Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 2
Svečių: 1
Vartotojų: 1
MohardLar

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Žinios iš interneto.

Pagalba skurstantiems – prisidedame tik teoriškai ar ir praktiškai?

EIP komanda

Pasaulį užklupusi finansų krizė ir pablogėjusi ekonominė situacija nesumažino europiečių noro pagelbėti besivystančioms šalims – taip rodo rugsėjo 13 d. paskelbti „Eurobarometro" tyrimo rezultatai. Europos piliečiai pasisako už paramos teikimą besivystančioms šalims – net 89 proc. respondentų paramą vystymuisi laiko svarbia arba labai svarbia. Apibendrinus tyrimo duomenis kyla klausimas, ar apskritai esame linkę atsigręžti į skurstančius žmones, kurie yra ne kitose valstybėse, o visai čia pat, šalia mūsų?

Padėti besivystančioms šalims svarbu, bet patys prisidedame vangiai

Nors didžioji dauguma europiečių pritaria, kad padėti besivystančioms šalims yra būtina, tačiau realių veiksmų imasi tik maža jų dalis – vos 30 proc. Pinigų aukoja 26 proc. apklaustųjų ir tik 4 proc. patys savanoriauja nevyriausybinėse organizacijose, padedančiose besivystančioms šalims. Pagalbos idėją palaiko, tačiau patys neprisideda nei pinigais, nei pagalba 43 proc. lietuvių. 11 proc. tautiečių aukoja pinigų ir vos 1 proc. savanoriauja – tai mažiausias rodiklis ES, toks pats jis yra ir Bulgarijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje. Kaimyninėje Latvijoje savanorių yra tik 2 proc., Estijoje – 3 proc. Tačiau ir bendras šalių vidurkis nėra didelis – Europoje tokių savanorių vos 4 proc. Besivystančių šalių rėmimui visiškai nepritaria 3 proc. lietuvių, 4 proc. estų, 3 proc. latvių ir 2 proc. lenkų. 

Didžiausia problema – skurdas

Tyrimo duomenys atskleidė, kad 42 proc. europiečių nuomone, didžiausia besivystančių šalių problema yra skurdas. 36 proc. mano, kad šios šalys kenčia nuo ekonominės krizės, 20 proc. – dėl maisto trūkumo, 19 proc. – dėl sveikatos problemų, 19 proc. – dėl vandens trūkumo. Lietuviai ir kaimyninių šalių gyventojai šalys yra panašios nuomonės, tačiau į pirmąją vietą iškelia ekonominę krizę – 59 proc. lietuvių, 55 proc. latvių, 43 proc. estų ir 42 proc. lenkų mano, kad ji yra didžiausia besivystančių šalių problema. 

Deja, skurdas aktualus ne tik besivystančioms šalims, bet ir Lietuvai. Socialines paslaugas teikiančios organizacijos „Lietuvos Caritas", šiais metais švenčiančios veiklos dvidešimtmetį, duomenimis, Lietuvoje šiuo metu skursta apie 500 tūkstančių žmonių. „Prieš krizę sunkiai gyvenančiųjų ir prašančiųjų pagalbos maistu buvo gerokai mažiau – apie 300 tūkstančių, deja, atslinkęs sunkmetis skurstančiųjų gretas smarkiai padidino", – sakė „Lietuvos Carito" generalinis direktorius, kunigas Robertas Grigas. Skurstančiu Lietuvoje laikomas žmogus, kurio šeimoje vienam žmogui per mėnesį tenka mažiau nei 525 litų pajamų. Tokie žmonės gali kreiptis į socialines institucijas ir prašyti pagalbos.

 Norinčių padėti daugėja

Nors ekonominė krizė vienaip ar kitaip paveikė visus, kunigas R. Grigas nesiskundžia mažėjančia parama ar mažesniu savanorių skaičiumi. „Pastarąjį dešimtmetį savanorių skaičius auga – pamažu suprantame, kad padėti mums ir mūsų artimiesiems gali ne tik ne kažkas iš už vandenyno, ne tik valdžia, bet ir mes patys", – sakė kunigas R. Grigas, šiuo metu Lietuvoje suskaičiuodamas daugiau nei 2500 savanorių ir 200 etatinių „Carito" darbuotojų, padedančių sunkiau gyvenantiems žmonėms visoje Lietuvoje. Savanoriai lanko pagyvenusius vienišus žmones, padeda jiems buityje, kalbasi su nuteistaisiais kalėjimuose, padeda prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms, dalyvauja vaikų dienos centro veikloje. „Kiekvienas, bent kelias valandas paskyręs kitam žmogui padėti, supranta mūsų organizacijos šūkį: „Padėdamas kitam, padedi sau". Pagalba kitiems žmonėms praturtina, išplečia žmogaus širdį. Kartais vienišiems, vargo prispaustiems žmonėms šiltas žodis svarbesnis už materialinę pagalbą. Kas žino, kada gero žodžio ir pagalbos prireiks mums patiems", – sakė kunigas R. Grigas.

Anot kunigo, aktyviausios „Carito" bendruomenės yra didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, mažai didmiesčiams nusileidžia Vilkaviškio ir Telšių vyskupijos. 

Norint pagelbėti skurstantiems didelių pastangų nereikia

„Carito" savanoriai vienbalsiai teigia, kad savanorystė neatima nei daug laiko, nei jėgų. „Savanoriška veikla man padėjo suprasti, kad turiu daugybę gėrio, kuriuo galiu pasidalinti su kitais. Gyvenimas nebeatrodo beprasmis, nebekyla mintys, kad laiką švaistau veltui, susiradau daug draugų ir bendraminčių", – sakė „Carito" savanorė Vaida iš Telšių, per savaitę skirianti kelias savo valandas skurstantiems vienišiems seneliams. „Neįtikėtina, kaip nuoširdžiai tie žmonės mūsų laukia ir kiek daug įdomių dalykų gali papasakoti", – sakė mergina. 

Galimybių dalyvauti savanoriškoje veikloje ar padėti skurstantiesiems yra tikrai daug. „Lietuvos Caritui" ar kitoms labdaros organizacijoms galima paaukoti 2 proc. pajamų mokesčio, paremti skurstančiuosius pinigais, daiktais, maisto produktais ar savo buvimu kartu su tais, kuriems sunkiausia.

null



Autorius:EIP komanda

Šaltinis: http://europosistorijos.lt/istorijos/perziura/264
Kategorija: Žinios iš interneto. |
Peržiūrų: 2085 | Raktažodžiai: istorijos
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Ketvirtadienis, 2017-11-23

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License