ES parama atkelia vartus „žaliajai“ energijai - Žinios iš interneto. - Kultūrnamis - - Pilviškių krašto portalas
Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 14
Svečių: 8
Vartotojų: 6
jxszvcvajhp , hilaryxg16 , lyjvvcwqcsn , SurusLop , bynvzidgoho , kxbxycwwqsr

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Žinios iš interneto.

ES parama atkelia vartus „žaliajai“ energijai

 Žemės ūkio ministerijos informacija

Nuo kitų metų uždarius šalies pagrindinę energijos tiekėją - Ignalinos atominę elektrinę, kuri pagamina 70 proc. Lietuvoje naudojamos energijos, labai aktuali tampa atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra. Energetikų teigimu, tradicinio kuro žaliavos ištekliai Lietuvoje yra per menki, kad galėtų patenkinti buities ir verslo energetinius poreikius. Apie būtinybę mūsų šalyje skatinti alternatyvios energetikos plėtrą kalbamės su Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento direktoriaus pavaduotoju Juozu ŽUKU.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės atveria plačias galimybes atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui. Kokių veiklos sričių siūloma imtis "žaliosios” energijos gamintojams?

Žemės ūkio ministerija kryptingai dirba, siekdama kuo efektyviau paremti ES fondais atsinaujinančios energetikos projektus kaimo vietovėse. Parama atsinaujinančios energijos gamybai numatyta net 6 Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (programa) priemonėse. Mes siūlome ūkininkams kaimo gyventojams, kitiems žemės ūkio subjektams pačias įvairiausiais „žaliosios" energetikos plėtros kryptis. Tai ir biodegalų, biodujų, biokuro (medžio skiedrų, granulių, pjuvenų briketų, malkų, šiaudų granulių gamyba), mažų vėjo jėgainių, hidro, geoterminių jėgainių, saulės kolektorių įsirengimas. Trumpos rotacijos plantacinių želdinių plėtra remiama pagal tris priemones.

Į kokią Europos Sąjungos paramą gali pretenduoti alternatyvios energetikos veikla susidomėję ūkininkai ar įmonės ?

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos I krypties priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas" nustatytus reikalavimus atitinkantys pareiškėjai, gali prašyti paramos pirminiam rapsų sėklų perdirbimui į aliejų (naudojamam biodyzelinui), taip pat bioetanoliui gaminti. Pagal šią priemonę pareiškėjams yra numatyta didžiausia parama, t.y. 1 projektui iki 2,8 mln. eurų. Parama gali sudaryti iki 40 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Pagal programos I krypties priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas" remiami biodujų, taip pat vėjo jėgainių iki 250 kW galingumo statybos projektai. Tačiau šioje priemonėje taikomas Europos Komisijos reglamento reikalavimas, kad pagaminta energija būtų naudojama tik savo gamybos reikmėms ir gaminama iš savo valdoje gautų žaliavų. Kitaip tariant, „žaliosios" energijos gamintojai neturi teisės prisijungti prie tinklų ir parduoti perteklinę elektros energiją. Žemės ūkio ministras š.m. lapkričio 2 d. pasirašė įsakymą, kuriuo parama vienam projektui įsirengiant minėtas jėgaines padidinta iki 1380 tūkst. litų. Paramos intensyvumas yra nuo 40 iki 60 proc.

Elektros ir šilumos energijos poreikių tenkinimui pareiškėjai gali gauti paramą ir pagal programos III krypties priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas". Pagal šią priemonę remiamas nedidelio galingumo vėjo ir geoterminių jėgainių, hidroelektrinių, saulės kolektorių įrengimas. Parama vienam projektui sudaro 690 tūkst. litų, paramos intensyvumas – 50 proc.

Kadangi pagal pastarąsias dvi minėtas priemones remiami tik savo reikmėms energiją gaminantys žemės ūkio subjektai, ministerija patikslino programą ir numatė galimybę remti atsinaujinančios energijos gamintojus, kurie pageidauja parduoti perteklinę energiją ar biokurą. Ūkininkams, labai mažoms įmonėms, kaimo gyventojams tokia parama teikiama pagal programos III krypties priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos". Taip pat tokios paramos gali tikėtis ir tie kaimo gyventojai bei labai mažos įmonės, kurie žemės ūkio veikla neužsiima. Šiems ne žemės ūkio subjektams kaimo vietovėse parama gali būti suteikta pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai". Parama vienam projektui pagal šias abi priemones siekia iki 690 tūkst. litų, o paramos intensyvumas – iki 65 proc.

Privačių miškų savininkai, savivaldybės ir jų asociacijos paramą biokuro ruošos technikai įsigyti gali gauti pagal I krypties priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas". Parama vienam projektui – iki 690 tūkst. litų, paramos intensyvumas – 50 proc.

Pagal visas išvardintas priemones patvirtinta ir supaprastinta paramos teikimo tvarka, kai pareiškėjai nori mažesnės, t.y. iki 150 000 Lt paramos. 

Trumpos rotacijos želdinių įveisimas remiamas pagal I krypties priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas", kompensuojant 40-60 proc. įveisimo išlaidų , tačiau didžiausia parama negali viršyti 5179 lt/ha. Šie želdiniai taip pat remiami ir pagal II krypties priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties apželdinimas mišku" bei „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku". Pagal šias priemones mokamos fiksuotos želdinių įveisimo išmokos, pavyzdžiui, už 1 ha hibridinės drebulės mokama : palankiose ūkininkauti vietovėse – 9397 lt, nepalankiose – 10739 lt.

Neretai ūkininkai baiminasi intensyviau naudotis numatyta ES parama alternatyvios energijos gamybai, tvirtindami, kad Lietuvoje šiam verslui nesukurta palanki įstatyminė bazė.

Iš tiesų Lietuvoje yra poreikis tobulinti teisinę bazę, nes dar daug įvairių kliūčių, kurios stabdo atsinaujinančios energijos plėtrą ir neleidžia plačiau naudoti ES paramą. Visų pirma tai biurokratinės kliūtys: pertekliniai reikalavimai, rengiant technines sąlygas, gaunant statybos leidimus, keičiant žemės paskirtį, prisijungiant prie tinklų ir t.t. Todėl šiuo metu ir rengiamas naujas Atsinaujinančios energetikos įstatymas, kurio vienas iš tikslų panaikinti visas šias dirbtinas kliūtis ir sudaryti palankesnes sąlygas „žaliajai" energetikai plėtoti.

Rengiamame Atsinaujinančios energetikos įstatyme siekiama numatyti ir papildomas ekonominio skatinimo priemones. 

Įvertindamas tai, kas Žemės ūkio ministerijos padaryta ir planuojama daryti alternatyvios energijos vystymo srityje, galėčiau tvirtinti, kad perspektyvos yra neblogos. Pavyzdžiui, biodegalų gamybos ir naudojimo srityje, už kurią ministerija yra tiesiogiai atsakinga, Lietuva turėtų nesunkiai įvykdyti EK direktyvos reikalavimus - 2010 m. biodegalais pakeisti 5,75 proc. , o 2020 – 10 proc. visų transporte sunaudojamų degalų. Jau 2008 m. biodegalų dalis sudarė 4,3 proc.. Planuojame, kad 2009 m. biodegalai sudarys 5 proc., 2010 metais – per 6 proc. visų transporte sunaudojamų degalų. Mes dar turim ir nepanaudotų rezervų, turiu omenyje nemažus apleistų žemių plotus, kuriuose numatome plėtoti ir energetinių augalų auginimą.





Autorius:Žemės ūkio ministerija

Šaltinis: http://www.zum.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/7266/
Kategorija: Žinios iš interneto. |
Peržiūrų: 1184 | Raktažodžiai: žemės ūkis
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Pirmadienis, 2017-01-16

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License