ES ketina geriau apginti ir autobusais bei laivais keliaujančiųjų teises
Vasara – kelionių metas. Tam, kad netikėti rūpesčiai nesugriautų kruopščiai planuotų atostogų, prieš keliaujant svarbu pasidomėti savo, kaip keleivių, teisėmis. Tai tampa ypač aktualu, kai sužinome, kad greitai jų turėsime daugiau – jau liepos mėnesį Europos Sąjunga balsuos dėl keleivių teisių didinimo. Taigi, ką verta žinoti prieš keliaujant lėktuvu, autobusu, traukiniu ar laivu?
Nors saulė dar neišlenda tiek daug, kiek norėtųsi, ir dažnokai pliaupia lietus, turbūt kiekvienas vis dažniau imame galvoti apie artėjančias atostogas. Vieni apie visiškai greitas, būsimas jau birželio mėnesį, kiti – apie laukiamas vasaros pabaigoje, arba apskritai dar svarstome, ar pavyks šiemet ištrūkti ir, žinoma, ar užteks tam pinigų. Pirmąją kalendorinės vasaros dieną nusprendėme pasidomėti, kokie lietuvių atostogų planai šiais metais ir kaip juos paveikė ekonominis sunkmetis.
Socialiniai tinklai aktyviai užkariauja internetinę erdvę: Lietuvoje jų yra apie dešimt, iš kurių net du įsitaisę populiariausių svetainių pirmajame penketuke. Panašu, jog lietuviai iš tiesų aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, kurie yra skirti žmonių asmeniniams ryšiams palaikyti, ineraktyviam bendravimui ir kitokiam pramogavimui su kitais prie socialinio tinklo prisijungusiais nariais. Trečiasis lankomiausias lietuvių tinklalapis yra www.one.lt, kurio pagrindinė funkcija yra socialinis bendravimas internetu, o penktoje vietoje – kitas socialinis tinklas www.draugas.lt. Per mėnesį šios svetainės pritraukia atitinkamai 750 tūkst. ir 600 tūkst. lankytojų. Vertinant bendras interneto naudojimo tendencijas ir lankytojų srautus kitose lietuviškose svetainėse, lankomumo rodikliai yra iš tiesų dideli. Verta paminėti, kad prieš metus į Lietuvos interneto padangę staiga įsiveržė tarptautinis socialinis tinklas „Facebook". Šis kadaise jauno JAV studento sukurtas socialinis tinklas Lietuvoje turi daugiau nei 600 tūkst. vartotojų. Kyla natūralus klausimas: ar mes, lietuviai, taip aktyviai naudodami socialinius tinklus susimąstome apie jų saugumą?
Lietuva nuo seno vadinama agrarine šalimi, o žemė mūsų žmonėms turi ypatingą reikšmę. Šiandien Lietuvoje žemės ūkis yra pirmaujantis ekonomikos sektorius: praėjusiais metais šių produktų eksportas sudarė 20 proc. viso šalies eksporto, žemės ūkyje dirba 6 proc. visų dirbančiųjų, o kaimo vietovėse gyvena 33 proc. visų šalies gyventojų. Stengdamiesi puoselėti senąsias ūkininkavimo tradicijas, Lietuvos ūkininkai turi rūpintis ir savo ūkių konkurencingumu, ypač aktualiu bendroje Europos Sąjungos (ES) arenoje. Vis aktyviau diskutuojant naujosios bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) klausimais, nusprendėme ir mes pasidomėti, kas Lietuvos ūkininkams aktualu svarstant naujosios politikos gaires bei kas jų laukia po 2013 m.
Visi girdėjom apie neseniai ties Pilviškiais įvykusią baisią tragediją – autoavarijoje žuvo du jaunuoliai. Nesiruošiau čia apie tai kalbėti, nemanau, kad esu pajėgus rašyti tokia sunkia tema. Labai gaila žuvusiųjų, nes visas gyvenimas dar jiems turėjo būti priekyje...
Užuojauta žuvusiųjų artimiesiems.
Bet, kadangi mūsų portalas skirtas Pilviškių kraštui, šį įvykį nušviesti reikia. Nusprendžiau tik pateikti straipsnius iš kitų interneto resursų.
Žiniasklaidoje jau pasirodė pirmieji pranešimai apie deginamos pernykštės žolės padarinius. Žmonės nepaiso visų perspėjimų, gąsdinimų baudomis ir vėl masiškai degina pernykštę žolę. Gaisrų kasdien daugėja. Šiemet pirmieji gaisrai užfiksuoti Suvalkijoj. Marijampolės apskrityje žolė jau deginta daugiau kaip 3 ha teritorijoje.
Šie gaisrai padaro didelę žalą augmenijai ir gyvūnijai. Kilus žolės gaisrams ugnyje žūsta didžioji dalis toje vietoje gyvenančių voragyvių, vabzdžių, varliagyvių ir driežų, pirmieji ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis. Pirmoji kiškiukų vada taip pat smarkiai išretėja dėl žolės gaisrų. Ugnyje žūsta ne tik pirmoji pavasarinė augalija ir smulki gyvūnija, dėl ugnies poveikio skurdėja dirva. Nuo vėjo ir lietaus intensyvėja erozija, iki 30 procentų dirvožemio azoto pakyla į atmosferą kartu su degimo produktais. Liepsnos persimeta į miškus, ypač nukenčia sodinukai ir jaunuolynai. Gaisrai persimeta į durpynus ar durpingas pievas, užsidega pastatai, technika, žūsta net žmonės.
Valstybės vadovė Antanavo bendruomenę siūlo laikyti pavyzdžiu visai Lietuvai, nes ji, spręsdama savo problemas, sugeba pasinaudoti Europos Sąjungos parama ir užsidirbti. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad didelę pagarbą kelia bendruomenė, kuri pilietiškai sugeba kontroliuoti vietos valdžią ir reikalauti iš jos atsakomybės.
„Norėčiau, kad visa Lietuva sugebėtų taip tvarkytis, kaip tai daro Antanavo bendruomenė", - sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, akcentuodama bendruomenės pilietiškumą, iniciatyvumą ir veiklumą. Pasak valstybės vadovės, tokios iniciatyvos ir bendruomenės turi sulaukti deramo dėmesio ir palaikymo.
Šiuolaikinis žmogus neturi laiko atidžiai stebėti metų laikų kaitą, gyvenantiems mieste pusnis iš akiračio pašalina kiemsargiai. Tačiau šiemet šaltesnė nei įprasta žiema nenorėjo trauktis pakankamai ilgai. Atšventę Užgavėnes ir sutikę kalendorinį pavasarį, dar ilgai į šiltus namus traukėme spaudžiami šalčio. Galbūt taip pasireiškia klimato kaitos procesai?
Po Kopenhagos konferencijos, kurios metu pasaulio šalių lyderiai derėjosi, kaip bus finansuojama kova su klimato kaita, viešąją erdvę užgriuvo pesimistinės nuotaikos ir tiesmuki pamąstymai – esą Europa skęsta sniego pusnyse, Lietuvos žmonės kenčia rekordiškai šaltą žiemą, o čia milijardai eurų metami kovai su šiltėjimu. Kiti palaiko nuomonę, kad artėja mažasis ledynmetis.
Lietuvos policija primena, kad kovo 11 dieną Lietuvos valstybės vėliava keliama ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų. Policijos įstaigos kiekvienais metais fiksuoja vėliavos iškėlimo pažeidimus, todėl prašo užtikrinti, kad dienomis, kuomet privaloma iškelti Lietuvos Respublikos vėliavą, ji būtų iškelta.
Nuo kitų metų uždarius šalies pagrindinę energijos tiekėją - Ignalinos atominę elektrinę, kuri pagamina 70 proc. Lietuvoje naudojamos energijos, labai aktuali tampa atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra. Energetikų teigimu, tradicinio kuro žaliavos ištekliai Lietuvoje yra per menki, kad galėtų patenkinti buities ir verslo energetinius poreikius. Apie būtinybę mūsų šalyje skatinti alternatyvios energetikos plėtrą kalbamės su Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento direktoriaus pavaduotoju Juozu ŽUKU.
- Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės atveria plačias galimybes atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui. Kokių veiklos sričių siūloma imtis „žaliosios” energijos gamintojams? - Žemės ūkio ministerija kryptingai dirba, siekdama kuo efektyviau paremti ES fondais atsinaujinančios energetikos projektus kaimo vietovėse. Parama atsinaujinančios energijos gamybai numatyta net 6 Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (programa) priemonėse. Mes siūlome ūkininkams kaimo gyventojams, kitiems žemės ūkio subjektams pačias įvairiausiais „žaliosios" energetikos plėtros kryptis. Tai ir biodegalų, biodujų, biokuro (medžio skiedrų, granulių, pjuvenų briketų, malkų, šiaudų granulių gamyba), mažų vėjo jėgainių, hidro, geoterminių jėgainių, saulės kolektorių įsirengimas. Trumpos rotacijos plantacinių želdinių plėtra remiama pagal tris priemones.
