"Velioniui atneštos gėlės virsta šiukšlynu

Vieną kovo sekmadienį teko apsilankyti naujosiose Pilviškių kapinėse (šilelyje). Iš mano artimųjų čia niekas nepalaidota, tačiau pažįstamų žmonių kapų yra. Bevaikštant žvilgsnis užkliuvo už tvoros. Tiksliau už to, ką pamačiau anapus jos. Tai pats tikriausias šiukšlynas!
Pirmiausia jis atspindi žmonių kultūrą. Ką galima pasakyti apie tą, kuris, surinkęs šiukšles ir permetęs jas per tvorą, mano esąs apsikuopęs? Šiukšlėms juk yra skirtos vietos. Nors, tiesą sakant, konteinerių nepastebėjau. O jų turėtų būti. Ir stiklus reikėtų mesti atskirai.
Be abejo, prie kiekvieno žmogaus sargybinio nepastatysi, tačiau kažką daryti reikia. Gal pakabinti keletą įspėjamųjų lentelių? O galbūt ir bausti? Arba, nustačius pažeidėją, liepti jam padirbėti – sutvarkyti tą šiukšlyną. Juk kas nors vis tiek turės tai padaryti.
Antra, tai mūsų požiūris į velionį, jo artimuosius ir laidotuves. Nesuprantu, kam reikia to besaikio gėlių „vilkimo“? Ypač dabar, kai visi taip skundžiasi, jog sunku išgyventi. Kodėl šios ydingos tradicijos nepakeitus pinigų auka? Galima nupirkti atviruką, užrašyti paguodos žodžius ir įteikti artimiesiems. Rašant galima nurodyti ir kam skiriama auka: gėlėms, mišioms, žvakėms ir t. t. O einant pagerbti velionį užtektų nunešti vieną ar du gėlės žiedus.
Teko dalyvauti laidotuvėse Vokietijoje. Ten vainikai ar puokštės būna tik nuo artimiausių žmonių. Visi kiti skiria piniginę auką. Ir kapinėse nebūna tokių kalnų šiukšlių.
Mirus artimam žmogui svarbu yra paguoda, palaikymas, pagalba, nuoširdi malda, o ne kalnai gėlių, kurios yra tik tarsi pasipuikavimas prieš kitus, kas atneš didesnę ir gražesnę puokštę.
Nepamiršiu vieno giminaičio laidotuvių, vykusių žiemą. Į šarvojimo namus buvo prinešta daug vainikų ir gėlių. Laidota toli nuo to miesto, kuriame velionis gyveno iki mirties, todėl jį palydėjo tik nedidelis būrelis žmonių. Kai reikėjo visas tas gėles ir vainikus nuo bažnyčios nunešti į kapines, vaizdas buvo nekoks. Siaučiant pūgai moterys nešė po tris vainikus: ant rankų ir... ant kaklo.
Atėjo pavasaris. Visi norime gyventi gražiau, švariau. Vis priekaištaujame jaunimui, kuris šiukšlina. Bet ar visada rodome gerą pavyzdį darbais, o ne žodžiais? Nenuolaidžiaukime sau, tada bus galima reikalauti ir iš kitų.

Danutė TALUTIENĖ"