Simas Kudirka švenčia savo 80 metų jubiliejų - Žinios iš interneto. - Kultūrnamis - - Pilviškių krašto portalas
Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 4
Svečių: 3
Vartotojų: 1
elnoraiu3

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Žinios iš interneto.

Simas Kudirka švenčia savo 80 metų jubiliejų

Kęstutis ŠALAVĖJUS

Balandžio 9 d. sukako 80 metų vienam didžiausių lietuvių pabėgėlių iš Sovietų Sąjungos - Simui Kudirkai. Prieš 40 metų drąsaus lietuvio šuolis iš sovietų į amerikiečių laivą prie JAV krantų atkreipė pasaulio dėmesį į sunkią Lietuvos padėtį.

Bandymų pabėgti ir sėkmingų pabėgimų iš už geležinės uždangos buvo daug. Jūreiviai dažnai bėgdavo iš Vakarų uostuose ar teritoriniuose vandenyse stovinčių Sovietų Sąjungos prekybos ar žvejybos laivų; menininkai - gastrolių po užsienį metu; prašydavosi politinio prieglobsčio būdami turistinėse kelionėse Vakarų šalyse; pereidavo valstybės sieną (kaip Vladas Šakalys); užgrobdavo ir nuvarydavo lėktuvus (Pranas ir Algirdas Brazinskai, Jonas Simokaitis su žmona). Ne visiems pavyko pabėgti, sugauti būdavo nuteisiami ilgiems metams kalėjimo. Tiems, kam pavykdavo pabėgti, reikėdavo saugotis sovietų saugumo, nes dauguma jų už tėvynės išdavimą už akių būdavo nuteisti mirties bausme.

Jūreivio pašaukimas - iš senelio

Simo seneliai Kudirkos XX a. pradžioje buvo atvykę ir kurį laiką gyveno JAV (senelis bandė išvengti caro armijos), čia gimė Simo mama. 1912 m. iš Amerikos jie grįžo į Lietuvą, įsigijo ūkelį Griškabūdžio kaime Šakių valsčiuje. Čia 1930 m. balandžio 9 d. ir gimė Simas Kudirka. Vaikystė buvo sunki, jam teko augti be tėvo (su patėviu), užgriuvo karas. Po karo atsinaujinusios represijos Kudirkų šeimą aplenkė, tačiau saugumas ne kartą Simą, dar paauglį, tardė ir mušė, reikalaudamas išduoti patėvio brolį Vytą Šulskį (Simas jį švelniai vadina dėdele Viteliu).

Neapsikentęs nuolatinio saugumo persekiojimo ir senelio jūreivio klausytų prisiminimų apie jūrą bei platesnį pasaulį genamas, S. Kudirka 1949 m. paliko tėviškę, išvažiavo į Klaipėdą, nesėkmingai bandė įstoti į jūreivystės mokyklą. Kurį laiką S. Kudirka nedirbo („buvau pasiliuosavęs"), bandydamas patekti į laivą ir pabėgti į užsienį. Kaip vėliau Simas Kudirka prisimins, trijų lietuvių (L. Kublicko, J. Grišmanausko ir E. Paulausko) pabėgimas į Švediją sutrukdė jo planus.

Keičiant pasibaigusį pasą pastebėta, kad Simas netarnavo kariuomenėje. Tuoj sekė šaukimas. Tarnyba Sevastopolyje 1952-1955 metais labai sunkiomis sąlygomis. Grįžęs iš kariuomenės, S. Kudirka vėl dirbo žvejybiniame laivyne, gavo teisę plaukioti po užsienį. Tačiau dėl „nepatikimos" praeities (už tai, kad pokario metu neišdavė apylinkėse veikusių partizanų ir kad jo motina bei seneliai yra gyvenę JAV) Simui Kudirkai, laivui stovint užsienio uoste, neleisdavo išlipti į svetimą krantą - neišduodavo vizos. Kai kiti jūreiviai iš užsienio šalių parsiveždavo deficitinių daiktų, dovanų artimiesiems, Simas Kudirka tokia galimybe negalėjo pasinaudoti.

Beveik du dešimtmečius jis negalėjo gauti buto. Kurį laiką teko gyventi laivuose. 1957 m. pradėjus lankyti radijo telegrafistų elektro-radionavigatorių kursus, pagaliau gavo gyvenamą vietą bendrabutyje.  

1959 m. S. Kudirka vedė savo gyvenimo draugę Genutę. Greitai jie susilaukė dviejų vaikų: 1960 m. gimė duktė Lolita, o 1966 m. sūnus Evaldas. Pagaliau, gavus butą, Simas nusprendė atsisakyti tolimų reisų ir pereiti dirbti į krantą, kad būtų arčiau šeimos. Tačiau jo viršininkas privertė dar kartą išplaukti. Priversdama S. Kudirką išplaukti į dar vieną reisą, laivyno vadovybė netikėjo, kad dėl šio jūreivio vėliau kils didžiulis tarptautinis skandalas.

Kudirkos šuolis į laisvę

Dirbdamas radijo operatoriumi, S. Kudirka galėjo „legaliai" klausytis užsienio radijo stočių, mėgdavo užsienio muziką, klausydavosi informacinių laidų. Įdomesnius pranešimus, svarbesnes mintis jis užsirašydavo į užrašų knygelę. Kartkartėmis jis girdėdavo apie sėkmingus asmenų pabėgimus iš už „geležinės uždangos". Prieš vykdamas į lemtingą reisą lapkričio mėn. jis jau girdėjo apie sovietų spaudoje smarkiai apjuodintų Prano ir Algirdo Brazinskų lėktuvo nuvarymą į Turkiją (1970 m. spalio 15 d.). Tačiau išplaukdamas į reisą Klaipėdos refrižeratorių laivyno plaukiojančioje bazėje „Sovetskaja Litva" („Tarybų Lietuva"), kurioje jis dirbo radijo operatoriumi, S. Kudirka apie jokį šuolį tuomet neplanavo: ką tik buvo gautas butas, atrodė, kad materialiniai reikalai pamažu tvarkosi, auga graži šeima.

1970 m. lapkričio 23 d. sovietų ir amerikiečių žvejų konferencija laive „Tarybų Lietuva" staiga pakeitė viską. Prie netoli Martha's Vineyard salos teritoriniuose JAV vandenyse esančios „Sovetskaja Litva" apie 10 val. ryto vietos laiku prisišvartavo JAV pakrantės apsaugos laivas „Vigilant" (U.S. Coast Guard Vessel Vigilant). Kol oficialios delegacijos derėjosi, tarp jūreivių vyko aktyvūs mainai - suvenyrais, rūbais, cigaretėmis, žurnalais ir kita spauda. Keli jūreiviai nuo politruko gavo pylos už amerikiečių žurnalus, jiems buvo pagrasinta, kad į jūrą jie daugiau neišplauks. Girdint, kaip bus pasielgta su S. Kudirkos bičiuliais, Simui užvirė kraujas. Ūmai jam gimė planas peršokti pas amerikiečius.

Apie 11 val. ryto prie laivo borto jis jau bendravo su vienu iš JAV laivo pareigūnų, bandydamas išsiaiškinti, ar amerikiečiai suteiktų jam politinį prieglobstį. Šis pakviečia laivo kapitono padėjėją, kuriam Simas taip pat patikina, kad jis nori pabėgti. Skubiai iš sovietų laivo iškviečiamas JAV laivo vadas Eustis, kuriam paaiškinama apie vieno sovietų laivo jūreivio norą pabėgti. Šis tuoj pat telegrafuoja JAV pakrančių tarnybai Bostone, informuoja apie galimą pabėgėlį ir prašo instrukcijų, kaip elgtis.

Apie 14 val. Simas Kudirka vėl bendrauja prie amerikiečių laivo borto. Už cigarečių pakelio celofano aplanko užkišęs raštelį, permeta jį amerikiečiams. Savo laiške Simas, kiek sugebėjo, angliškai parašė: „Brangus drauge, aš nušoksiu nuo rusų laivo ir eisiu su jumis. Jeigu galima, prašau duoti man signalą. Aš akylai stebėsiu. Simas". Kitoje pusėje jis toliau rašė: „Aš peršoksiu, kai konferencija pasibaigs ir jūsų delegatai eis į jūsų laivą".

JAV laivo vadas dar kartą iškviečiamas iš konferencijos į savo laivą. Siunčiama dar viena telegrama, kur patikinama apie jūreivio ketinimą peršokti pas amerikiečius, ir prašoma dar vieno laivo, kuris galėtų bazuotis netoliese, o esant reikalui perimtų jūreivį. Apie kylančią įtampą informuojamas ir JAV Valstybės departamentas.

Pagaliau gaunamos instrukcijos iš kranto. Admirolas griežtas - jokiu būdu neskatinti jo bėgti, o jei taip įvyks, atiduoti bėglį sovietams.

Apie 16.30 val. leidžiasi saulė, prietema. Simas Kudirka apsižvalgo, šoka per bortą ant amerikiečių laivo, bėga aukštyn laiptais ir susiduria, o varge, su savo žvejybos laivyno vadovu. Pasirodo, konferencija jau pasibaigė, o keli sovietų atstovai pakviesti į ekskursiją po amerikiečių laivą. Bėglį pastebėjusi sovietų delegacija atsisakė palikti laivą.

Bandydami bėglį susigrąžinti į savo laivą sovietinės delegacijos vadovai (sovietinės ekspedicijos viršininkas Ivanas Burkalis, pirmasis laivo „Tarybų Lietuva" kapitono padėjėjas Emilis Gružauskas bei vertėjas) pasipiktinę, vėliau stengėsi jį apšmeižti. Jie amerikiečių laivo kapitonui įteikė laivo „Tarybų Lietuva" kapitono Popovo raštišką pranešimą, neva S. Kudirka įsibrovęs į jo kajutę iš seifo pagrobė 3000 rb bei sudaužė radijo aparatūrą. Buvo pareikštas protestas ir pareikalauta S. Kudirką atiduoti. Sovietų delegacija bandė įkalbėti S. Kudirką sugrįžti į sovietų laivą, tačiau jūreivis nesutiko, teikdamas, kad yra daug kartų apgautas, kad beveik du dešimtmečius laukė buto. Sovietų delegacijos atstovams pagrasinus, jog jis Amerikoje jokio darbo negaus, kad jam teks valyti tualetus, jis atšovė, jog jam „nėra skirtumo, kur valyti tualetus".

Laivo „Vigilant" kapitonas nesulaukė aukštesnės amerikiečių vadovybės pritarimo, kad jūreiviui būtų leista likti amerikiečių laive. Tačiau jis pareiškė sovietų atstovams, kad amerikiečių įgula neprisidės prie S. Kudirkos grąžinimo, tačiau sovietinio laivo jūreiviams buvo leista amerikiečių laive S. Kudirką gaudyti, spardyti, mušti. Jūreiviui buvo pavykę keletą kartų išsivaduoti, jis puolė prie borto, bet šokti į vandenį nesiryžo. Simas buvo parblokštas ant denio, surištas, įdėtas į valtį ir nugabentas į „Tarybų Lietuvą".

Skandalas JAV spaudoje

Tuo tarpu JAV šį įvykį buvo bandyta nuslėpti, „Vigilant" įgulai prigrasinta tylėti. Laimei, latvių kilmės jūreivis Robertas Briežė, tarnavęs amerikiečių laive ir bandęs incidento metu sutrukdyti sovietams išsigabenti iš laivo jūreivį, negalėdamas taikstytis su tokia neteisybe, papasakojo žiniasklaidai apie Simo Kudirkos išdavimą. Skandalas iškilo į viešumą. Jau kitą dieną pasirodė radijo žinutė, o po kelių dienų po incidento žiniasklaida pirmuose puslapiuose visomis priemonėmis ėmė trimituoti apie lietuvio jūreivio grąžinimą sovietams. Kilo didžiulis skandalas, tokį amerikiečių ir sovietų pareigūnų sandorį pasmerkė ne tik JAV lietuviai, bet ir amerikiečių visuomenė. JAV lietuviai ėmėsi aktyvių veiksmų Simui Kudirkai išlaisvinti, vyko didžiuliai protestai įvairiuose JAV miestuose, buvo kreiptasi į Baltuosius rūmus. JAV prezidentas Richard'as Nixon'as išreiškė apgailestavimą dėl įvykio ir pareikalavo Valstybės departamento šį reikalą kuo greičiau ištirti. Išleidžiamos naujos instrukcijos Pakrančių tarnybai, kad nė vienas pabėgėlis negali būti grąžintas be Valstybės departamento instrukcijų.

Pamažu aiškėjo daugiau išdavimo detalių, visuomenė dar aktyviau įsitraukė į protestus. JAV lietuviai gruodžio 6-ąją paskelbė tautinio gedulo diena. Simo tragedija dar labiau paskatino lietuvius ir kitas pavergtąsias tautas aktyviai kovoti dėl tų šalių laisvės.

Vykstant tyrimui, kontradmirolas Ellis ir jo pavaduotojas kapitonas Brown savo noru išėjo į atsargą. Laivo kapitonas Eustis perkeltas į kranto tarnybą.

Rusai nuteisia Kudirką 10 metų

Tuo tarpu į Klaipėdą parplukdomo Simo Kudirkos laukia teismas, kuriame jis apkaltintas Tėvynės išdavimu. Iki teismo apie pusmetį Simas praleido vienutėje. Teismo posėdyje 1971 m. gegužės mėn. jis atsisakė valstybės skirto advokato. Drąsiai pasisakė dėl Lietuvos padėties, pabrėždamas, kad Lietuva yra okupuota Sovietų Sąjungos, kalbėjo apie Lietuvos partizanų likimą, apie Sibiro tremtinius, apie Lietuvos asimiliaciją ir apie visą sovietinę sistemą, kuri privertė Kudirką bėgti. Teismo pabaigoje jis pareikalavo, kad jo Tėvynei Lietuvai būtų suteikta nepriklausomybė. Sovietų teismas pripažįsta pabėgėlį kaltu ir nuteisia jį 10-iai metų kalėti su turto konfiskavimu. Išgirdęs tai, jis lengviau atsiduso, nes manė, kad bus nuteistas mirties bausme. Simas Kudirka kalėjo Pskovo, Mordovijos lageriuose. Čia jis buvo perkėlinėjamas iš vieno kalėjimo į kitą. Mordovijoje jį lankė žmona.

Kalinio išlaisvinimas

1973 m. JAV lietuvių dėka atsitiktinai sužinoma, kad Simo Kudirkos motina yra gimusi Brooklyn'e, JAV, o Simas, kaip nesantuokinis vaikas, taip pat gali prašyti suteikti pilietybę. JAV lietuvių organizacijų, šalies senatorių ir kongreso narių dėka, asmeniškai įsikišus Valstybės sekretoriui H. Kissinger, po didžiulio spaudimo pavyko sovietus įtikinti išleisti Kudirką. 1974 m. rugpjūčio 23 d. Kudirka buvo paleistas iš kalėjimo, jam suteikta JAV pilietybė.

1974 m. pabaigoje Kudirkų šeima atvyko į JAV, čia laukė daugybė susitikimų ir priėmimų. Priėmimo Čikagoje Midway oro uoste dieną Čikagos meras suteikė jam šio miesto garbės piliečio vardą. JAV lietuviai surinko dešimtis tūkstančių dolerių Kudirkos šeimai paremti, tačiau Simas šias lėšas skyrė aktyviai visuomeninei veiklai, lankė lietuvių bendruomenes, padėjo politiniams kaliniams. Apsigyveno Niujorke, o nuo 1982 m. persikėlė į Santa Monica prie Los Angeles.

Simo istorija - privaloma mokyklose

Apie drąsų jūreivį parašytos kelios knygos, sukurtas filmas, parašyta tūkstančiai straipsnių. „Paramount Television" sukūrė filmą „The Defection of Simas Kudirka", pelniusį du „Emmy" apdovanojimus, kuris, beje, privalomai įtrauktas į mokymo programą (o tuo tarpu Lietuvos mokyklose apie Simą Kudirką nė neminima), fotomenininkas Algimantas Kezys filmavo ir kūrė dokumentinį filmą „Simas Kudirka Čikagoje". Rašytojas J. Gliauda parašė romaną „Simas" (lietuvių ir anglų k.), Algis Rukšėnas išleido knygą „Day of Shame", kuri tapo privaloma karinio jūrų laivyno kursantams. Pats S. Kudirka su žurnalistu L. Eichel išleido biografinę knygą „For Those Still at Sea", o rašytojas ir istorikas Algirdas Gustaitis netgi pasiūlė nominuoti Simą Nobelio premijai knygelėje „Simas Kudirka - Nobelio premijai". Šiuo metu rengiama nauja knyga lietuvių kalba apie jo drąsų žygdarbį, prie kurios prisideda ir šio straipsnio autorius.

Kalbėdamas apie audringą savo ir savo likimo brolių gyvenimą, S. Kudirka negali paslėpti jaudulio - tiek daug išgyventa. Nuo 2007 m. Simas apsisprendė visam laikui grįžti į Lietuvą, apsigyveno Pilviškiuose Vilkaviškio rajone, kur kiek anksčiau įsigijo namą.

Prezidento V. Adamkaus dekretu Simas Kudirka buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi. Tačiau lietuvių visuomenė nėra pakankamai įsisąmoninusi S. Kudirkos šuolio reikšmingumo, jaunoji karta apie jį mažai žino.

„Mūsų šaknys - kaimas", - teigia Simas Kudirka, prisipažindamas, kad jam sunku matyti nykstantį kaimą. Savo mintyse suvokdamas kitokią Lietuvą, įsigalėjusią skaudžią socialinę neteisybę, dėl to šalies ar rajono valdžiai nepagaili karčių kritikos žodžių.

null

Simas ir Genutė Kudirkai savo namuose Pilviškiuose

null

Simas Kudirka atvykęs į JAV lankėsi vienoje iš gamyklų



Autorius:Kęstutis ŠALAVĖJUS

Šaltinis: http://www.alietuvis.us/al/index.php?option=com_content&view=article&id=1229:simas-kudirka-venia-savo-80-met-jubiliej&ca
Kategorija: Žinios iš interneto. |
Peržiūrų: 4294 | Komentarų: 3 | Raktažodžiai: žygdarbis, Pilviškiai, lietuviai
Viso komentarų: 2
2011-08-31 Spam
2. Valius (Valius)
Sveiks Arturai, apie kokius filmus kalbi?

2011-08-26 Spam
1. Arturas
Laba diena,
Kaip as noreciau isigyti Jusu visus filmus, tik nerandu as ju. Zinau kur gyvenat, bet nedrystu atvaziuoti paklausti.Gal galit atsakyti i si laiskuti. Is anksto ACIU!!!

Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Ketvirtadienis, 2017-02-23

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License