Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 3
Svečių: 3
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Žinios iš interneto.

Lietuviškas pavasaris ar klimato kaita?

EIP komanda

Šiuolaikinis žmogus neturi laiko atidžiai stebėti metų laikų kaitą, gyvenantiems mieste pusnis iš akiračio pašalina kiemsargiai. Tačiau šiemet šaltesnė nei įprasta žiema nenorėjo trauktis pakankamai ilgai. Atšventę Užgavėnes ir sutikę kalendorinį pavasarį, dar ilgai į šiltus namus traukėme spaudžiami šalčio. Galbūt taip pasireiškia klimato kaitos procesai?


Po Kopenhagos konferencijos, kurios metu pasaulio šalių lyderiai derėjosi, kaip bus finansuojama kova su klimato kaita, viešąją erdvę užgriuvo pesimistinės nuotaikos ir tiesmuki pamąstymai – esą Europa skęsta sniego pusnyse, Lietuvos žmonės kenčia rekordiškai šaltą žiemą, o čia milijardai eurų metami kovai su šiltėjimu. Kiti palaiko nuomonę, kad artėja mažasis ledynmetis.

Klimatas atšilo, o mes jau pripratome?

Ką iš tikrųjų galime spręsti pagal šių metų žiemą, nusprendėme pasiteirauti klimatologo, Vilniaus Universiteto docento Egidijaus Rimkaus.

„Klaidinga šios žiemos šalčius ir sniegą laikyti klimato kaitos simptomais – tai visai normalus, Lietuvai įprastas oras. Apie klimato pasikeitimus galima spręsti ne pagal dviejų ar trijų metų, o mažiausiai trisdešimties metų rodiklius. Nereikia pamiršti, kad klimatas – tai statistika", – pastebi E. Rimkus. Anot jo, klimato kaita neabejotinai vyksta, tačiau vertinant jos reiškinius reikia ne žiūrėti pro langą, o pasitelkti gerą atmintį.

E. Rimkus reikšmingesniu klimato kaitos ženklu laiko mūsų pačių reakciją į šių metų žiemą. „Jeigu ji mums atrodo iš tiesų tokia šalta, prisiminkime devinto dešimtmečio žiemas, kelios jų buvo panašiai šaltos ir ilgos. O pastarąjį kartą tokia šalta kaip šiemet žiema buvo tik prieš keturiolika metų. Tai reiškia, kad klimato kaitos padarinius mes jaučiame, tiesiog pernelyg skubame viską vertinti", – mano klimatologas. Nors klimato kaitos daroma žala yra milžiniška, E. Rimkus netiki apokaliptinėmis prognozėmis, pasirodančiomis spaudoje – esą Lietuva ir kitos šalys bus paskandintos. Pačiu blogiausiu atveju, vandens lygis dėl klimato šiltėjimo per šį amžių gali pakilti 60-80 centimetrų.

Tampa aišku, kad suvokti klimato kaitos problemas trukdo žmogiškąja atmintimi sunkiai išmatuojami laikotarpiai – juk ir šiandien įdėtų pastangų aiškūs rezultatai bus matomi tik po kelių dešimtmečių. Iš kitos pusės, tai įpareigoja žmoniją nebeatidėlioti ir imtis veiksmų jau šiandien.

Sutarta, kad už kovą atsakingi visi

Apie Kopenhagos konferenciją buvo kalbama daug: abejota kai kurių šalių vadovų ryžtu, aptarinėti neramumus keliantys protestuotojai. Vis dėlto svarbiausias tikslas buvo pasiektas – sutarta, kad veiksmų stabdant klimato kaitos procesus imsis visi. Žinoma, ši atsakomybė bus protingai išskaidyta.

Kaip ir Europos Sąjungos paramos atveju, lėšos bus skiriamos pagalbos skurdesniam principu. Išsivysčiusios šalys išmetamus šiltnamio dujų kiekius turės mažinti privalomai – tam Kopenhagos konferencijoje jau buvo duotas postūmis. Besivystančios šalys gaus paramą iš išsivysčiusiųjų. Per ateinančius trejus metus jau sutarta skirti 30 milijardų dolerių, o iki 2020 metų šią paramą padidinti iki 100 milijardų. Savo ruožtu besivystančiosios šalys padės su klimato kaita kovoti skurdesnėms valstybėms. Pavyzdžiui, Lietuva šiais metais tam skirs 1 milijoną eurų. Šios ir kitų šalių lėšos bus panaudotos prisitaikymui prie klimato kaitos padarinių ir kaitos procesų švelnininimui, pavyzdžiui, remiant miškininkystę.

Prie apskrito stalo niekam nebuvo lengva, daugelis tikėjosi ir vaisingesnių sprendimų, tačiau buvo parodytas stuburas – juk krizės prispaustoje Europoje daug balsų kalba, kad šiandien yra svarbesnių problemų. Žmogus yra linkęs užmerkti akis, taigi yra truputį stebėtina, kad didžiosios šalys iš dalies atsisakė agresyviai auginti savo ekonomiką planetos ateities sąskaita.

Galbūt džiaugtis dar per anksti, tačiau abejonės dėl klimato kaitos pagrįstumo, taip ir liko abejonėmis. Galima kalbėti, kad visa tai apgaulė ir teisintis neįtinkančiais metų laikais, tačiau su kiekvienu klimato kaitos skeptiku būtina sutarti – svarbiausia, kad žmogus stebėtų savo veiklos padarinius planetai, o ne jį ištikusį planetos kerštą.



Autorius:EIP komanda

Šaltinis: http://www.europosistorijos.lt/istorijos/perziura/191
Kategorija: Žinios iš interneto. |
Peržiūrų: 857 | Raktažodžiai: klimatas
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Ketvirtadienis, 2017-06-29

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License