Minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną Prezidentės dekretu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi buvo apdovanota Pilviškių seniūnijos gyventoja Marija Montvilaitė.
Šis garbingas ir svarbus apdovanojimas moteriai buvo paskirtas kaip pogrindinių leidinių „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika", „Aušra" ir „Rūpintojėlis" daugintojai bei platintojai, nelegalios kunigų seminarijos rėmėjai.
Nedaugelis įmonių ar bendrovių ryžtasi savo veiklą plėsti nuo pieno supirkimo ar žemės ūkio darbų iki medinių žaislų ar nerūdijančio plieno dirbinių gamybos. Viena iš tokių bendrovių yra Vilkaviškio rajone, Alksnėnų kaime, įsikūręs ŽŪK „Senoji kryžkelė".
Daugiau nei dešimtmetį gyvuojanti bendrovė bėgant metams imasi vis naujos veiklos. „Stengiamės lanksčiai reaguoti į laikmečio pokyčius ir prisitaikome prie įvairių situacijų", – teigė ŽŪK „Senoji kryžkelė" vadovas Arvydas Jurgelaitis.
Laikraščio skaitytojai teiraujasi, ar bus pastatytas paminklas Opšrūtuose, ir klausia dėl galimybės prisidėti savo auka.
Paminklo Opšrūtuose 1947 metais vykusiam mūšiui atminti organizacinio komiteto narys, Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos Vinco Kudirkos Marijampolės skyriaus vadovas Algimas Samuolis paaiškino, jog šiuo metu jau atlikti kai kurie pasirengimo darbai. Paminklo pastatymo vieta suderinta su žemės savininke Regina Vilkaitiene, jau duotas užsakymas UAB „Vito akmenys" meistrams.
Organizatoriai paruošė ir išplatino lankstinuką „Opšrūtai – tai išsivadavimas". Jis iliustruotas vietos, kurioje iškils paminklas, nuotrauka bei Opšrūtų operacijai vadovavusio „Tauro" apygardos Žalgirio rinktinės vado Vinco Štrimo-Šturmo nuotrauka.
Nuo tos dienos, visiškai pakeitusios Auksės gyvenimą, praėjo beveik septyni mėnesiai. Per neilgą, bet labai įtemptą pusmetį moteris patyrė tiek, kiek nebuvo spėjusi per daugiau nei keturis savo gyvenimo dešimtmečius. Buvo akimirkų, kai rodėsi, kad nebeištvers, tačiau šalia buvę geri žmonės – artimi draugai ir visai mažai pažįstami – padėjo išgyventi ir suteikė tvirtybės.
Garsius šalies objektus statęs ir gamybos darbams vadovavęs Auksės vyras Rimas lemtingą gruodžio 5-ąją išvyko į Kauną. Šiame mieste jis turėjo įvertinti naują objektą ir sudaryti sąmatą, kiek kainuotų uždengti namo stogą. Vyras dėl traumos dabar net neprisimena, kaip įvyko nelaimė. Žino tik tiek, kad buvo užlipęs ant namo stogo ir nukrito iš 4–5 metrų aukščio.
Vis daugiau žmonių iš Lietuvos išvyksta dirbti į užsienį. Ne visi kartu su savimi pasiima ir atžalas. Be tėvų globos likę vaikai kartais įvardijami skaudžiu „euro našlaičių" ar „emigrantų našlaičių" terminu.
Šį pavasarį Pilviškiuose vienas po kito nutiko du skaudūs įvykiai. Vienas jaunas, dar gimnaziją lankęs vaikinukas žuvo avarijoje, kitas – įsivėlė į muštynes, kurių atgarsiai pasiekė net prokuratūrą. Šie du atsitikimai siejasi tuo, jog abiejų vaikų tėvai gyvena užsienyje.
Be abejo, ir tose šeimose, kurių visi nariai gyvena kartu, nutinka įvairių bėdų. Tačiau tėvus, kuriuos žinia apie sūnų ar dukrą ištikusią nelaimę pasiekia už tūkstančių kilometrų, tikriausiai persmelkia mintis, jog per mažai laiko praleista su savo vaiku, jog tą lemtingą minutę reikėjo būti kartu.
Apie tai, kaip jaučiasi tėvų palikti vaikai, ir ką daryti, kad ši problema būtų kuo mažiau skaudi, kalbėjomės su Pilviškių „Santakos" gimnazijos psichologe Vita KUDIRKAITE.
Norite patikrinti vaiko pažymius, bet jis ir vėl pamiršo juos susirašyti į knygelę? Arba mėgina išsisukinėti, kad knygeles surinko mokytoja? Sūnus nebuvo anglų kalbos pamokoje, bet apie tai sužinojote tik per tėvų susirinkimą? Dukra neprisimena, kas šiandien užduota chemijos?
Tokių problemų neturėtų kilti Pilviškių gimnazijos mokiniams ir jų tėvams.
Jau daugiau nei pusę metų šioje mokslo įstaigoje veikia elektroninio dienyno sistema.
Pernai rudenį įsikūrusio Vilkaviškio rajono motociklininkų klubo „Damselfly" nariai nutarė aptvarkyti aplinką Mažučių šaltinėlio teritorijoje, Pilviškių seniūnijoje. Taip įsitraukėme į akciją „Darom 2010".
Talkai buvo ruošiamasi iš anksto: visi darbai buvo derinami su žemės savininkais bei Alksnėnų parapijos klebonu. Jo teigimu, apsiėmėme padaryti didelį darbą – Mažučių šaltinėlio teritorija seniai buvo jautusi žmogaus rankų prisilietimą. Į šią dvasinės ramybės oazę žmonės atvykdavo tik numalšinti troškulio, parsivežti vandens sau ar aplinkiniams. Bet...
Lina SKAISGIRIENĖ Paežerių pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo mokytoja
Vilkaviškio pagrindinėje mokykloje vyko susitikimas-popietė „Pasikalbėkime iš širdies", skirta specialiųjų poreikių mokinių aktyvumui, kūrybiškumui, pasitikėjimui savimi stiprinti.
Šio tęstinio projekto „Pabūkime kartu" autoriai – Klampučių pagrindinė mokykla. Susitikimuose su kitų rajono mokyklų kolegomis ir mokiniais dalijamasi patirtimi, kūryba, randama bendraminčių.
Šįkart popietėje dalyvavo specialiųjų poreikių mokiniai, tėvelių ir mokytojų atstovai iš Paežerių, Klampučių, Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinių mokyklų.
Pilviškiuose, Stoties gatvėje, veikia UAB „Svid", užsiimanti daržovių laikymu sandėlyje, perdirbimu ir pristatymu.
Bendrovės vadovas Kernius Lengvelis – buvęs daržovių augintojų kooperatyvo Pilviškiuose darbuotojas. Pasak jo, pastarojo veikla sustabdyta. Mat vietiniai daržovių augintojai nebuvo patenkinti kolektyviniu darbu, juolab kad už administravimą dar reikėjo palikti dalį pelno.
Todėl daržovių versle patirties turintis pilviškietis ėmėsi savo veiklos. Dideliame sandėlyje laikomi vaisiai, uogos, grybai, prieskoninės ir kitokios daržovės. Dalis jų – vietinių ir kitų miestų ūkininkų produkcija, tačiau ne visos prekės lietuviškos.
K. Lengvelis sakė, jog perka kai kurias daržoves, įvežtas iš kitų šalių, mat su vietiniais ūkininkais nėra lengva susitarti.
Paežerių kaimo ir mokyklos bendruomenė susitiko su teatro aktore ir rašytoja, daugelio įvairių teatro festivalių laureate Doloresa Kazragyte.
Ši trapi, vidiniu sielos aristokratiškumu spinduliuojanti aktorė iškart patraukė žiūrovų dėmesį. Renginio „Linksmai – liūdnai apie meilę" metu greta gilių filosofinių pamąstymų apie gyvenimą šiandien ir anksčiau, meilę ir mirtį, pašaukimą visus susirinkusius sužavėjo jos perteikti personažai iš spektaklių „Haroldas ir Modė", „Čia gyvena žmonės", „Durys pyška" ištrauka iš A. de Sent Egziuperi „Mažojo princo", S. Čiurlionienės-Kymantaitės laiškas, perskaitytas žemaitiškai.
