Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 1
Svečių: 1
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Žinios iš interneto.

Kam galiu pasakyti savo asmens kodą?

EIP komanda.

Sausio 28 d. Europos Komisija, Europos Taryba ir ES šalys narės penktąjį kartą paminėjo Duomenų apsaugos dieną. Kasmet aptariamos pagrindinės duomenų apsaugos problemos ir būdai, kaip jų išvengti. Kažin, ar susimąstome, kad svetimam žmogui pasakytas asmens kodas, banko kortelės numeris ar kita privati informacija – tai ne tik nelaiku „paleistas liežuvis", bet ir rimta problema mūsų pačių saugumui.


Su duomenų apsaugos problemomis susiduriame kasdien: darbe, santykiuose su valdžios institucijomis, sveikatos sistemoje, pirkdami prekes ar paslaugas, keliaudami, naršydami internete.  Problema ta, kad dauguma asmenų nėra susipažinę su duomenų apsaugos klausimais ir nežino savo teisių šioje srityje. Štai kalbinta panevėžietė Virginija nežino, ar vienas didysis prekybos tinklas nepažeidė jos asmens teisių, nukopijuodamas jos asmens tapatybės kortelę. Moteris tik norėjo prasitęsti lojalumo kortelę, kai parduotuvės darbuotoja paprašė parodyti asmens tapatybės kortelę, tačiau užuot vien pasižiūrėjusi, nuskenavo ją ir pasidėjo prie kitų dokumentų.     


Beveik pusė lietuvių savo duomenų negintų      


2010 metų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) atliktos apklausos apie asmens duomenų apsaugą duomenimis, net 87 proc. Lietuvos gyventojų neteko susidurti su neteisėtu duomenų naudojimu, o 44 proc. net ir su tuo susidūrę niekur nesikreiptų. Tačiau džiugu tai, kad per pastaruosius 4 metus Lietuvoje žinančių apie įstatymų jiems suteikiamas teises asmens duomenų apsaugos srityje padaugėjo nuo 52 proc. (2006 m.) iki 74 proc. (2010 m.).     


Kaip ir ankstesniais metais, taip ir pernai, labiausiai Lietuvos gyventojai pasitikėjo SODRA ir nesibaimindami pateikdavo jai duomenis. Net 70 proc. apklaustųjų sakė, kad ši įstaiga tinkamai naudoja asmens duomenis. Panašų respondentų pasitikėjimą per pastaruosius 6 metus išsaugojo sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos (69 proc.) ir bankai (67 proc.). Labiausiai nepasitikima greitųjų vartojimo kreditų bendrovėmis (51 proc.) ir telekomunikacijos paslaugas teikiančiomis bendrovėmis (mobiliojo ryšio, interneto ir kt.) – 46 proc.     


Savo duomenis turime saugoti patys      


VDAI Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Alina Semionovaitė pasakojo, kad šiuo metu Lietuvoje įregistruota daugiau nei 3 tūkst. asmens duomenų valdytojų. Jų sąrašą galima rasti Asmens duomenų valdytojų valstybės registre.     


O duomenų subjektais esame kiekvienas iš mūsų. „Duomenų subjektas visų pirma turi stengtis padaryti viską, kas priklauso nuo jo paties, kad būtų išvengta su asmens duomenimis susijusių pažeidimų. Patys turime rūpintis savo asmens dokumentų saugumu, o juos praradę – nedelsdami informuoti policiją. Nuolat raginame žmones nepasitikėti nežinomomis bendrovėmis, abejotinais pasiūlymais, nepulti beatodairiškai teikti savo asmens duomenų. „Nutekėjusių" kur nereikia duomenų žala gali būti pati įvairiausia – svetimu vardu paimti kreditai, telefoninio sukčiavimo atvejai, prisidengus svetimu vardu ir kita", – sakė A. Semionovaitė. Paprašyta pakomentuoti ponios Virginijos atvejį, Valstybinės duomenų inspekcijos atstovė sakė, kad tokie klausimai iš tiesų kyla daugeliui žmonių. „Prekybos centrų kortelės yra įvairios – vienos iš jų tik suteikia nuolaidą, o kitos kartu yra ir kreditinės, todėl norint jas gauti iš tiesų reikia asmens duomenų, tokių kaip vardas, pavardė, asmens kodas, nuotrauka ir parašas. Blogai, kad žmonės bijo klausti ir aiškintis, kokiu tikslu jų duomenys yra renkami ir kaip jie bus naudojami", – sakė A. Semionovaitė. VDAI specialistė ragino žmones nesibaiminti, ir vos tik iškilus klausimui prašyti paaiškinimo, kokiu tikslu, pavyzdžiui, skenuojama jo tapatybės kortelė. Tai aptariama ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnyje.      


Kad mūsų asmens duomenys būtų saugesni     

  • Domėkimės savo asmens duomenų tvarkymu ir, prieš išreikšdami savo sutikimą, išsiaiškinkime:
  • Kokiais tikslais bus tvarkomi duomenys?
  • Kokius asmens duomenis pateikti yra privaloma?
  • Kam bus teikiami asmens duomenys?
  • Taip pat reikėtų atidžiai perskaityti visą informaciją prieš pateikiant savo asmens duomenis, pvz., prieš sutinkant dalyvauti loterijoje, lojalumo programoje reikėtų pasidomėti, ar užpildomose formose, loterijos ar lojalumo programos taisyklėse nėra įrašyta sąlygų, numatančių pateiktų duomenų panaudojimą tiesioginės rinkodaros tikslais.


 O iškilus klausimui dėl savo duomenų apsaugos, visada galima kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.




Autorius:EIP komanda.

Šaltinis: http://www.europosistorijos.lt/istorijos/perziura/332
Kategorija: Žinios iš interneto. |
Peržiūrų: 3402 | Komentarų: 1 | Raktažodžiai: Europos istorijos
Viso komentarų: 1
2014-01-03 Spam
1. Camilla
well why then? justify your stanemetts otherwise its just nonsense its like everyone on youtube are walking adverts parroting slogans without any thought process.Ill explain what i think disprove me if you wanttheir cameras to me feel like they where not meant for human hands the four rows of buttons controlling iso wb etc are indistinguishable without looking you cant turn it off without moving you face off the camera, the af is stone age

Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Penktadienis, 2017-07-21

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License