Keičiasi pasaulio spalvos - Spauda rašo. - Kultūrnamis - - Pilviškių krašto portalas
Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 13
Svečių: 8
Vartotojų: 5
jxszvcvajhp , dxnyxfjkucw , hilaryxg16 , bynvzidgoho , kxbxycwwqsr

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Spauda rašo.

Keičiasi pasaulio spalvos

Salemonas Paltanavičius

Kasdien netekdami keleto minučių šviesos, dar negalime sakyti, kad pasaulis praranda savo grožį. Anaiptol, jis darosi vis žavesnis.

Po kiekvienos šalnos – nauja spalvinga skraistė, po kiekvienos vėtros – naujas spalvų raštas. Spaliui gamtoje skirtas ypatingas – spalvų derintojo vaidmuo. Kaip jam sekasi tai daryti?

Pelėdų naktys, gulbių dienos

Spalį staiga pastebime, kokie svarbūs tampa paukščiai. Vėlyvas keliautojas, žingsniuojantis girios keliu, neatsistebi naminių pelėdų ūkavimu, lututės pupsėjimu ar žvirblinės pelėdos švilpsėjimu. Kai išblunka pilnaties diskas ir nušvinta giria, šie garsai nuteikia labai šventiškai. 

Naktimis keliauja ir kiti paukščiai – didžioji jų dalis į pietvakarius skuba mums nematant. Tik jų balsai ir sparnų skleidžiami garsai naktyje atplaukia iš aukštumos. Strazdų cirpimas, neįprastas skrendančių vieversių čirškėjimas, pilkųjų garnių karksėjimas ir ančių sparnų švilpimas liudija – paukščiai iškeliauja. Gal jie žino kažkokių paslapčių apie būsimų dienų orus? Tiesa, ne taip daug keleivių dabar vaikšto pėsti – visi mieliau važiuoja ir, žinoma, šių grožybių nemato ir negirdi. 

Rytas padovanoja jau kitus paukščius. Štai dar prieblandoje vandenį suplaka gulbių sparnai, sušvilpia ore – paukščiai pradeda sukti ratus apie gimtuosius ežerus. Gulbiukai skraidyti pradėjo rugsėjį, dabar jiems būtina plasnoti kuo dažniau, kuo ilgiau. Tik taip sutvirtės sparnai ir bus pasiruošta kelionėms. Patys paukščiai to nežino, tačiau prigimtis jiems liepia skristi. Dabar gulbes pamatysime visur – virš miestų, virš laukų, kur joms nusileisti nėra vietos. Ne vandenų jos ieško, o treniruojasi, sparnais spalio debesis vaiko.

Pranciškaus Asyžiečio šventė

Šventasis Pranciškus iš Asyžiaus mums žinomas kaip gyvūnų globėjas, visų gyvūnų globėjų patronas. Beje, tokį titulą jam suteikė Jonas Paulius II 1980 metais. Jis žinojo, kad Pranciškus, gyvenęs beveik prieš 900 metų, visus gyvus padarus gerbė, mylėjo, laikė juos savo broliais ir seserimis. Švento žmogaus požiūris šiandien suprantamas panašiai – gyvybė yra didelė vertybė, ją reikia saugoti ir gerbti. Tą daryti gali kiekvienas, bet ar visi tai daro, ar visų moralės normos vienodos? 

Spalio 4-ąją minime Pasaulinę gyvūnų globos dieną. Ši šventė yra šventa – nedaug tokių būna. Kalbėti apie „brolius mūsų mažuosius“, apie visus gyvūnus, kuriems reikia mūsų šilumos, globos, kuriems reikia mūsų supratimo, gerbti juos ir gelbėti nuo bado, nuo vargo – ne tik šios dienos priedermė. Tačiau per šventę savo artimiems galime priminti, kad nors tą vienintelę dieną reikėtų praleisti prasmingai. Nenuskriausti jokio gyvo padaro, padėti nors vienam iš jų. 

Gyvūnams reikia mūsų globos. Naminiai gyvūnai, kuriuos kažkada prijaukinome, nežino kitų namų. Jiems su mumis turėtų būti gera. Tačiau kiek šunų, kačių gyvena benamio (žinoma, ne savo, o žmonių valia) gyvenimą! Kaip dažnai sužinome apie kankinamus arklius, karves, kitus naminius gyvulius. 

Laukinių gyvūnų pasaulis kitoks – gamta išmokė visus pasirūpinti savimi. Tačiau atsidūręs nepažįstamoje, žmogaus aplinkoje, žvėris ar paukštis pasimeta, strimgalviais puola gelbėtis ir dažnai susižaloja, atsitrenkęs į stiklines sienas, tvoras, automobilius, elektros laidus. Daug jų žūsta, kiti – sužeisti, gydomi. Lietuvoje laukinius gyvūnus gydo ir globoja keletas organizacijų – tarp jų Gyvūnų globėjų asociacija, Lietuvos gyvūnų globos draugija, jaunųjų gamtininkų centrai, privatūs asmenys. Didžiausias pasiekimas – išvengti laikomo gyvūno jaukinimo. Kai pasveikęs jis sugrįžta į gamtą, galime manyti padarę didelį darbą. Šventasis Pranciškus tikriausiai mato šiuos mūsų darbus ir šypsosi...

Skambanti ir lalanti medžioklė

Šiemet gamta nelepino grybais. Vyravo sausros, tad grybauti nebuvo ką.

Spalio viduryje nuo gegužės pradžios besitęsiantis medžioklės sezonas įgauna naują pobūdį: anksčiau žvėrių būdavo tykoma, dabar juos pradedama medžioti varant. Taigi miškuose, ypač praretėjus lapijai, pradeda lalėti, skambėti varovų balsai ir tarškynės. Lietuvoje medžioklės sezonas tęsiasi iki balandžio, per tą laiką nustatytais terminais medžiojami 16 rūšių paukščiai ir 16 rūšių žvėrys. Briedžius, elnius, stirnas, danielius medžioti galima tik turint licencijas – šių žvėrių sumedžiojimo limitai riboti. Šernus medžioti leidžiama neribojant plotų naudotojų, tad kiekvienas medžiotojų klubas ar būrelis gali rinktis: ten, kur šių žvėrių gausu ir jie daro didelę žalą, galima medžioti intensyviau. Per 2008–2009 metų medžioklės sezoną Lietuvos medžiotojų laimikiais tapo 35 000 šernų. Tačiau tai jų populiacijos nesusilpnino. 

Ne mažiau svarbi ir bebrų, lapių, mangutų, kiaunių medžioklė. Šių žvėrių gausos reguliavimas gamtoje būtinas, nes žmogaus aplinkoje (o tokia yra beveik visa mūsų gamta) jų yra daug daugiau nei galėtų būti natūralioje gamtoje.

Medžioklė su varovais kai kuriose Europos šalyse yra jau atgyvena – ten žvėrys nebaikštinami, jų gausos reguliavimas vykdomas iš bokštelių ar sėlinant. Gal todėl žvėrys ten daug jaukesni, juos galima stebėti iš arti.

Rudens grybai ir uogos

Rudeniui artėjant prie vidurio jau galima skaičiuoti viščiukus – taip visada sakome įvertindami savo ūkio derliaus ar gamtos turtų gausą. Iš tikro – šiemet gamta mūsų nelepino grybais, nors jų labai tikėjomės. Vasara tik kai kur buvo drėgnesnė. Joniškio krašte ilgai vyravo sausros, tad grybauti tiesiog nebuvo ką. Kitur grybai augo ir auga iki pat šios dienos. Tačiau gal orai per ilgai buvo švelnūs, gal naktys labai šiltos, nes grybai sukirmiję, pilni grybinių uodelių vikšriukų. Kai kur gudukai sukirmiję vos ne visi, o iš dešimties tikrinių baravykų vargiai surasi vieną ar du sveikus. 

Pradeda dygti žaliuokės – tai dzūkų šilų grybas, kylantis iš smėlio, praplėšiantis samanas ir miško paklotę. Kai švysteli saulė, žaliuokės švyti nuostabia rudens spalva. 

Į pelkes vilioja spanguolės. Norintieji turėti šių uogų ir vaistui, ir maistui, jas renka kaip tik dabar. Anksti surinktos spanguolės neturi daugelio gerųjų savybių, dirbtinai prinokintos jos gali būti mielos tik akiai. Taigi spanguoliavimas ten, kur nesilaiko gervių pulkai, yra labai smagus užsiėmimas. Nors rankos jau grumba, tačiau tarp geltonų berželių ant kupstų raudonuojantys spanguolių taškai labai viliojantys.

Kai kada spanguoliautojai su siaubu akyse pasakoja apie neregėtą gyvį – skraidančias erkes. Iš tikro ant mūsų drabužių nuo medelių šakų krinta bried musės – kraujasiurbės musės. Plokščias šių musių kūnas idealiai pritaikytas judėti glotniame elninių žvėrių kailyje, o kibios naguotos kojelės leidžia išsilaikyti bei judėti. Savo aukos briedmusės laukia žolėje, krūmuose ar pelkės medeliuose (ypač lapuočiuose) ir skrenda tiesiai į tikslą, tačiau paprastai atstumas nebūna didesnis kaip 50 metrų. 

Nuo briedmusių neapsaugo repelentai, tačiau gelbsti sandariai užsegami drabužiai, plačiabrylės kepurės. Grįžus iš miško, reikia šiuos vabzdžius nusirinkti. Jeigu briedmusė įkanda (o tai būna gana retai), tas vietas ima peršėti, kai kada jos parausta, tačiau greitai šis peršėjimas ir paraudimas praeina. Įkąstas vietas pravartu patrinti spiritu.

Medžiotojų laimikiais tapo 35 000 šernų, tačiau tai jų populiacijos nesusilp nino.


Šiemet gamta nelepino grybais. Vyravo sausros, tad grybauti nebuvo ką.



Autorius:Salemonas Paltanavičius

Šaltinis: http://www.valstietis.lt/Priedai/Sestadienis/Keiciasi-pasaulio-spalvos
Kategorija: Spauda rašo. |
Peržiūrų: 1156 | Komentarų: 2 | Raktažodžiai: ruduo, Gamta
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Pirmadienis, 2017-01-16

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License