Pasaulį užklupusi finansų krizė ir pablogėjusi ekonominė situacija nesumažino europiečių noro pagelbėti besivystančioms šalims – taip rodo rugsėjo 13 d. paskelbti „Eurobarometro" tyrimo rezultatai. Europos piliečiai pasisako už paramos teikimą besivystančioms šalims – net 89 proc. respondentų paramą vystymuisi laiko svarbia arba labai svarbia. Apibendrinus tyrimo duomenis kyla klausimas, ar apskritai esame linkę atsigręžti į skurstančius žmones, kurie yra ne kitose valstybėse, o visai čia pat, šalia mūsų?
Balandžio 9 d. sukako 80 metų vienam didžiausių lietuvių pabėgėlių iš Sovietų Sąjungos - Simui Kudirkai. Prieš 40 metų drąsaus lietuvio šuolis iš sovietų į amerikiečių laivą prie JAV krantų atkreipė pasaulio dėmesį į sunkią Lietuvos padėtį.
Bandymų pabėgti ir sėkmingų pabėgimų iš už geležinės uždangos buvo daug. Jūreiviai dažnai bėgdavo iš Vakarų uostuose ar teritoriniuose vandenyse stovinčių Sovietų Sąjungos prekybos ar žvejybos laivų; menininkai - gastrolių po užsienį metu; prašydavosi politinio prieglobsčio būdami turistinėse kelionėse Vakarų šalyse; pereidavo valstybės sieną (kaip Vladas Šakalys); užgrobdavo ir nuvarydavo lėktuvus (Pranas ir Algirdas Brazinskai, Jonas Simokaitis su žmona). Ne visiems pavyko pabėgti, sugauti būdavo nuteisiami ilgiems metams kalėjimo. Tiems, kam pavykdavo pabėgti, reikėdavo saugotis sovietų saugumo, nes dauguma jų už tėvynės išdavimą už akių būdavo nuteisti mirties bausme.
Į redakciją užsukęs Alksnėnuose gyvenantis Juozas Žilinskas pasakojo, kaip iš telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva" netikėtai gavo iki tol neregėto dydžio sąskaitą už pokalbius telefonu.
Vyriškis pasakojo, kad už gegužės mėnesio pokalbius gavo per 100 litų didesnę nei tikėjosi sąskaitą. Peržiūrėjus pokalbių išklotines paaiškėjo, jog J. Žilinskui priskaičiuota 104,30 Lt už skambučius į Lietuvą... iš Rusijos. „Aš tikrai niekur nekeliavau. Visą laiką būnu tarp Alksnėnų ir Vilkaviškio", – tikino pašnekovas.
ES ketina geriau apginti ir autobusais bei laivais keliaujančiųjų teises
Vasara – kelionių metas. Tam, kad netikėti rūpesčiai nesugriautų kruopščiai planuotų atostogų, prieš keliaujant svarbu pasidomėti savo, kaip keleivių, teisėmis. Tai tampa ypač aktualu, kai sužinome, kad greitai jų turėsime daugiau – jau liepos mėnesį Europos Sąjunga balsuos dėl keleivių teisių didinimo. Taigi, ką verta žinoti prieš keliaujant lėktuvu, autobusu, traukiniu ar laivu?
Nors saulė dar neišlenda tiek daug, kiek norėtųsi, ir dažnokai pliaupia lietus, turbūt kiekvienas vis dažniau imame galvoti apie artėjančias atostogas. Vieni apie visiškai greitas, būsimas jau birželio mėnesį, kiti – apie laukiamas vasaros pabaigoje, arba apskritai dar svarstome, ar pavyks šiemet ištrūkti ir, žinoma, ar užteks tam pinigų. Pirmąją kalendorinės vasaros dieną nusprendėme pasidomėti, kokie lietuvių atostogų planai šiais metais ir kaip juos paveikė ekonominis sunkmetis.
Socialiniai tinklai aktyviai užkariauja internetinę erdvę: Lietuvoje jų yra apie dešimt, iš kurių net du įsitaisę populiariausių svetainių pirmajame penketuke. Panašu, jog lietuviai iš tiesų aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, kurie yra skirti žmonių asmeniniams ryšiams palaikyti, ineraktyviam bendravimui ir kitokiam pramogavimui su kitais prie socialinio tinklo prisijungusiais nariais. Trečiasis lankomiausias lietuvių tinklalapis yra www.one.lt, kurio pagrindinė funkcija yra socialinis bendravimas internetu, o penktoje vietoje – kitas socialinis tinklas www.draugas.lt. Per mėnesį šios svetainės pritraukia atitinkamai 750 tūkst. ir 600 tūkst. lankytojų. Vertinant bendras interneto naudojimo tendencijas ir lankytojų srautus kitose lietuviškose svetainėse, lankomumo rodikliai yra iš tiesų dideli. Verta paminėti, kad prieš metus į Lietuvos interneto padangę staiga įsiveržė tarptautinis socialinis tinklas „Facebook". Šis kadaise jauno JAV studento sukurtas socialinis tinklas Lietuvoje turi daugiau nei 600 tūkst. vartotojų. Kyla natūralus klausimas: ar mes, lietuviai, taip aktyviai naudodami socialinius tinklus susimąstome apie jų saugumą?
Lietuva nuo seno vadinama agrarine šalimi, o žemė mūsų žmonėms turi ypatingą reikšmę. Šiandien Lietuvoje žemės ūkis yra pirmaujantis ekonomikos sektorius: praėjusiais metais šių produktų eksportas sudarė 20 proc. viso šalies eksporto, žemės ūkyje dirba 6 proc. visų dirbančiųjų, o kaimo vietovėse gyvena 33 proc. visų šalies gyventojų. Stengdamiesi puoselėti senąsias ūkininkavimo tradicijas, Lietuvos ūkininkai turi rūpintis ir savo ūkių konkurencingumu, ypač aktualiu bendroje Europos Sąjungos (ES) arenoje. Vis aktyviau diskutuojant naujosios bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) klausimais, nusprendėme ir mes pasidomėti, kas Lietuvos ūkininkams aktualu svarstant naujosios politikos gaires bei kas jų laukia po 2013 m.
Visi girdėjom apie neseniai ties Pilviškiais įvykusią baisią tragediją – autoavarijoje žuvo du jaunuoliai. Nesiruošiau čia apie tai kalbėti, nemanau, kad esu pajėgus rašyti tokia sunkia tema. Labai gaila žuvusiųjų, nes visas gyvenimas dar jiems turėjo būti priekyje...
Užuojauta žuvusiųjų artimiesiems.
Bet, kadangi mūsų portalas skirtas Pilviškių kraštui, šį įvykį nušviesti reikia. Nusprendžiau tik pateikti straipsnius iš kitų interneto resursų.
Žiniasklaidoje jau pasirodė pirmieji pranešimai apie deginamos pernykštės žolės padarinius. Žmonės nepaiso visų perspėjimų, gąsdinimų baudomis ir vėl masiškai degina pernykštę žolę. Gaisrų kasdien daugėja. Šiemet pirmieji gaisrai užfiksuoti Suvalkijoj. Marijampolės apskrityje žolė jau deginta daugiau kaip 3 ha teritorijoje.
Šie gaisrai padaro didelę žalą augmenijai ir gyvūnijai. Kilus žolės gaisrams ugnyje žūsta didžioji dalis toje vietoje gyvenančių voragyvių, vabzdžių, varliagyvių ir driežų, pirmieji ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis. Pirmoji kiškiukų vada taip pat smarkiai išretėja dėl žolės gaisrų. Ugnyje žūsta ne tik pirmoji pavasarinė augalija ir smulki gyvūnija, dėl ugnies poveikio skurdėja dirva. Nuo vėjo ir lietaus intensyvėja erozija, iki 30 procentų dirvožemio azoto pakyla į atmosferą kartu su degimo produktais. Liepsnos persimeta į miškus, ypač nukenčia sodinukai ir jaunuolynai. Gaisrai persimeta į durpynus ar durpingas pievas, užsidega pastatai, technika, žūsta net žmonės.
Valstybės vadovė Antanavo bendruomenę siūlo laikyti pavyzdžiu visai Lietuvai, nes ji, spręsdama savo problemas, sugeba pasinaudoti Europos Sąjungos parama ir užsidirbti. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad didelę pagarbą kelia bendruomenė, kuri pilietiškai sugeba kontroliuoti vietos valdžią ir reikalauti iš jos atsakomybės.
„Norėčiau, kad visa Lietuva sugebėtų taip tvarkytis, kaip tai daro Antanavo bendruomenė", - sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, akcentuodama bendruomenės pilietiškumą, iniciatyvumą ir veiklumą. Pasak valstybės vadovės, tokios iniciatyvos ir bendruomenės turi sulaukti deramo dėmesio ir palaikymo.
