laikais čia įvykusių stebuklų - praregėjusio aklo kareivio, ar kažko tokio.


 Į teritoriją įvažiuoti negalima, bet laisvai įmanoma, pasilikus mašiną prie vartų, nueiti iki ežero. Ten yra kelios poilsiavietės.

Prieš pora dienų, per Žolinę, čia vyko kažkoks Blaivybės sąjūdžio renginys.

Paklausit, kaip aš supratau, kad būtent Blaivybės sąjūdžio? Aišku, paprastas žmogus apie tai spręstų pagal tai, kad niekur nesimėtė nei alaus, nei degtinės buteliai. Bet mes panaudojom „dedukcinį metodą" – ateidami perskaitėm apie tai plakatėlyje, kabėjusiame prie vartų :-) ... 

Aplink koplyčią gražu, tvarkinga, nupjauta žolytė, nemažas skulptūrų parkas.

Išsirinkom vieną poilsiavietę, susėdom ir pavalgėm. Valgant, širšės kėsinosi į mūsų maistą. Bet mes - suvalkiečiai, širšėms nenusileidom. Nieko jos iš mūsų negavo. Grumtynėse, atrodo, vieną net nužudžiau...

10.30val. važiuojam toliau. Nedaug važiuoti jau ir belikę…

Apie 11.00val. mes Druskininkuose. Beliko rasti miesto prieplauką iš kurios ir prasidės žygis.

Bet kur gi ji? Šiuo metu turbūt jau profesorius V.Lansbergis gražia kalba išlydi turistus. Nieko tokio, aš iš tolo jo paklausysiu. Tvarkydamas ir kelionei ruošdamas dviratį.

Kad tik rastume tą prieplauką.

Kiek pasivažinėjom  po paslaptingąjį Druskininkų miestą, bet prieplaukos rasti nesugebėjom.

Tada man ir toptelėjo: "Dar gerai, kad moku šio krašto žmonių kalbą! Galiu pasiklausti kelio!”

Pirmiausiai nusprendžiau  paklausti juokingai šviesiaplaukės merginos (blondinės).
- Laba diena. - pasisveikinau.
- Laba diena. - atsakė.
- Gal žinot, kur čia yra prieplauka?
- O! Tai jūs plauksit garlaiviu? - paklausė ji manęs.
(Garlaiviu?! XXI amžiuje?… :-) Tai gal dar ir galerom? )
- Ne. - atsakiau jai.
- Tai gal jūs plauksit baidare?
- Ne, planuoju važiuoti dviračiu.
- Vandens dviračiu?
- Ne, sausumos.
- Nežinau. - pasakė ji man.

Mergina, aiškiai, netikėjo, kad sausumos dviračiu galima važiuoti iš prieplaukos – iš ten gi plaukia garlaiviai, na, blogiausiu atveju - baidarės. O gal tikrai nežinojo kur ta prieplauka...

Dar pasivažinėjom. Druskininkai gražus ir nenuobodus miestelis.

Privažiavom didžiulį Druskininkų žemėlapio stendą. Prie stendo stovėjo vyrukas, pakalbinau ir jį:

- Gal žinot, kur čia yra prieplauka?
- Plauksit garlaiviu?
- Ne, važiuosiu dviračiu.
- Nežinau.

Paklausiau dar vieno vyruko, o jis:

- Plauksit garlaiviu? ...

Daugiau nebeklausinėjau.

Gal aš neteisingai klausimą uždaviau? Gal visi žino tik tą prieplauką, iš kurios išplaukiama garlaiviais, o apie tą, iš kurios išvažiuojama dviračiais - niekas net negirdėjęs?

Nusprendžiau  kuo greičiau išvažiuoti iš šito itin paslaptingo miesto. Jis man jau buvo baisus...

Pasukom link Liškiavos ir sustojom.
- Jie vis tiek turės pro čia važiuot. - nusprendžiau. - Sulauksiu.

Pamažu sutvėriau dviratį, sukabinau ant jo bagažą. Neskubėjau. Nėra ko skubėti, spėsiu.

Bet žygeivių nėra.

Palaukėm. Po to dar palaukėm.

Žygeivių nėra!

Nusprendžiau išlėto riedėti. Jie jauni. Nors, aišku, yra ir keletas už mane senesnių moteriškių, bet pasivys.

Ir štai, 12.40val. pajudėjau!!!

13.30val. pasiekiau Liškiavą. Į piliakalnį lipti patingėjau.

Bet iš tikrųjų, tai pabijojau. Labai jau ten daug automobilių buvo pristatyta. O jeigu automobilistai sumanys apvogti vargšą dviratininką?! Aš gi jų net nepavyčiau!

O į bažnyčios kalną įkopiau. Ir nepabijojau palikti apačioje dviratį.

„Na tik dabar jau, - sakiau sau. - Šventoje vietoje gal ir automobilistai nevagiliaus?" 

Apžiūrėjęs šventovę, nusileidau ir pajudėjau tolyn. Kelias vis kilo į kalną.  O viršuje pamačiau, kad į bažnyčios teritoriją bučiau galėjęs įvažiuoti su visu dviračiu. Per kapines nutiestas gana platus kelias.


14.18val. teko sustoti pakelėje, autobusų stotelėje. Suplyšo sandalas, turėjau susitvarkyti. Susiuvau. Ta proga ir pailsėjau...

O žygeivių dar nematyti!

17.02val. Aš vis dar vienas! 

Teko patirti šiokių tokių nuotykių. O jeigu atvirai, tai buvau pasiklydęs.

Lietuvoje!!! 

Vienu žodžiu - buvo taip.

Nuo Liškiavos numyniau link Panorų. Bet kažkokiame kaimelyje, kai žvyrkelis suko į kairę, aš nuvažiavau tiesiai. Žemėlapio neturėjau, o abu keliai atrodė vienodi. Aš nusprendžiau, kad tikrasis kelias neturi sukti kažkur į kairę, bet driektis palei Nemuną.

Viešpatie, koks aš buvau neteisus!

Pradžioje buvęs gražus ir platus, žvyrkelis pradėjo akyse nykti. Galop iš jo liko tik šakniuotas miško keliukas. Protas man sakė, kad reikia apsisukti ir grįžti į teisingą kelią. Bet juk tai ne mūsų metodas! Mes važiuojam tik pirmyn!

Ir važiavau...

Apie 15.30val. per džiungles išvažiavau į Nemuno pakrantę. Labai graži poilsiavietė, su pavėsine. Net kilo mintis čia likt ir nakvot. Bet persigalvojau. 

Nusižengiau savo principams ir šiek tiek pagrįžau keliuku. Neturėjau daugiau ką daryt, nebent nuplaukt Nemunu. Bet labai nedaug pagrįžau – iki pirmos sankryžos. O tada pasukau dešinėn.

Gražus miško kelelis, gražus, vis dar gražus, kol... neliko kelelio.

Liko tik takelis, visas apžėlęs prakeikta žolele, maždaug, man iki krūtinės ištysusia. Ėjau tuo takeliu, kaip koks Mauglis džiunglėm, ir vilkau savo dviratį, savo "brolelį", lyg sužeistą draugą... 

Ir tada sutikau gerus žmones - jauną vyruką, moterį ir senuką. Aš jų paklausiau kelio ir tie gerieji žmonės net susiginčijo, norėdami parodyti man patį gerąjį kelią. 

Jaunas vyrukas sakė:

- Eik tiesiai, o sankryžoje į dešinę, ten geresnis kelias.

Moteris:

- Eik tiesiai, o sankryžoje į kairę, ten arčiau.
O senukas iš miško rėkė:
- Pro Joną! Pro Joną!
Bet jaunas vyrukas man paaiškino, kad „pro Joną" neverta, nes pas Joną dideli ir pikti šunys.

Padėkojau ir nuėjau tolyn.

Takelis tikrai netrukus kirto mažą upelį. 

O tada tikrai išvedė į sankryžą. Pasukau dešinėn. Smagu važiuot išėjus iš „džiunglių", nors, paklausęs vyruko, gal pasukau ir ilgesniuoju keliu. Bet užtat geresniuoju!

Pagaliau privažiavau Panorų kaimą. Iš čia - tiesiu taikymu link Merkinės.

Žvyrkelis labai malonus - platus, lygus. 

O štai žalteliui nepasisekė. Atrodo, jis mėgino tik pereiti kelią ir žuvo sutraiškytas žiauraus "kelių erelio" :-) .

Dabar sėdžiu ant suoliuko, pakelės poilsevietėje. Iki Merkinės liko 4 km. 

O žygeivių nematyt...

22.50val. Na va, guliu sau palapinėje ir rašau. 
Sąjūdžio žygį vis tik radau. 

Baigęs ankstesnįjį įrašą, pasakiau sau: „Pailsėjome ir kelkimės!".

Sėdau ant „brolelio" ir nuvažiavau į Merkinę.

Tik pervažiavus per tiltą - Merkinės piliakalnis. Užlipau ant jo. Tokia tradicija. Visada, kai būnu Merkinėje, užlipu ant piliakalnio.  Pasigrožiu Merkio ir Nemuno santakos vaizdu.

 Po to nuvažiavau į miestą. Ten nusipirkau alaus (Gi atvažiuos turistai, man reikės su jais susipažinti, o kaip be alaus?). 

Tada nulėkiau į mūsų klubo senąją vietą, tą - ant Merkio kranto, prie šaltinėlio.

„Nulėkiau" - skamba labai laisvai ir lengvai. Iš tikro viskas buvo daug ekstremaliau. Keliukas buvo labai smėlėtas, o pakrantėje – dar ir šlapias. Rėkdamas, keikdamasis (vistiek niekas negirdėjo :-) ir persdamas (vistiek niekas negirdėjo :-), galop pasiekiau senąją gerąją vietelę... 

Keista... Kažkodėl nešienauta ir dar ganosi dvi karvės...

Kažkada čia buvusi nebloga maudykla rekonstruota į karvių girdyklą.

Užsiėmiau geriausią vietą - aukščiau, arčiau miško, kur mažiau uodų. Tada leidau sau atsipūsti, atsigerti alaus.

Smagu ir gera, paukšteliai čirškia, žiogai čiulba...

„Tai visi nustebs, - galvoju sau. – Susirinks, o aš jau čia."

Gurkšnodamas antrą skardinę, pamačiau pro šalį Merkiu praplaukiančius baidarininkus.

„Gerai jiems, - pagalvojau sau. – Kažkada ir aš šitaip čia plaukiau. O šitie gal mūsiškiai, Sąjūdiniai? Bet mūsiškiai plaukia Nemunu... Pala! Nemunu! Tai negi jie plauks į Merkį stovyklaut?"

Kažkas ne taip! Išsitraukiu programą, skaitau atidžiau. Tai kad nakvynė ant Nemuno kranto! Ot aš žioplys!

Išrioglinu atgal.

Dabar tai jau man realiai buvo sunku – smėlėtu keliuku buvo sunku stumt sunkų dviratį, ir savo sunkiom kojom nešt sunkų, pilną alaus, kūną. Bet viską įveikiau.

Perriedu tiltą, pasuku dešinėn ir štai jie - tie turistai.

Gražus, linksmas ir draugiškas jaunimas, bet alaus neturėsiu su kuo atsigerti – per jauni... Tų, už mane senesniųjų, moteriškių nėra. Gal ir gerai... 

Po to buvo vakaronė prie laužo. Dalyvavo 1988 metų ekologinio žygio Nemunu organizatorius Linas Vainius. Pasakojo apie tą pirmąjį žygį. Buvo įdomu.  


 

Atsiguliau anksti, apie 11 vakaro.

O jaunimas dar bėgiojo naktinį orientacinį žaidimą, po to dar, girdėjau, dainavo... Aš nebėgiojau ir nedainavau...

Senas aš jau...



Views: 1762 | Added by: Valius | Rating: 0.0/0
Total comments: 1
2010-02-01 Spam
1. vincas (vincas)
Įdomus pasakojimas, puikios nuotraukos.Malonu buvo skaityti ir žiūrėti.

Only registered users can add comments.
[ Registration | Login ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Ketvirtadienis, 2017-11-23

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


Kalendorius
«  Kovas 2009  »
SPATKPnŠ
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031

Archyvas

„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License