Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 10
Svečių: 10
Vartotojų: 0

Statistika


Main » 2013 » Vasaris » 22 » Skaudi praeities žaizda
21:42
Skaudi praeities žaizda

Dar ir šiandien prisimenu jį, Jurgelį iš mūsų kaimo, šuoliuojantį ant šyvo arklioko į mėlynuosius pagirius. Paklaustas, kur skuba, išdidžiai atšaudavo „Turiu užsakymą". Taip neįprastai skambėjo šie žodžiai iš jo vaikiškų lūpų. O ko skuba, išduodavo iš jo atlapoto puspalčio kišenės kyšantys du ilgakakliai buteliai. Mat susimetė brigados vyrai po „tritkų" (po 3 rublius) ir pasiuntė jauniausią pamiškėn. Ten Jurgis jau žino, kuris kaimo „bravoras" neseniai virė tuos velnio lašelius. Vyrai sakydavo, kad išgėrę lengviau gali atverti vienas kitam širdį, suprask, atskleisti savo skausmų pasaulį, kuris anuo pokario dešimtmečiu buvo toks platus – nuo jų kaimo iki Krasnojarsko ar Kolymos.

Ir jauniausio iš jų – Jurgelio - skausmas buvo ne menkesnis. Jo tėvą tuoj po karo enkavedistai išsivedė už tai, kad jis prie vokiečių tris besislapsčiusius raudonarmiečius, jų prašomas, nuvedė pas kaimo seniūną pasiduoti valdžiai.

Išėjo žmogus į gulagus, palikęs sergančią žmoną ir šešis mažamečius vaikus. Iš ten sugrįžo be sveikatos ir netrukus mirė.

Besibaigiant penktajam dešimtmečiui, mūsų kaimo žmonėms žemė pradėjo slysti iš po kojų – iš rajono atsibastę partorgai su stribais pradėjo tverti kolchozus. Vyrams „kirminui numarinti" vėl reikėjo svaigalų. Nesvarbu, iš ko varytų – cukrinių runkelių, rugių ar bulvių. Ėjimas į kolektyvą, bendrą darbą, užmirštant negandas, skatino išgerti iš širdgėlos, o po metų kitų – jau dėl smagumo.

„Ir kur tai matyta: mano arklys jau ne mano, mano vežimu jau kiti važiuoja, o į mano kluoną veža javus iš kaimyno lauko", - stebėjosi kaimo žmogus.

- Imkim, kaimyne, ir išgerkim, - ragino vienas kitą. Iš pradžių gėrė po mažą taurelę, paskui po „klebonišką", ir pagaliau stiklinėmis.

- Gerkim kaip plačiojoje tėvynėje, - šaipėsi vienas iš kito kaimynai, jau į rusiškas šimtasiūles įsivilkę, kurias netrukus „tautiškomis" praminė.

Tarp jų nuolat sukiojosi ir Jurgelis, jau pradėjęs kolchozininko darbo stažą, nors pradžios mokyklos buvo nebaigęs.

Nežinia, kas pirmasis jam į vaikiškas rankas įbruko taurelę ir priminė, kad jis irgi vyras ir turįs išgerti. Vieną taurelę, kitą – ir jau berniukas snaudžia, o eidamas namo svirduliuoja ir griuvinėja.

Nežinia, kas pirmasis pasijuokė iš vargšo vaiko ir tuo piktu juoku užkrėtė kitus. Paskui visiems tapo linksma, suradus netikėtą pramogą.

Gyvenimas riedėjo nauja vaga: vietoj atlaidų valdžia žmonėms pradėjo rengti festivalius, derliaus nuėmimo pabaigtuves. Naujos tradicijos žengė į kaimą su pagėrimais gamtoje ar „kultūringais žiburėliais" kultūrnamiuose.

Penkios bonkos, penkios bonkos

Nei daugiau nei mažiau,-

per pabaigtuves įsigudrino brigadininko kaulyti darbininkai.

O „vaisiuką" kaimų parduotuvėse vyrai gėrė jau iš trijų litrų stiklainių iki darbo ir po jo.

Svaigo ne tik kaimas, bet ir miestas...

Jurgelis dar buvo gyvas. Jau gerokai ūgtelėjęs traukė kartu su visais. Tik kažkokia graudi šypsena buvo įsigavusi į jo veidą.

- Jurai, ar jau neįstengi, ar nepakeli? – susilaukdavo priekaištų. Kelis šieno glėbius šake pamėtėjęs vis sunkiau kvėpavo, rankove braukė nuo išblyškusio veido prakaitą.

- Ir tu nesiskubink, kolchozui dirbi, - liūdnai atšaudavo vaikinas.

Retėjo kaime vyrų gretos: vairuotoją prislėgė jo paties remontuojamas sunkvežimis, traktorininką kepenų cirozė papjovė, kombainininkas krito nuo infarkto. Kapinėse vienas po kito augo kapų kauburėliai vyrų, pervargusių nuo kolektyvinio darbo ir degtinės. Mirė jauni, dar penkiasdešimties nesulaukę, nespėję naujoje gyvenvietėje net namų pasistatyti.

O Algirdas Endriukaitis tik aštuntajam dešimtmečiui įpusėjus rajono laikraštyje „Pergalė" pradėjo nagrinėti nusigėrimo temą ir skambinti blaivybės varpu. „Vanduo ant svaiginimosi malūno"- rodos, taip vadinosi jo straipsnių ciklas, kuriame būsimasis Seimo narys jau tada drįso atskleisti socialines girtavimo šaknis socialistinėje visuomenėje, kurių teoriškai jų nebuvo numatyta.

Buvo tada pats gyvenimo „smagumas". Blaivumas visuomeniniame gyvenime tapo nemadingas, o Bažnyčios skleidžiamos blaivybės idėjos ne visų žmonių ausis ir širdis pasiekdavo.

... Jurgelis tyliai užgeso ligoninėje. Jis buvo jauniausias iš kaimo vyrų – žaliosios gyvatės aukų.

Užsukęs į kapines, sustoju prie vaikino kapo ir prisimenu jį dar vaiką, suaugusių girdytą ir pajuokiamą. Greta jo vėliau atgulė ir motina, kuri buvo per silpna apginti savo sūnų nuo didžiosios kaimą paralyžiavusios pagundos.


P.S. Savo rašinio veikėjo vardo nepakeičiau.


Vincas Tumosa

Views: 1115 | Added by: vincas | Rating: 5.0/1
Total comments: 1
2013-10-03 Spam
1. Kukk
I feel like I've missed so much of the dsiegn world withouth even knowing!I love the dsiegns you've postes, it a fresh air in the fashion world. Thank you for introducing the Ethno Tendance.

Only registered users can add comments.
[ Registration | Login ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Penktadienis, 2017-06-23

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


Kalendorius
«  Vasaris 2013  »
SPATKPnŠ
     12
3456789
10111213141516
17181920212223
2425262728

Archyvas

„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License