Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 3
Svečių: 3
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Spauda rašo.

Nelaimės akivaizdoje pilviškietė sutiko labai daug gerų žmonių

Eglė KVIESULAITIENĖ

Pilviškietė Auksė Stanaitienė puikiai žino, kaip netikėtas įvykis gali visiškai apversti ramų šeimos gyvenimą. Tačiau tik patyrusi skaudžius išgyvenimus moteris suprato, kiek gerų žmonių ją supa. 


Nelaimei užteko akimirkos 

Nuo tos dienos, visiškai pakeitusios Auksės gyvenimą, praėjo beveik septyni mėnesiai. Per neilgą, bet labai įtemptą pusmetį moteris patyrė tiek, kiek nebuvo spėjusi per daugiau nei keturis savo gyvenimo dešimtmečius. Buvo akimirkų, kai rodėsi, kad nebeištvers, tačiau šalia buvę geri žmonės – artimi draugai ir visai mažai pažįstami – padėjo išgyventi ir suteikė tvirtybės. 

Garsius šalies objektus statęs ir gamybos darbams vadovavęs Auksės vyras Rimas lemtingą gruodžio 5-ąją išvyko į Kauną. Šiame mieste jis turėjo įvertinti naują objektą ir sudaryti sąmatą, kiek kainuotų uždengti namo stogą. Vyras dėl traumos dabar net neprisimena, kaip įvyko nelaimė. Žino tik tiek, kad buvo užlipęs ant namo stogo ir nukrito iš 4–5 metrų aukščio. Tuo metu greta žmonių nebuvo. 

Auksė dabar visą nelaimėje susiklosčiusių lemtingų sutapimų virtinę vadina likimo ranka. Juk ar ne laimingo atsitiktinumo dėka nesudužo iš didelio aukščio nukritusio vyro telefonas? Būtent išgirdęs telefono skambutį sunkias galvos ir stuburo traumas patyręs Rimas atgavo sąmonę ir sugebėjo išsikviesti pagalbą. 


Parėmė kolegos 

Net septynias paras Kauno medicinos universiteto klinikų medikai Auksei nedavė jokios vilties, kad jos vyras išgyvens – traumos buvo labai sunkios. Tačiau pati medicinos mokslus baigusi moteris neprarado vilties – nuo vyro lovos nesitraukė nė per žingsnį. Jau tada ji patyrė, ką reiškia greta turėti žmones, pasirengusius kiekvieną minutę ištiesti pagalbos ranką. Gydytoja odontologė Angelė Marija Kamorūnienė, su kuria Auksė drauge dirba jau daug metų, bei šeimos gydytoja Danguolė Almonaitienė kasdien skambindavo prie vyro budinčiai kolegei ir patarinėjo, kokios pagalbos reikėtų ligoniui, ko klausti bei prašyti gydytojų. Rimą gydę medikai patvirtino, kad jam gali padėti labai brangūs medikamentai. Daugiau nei dvi savaites reikėjo leisti vaistus, kurių paros dozė kainavo 150 litų. 

– Tada nežinojau, nei iš kur gausiu pinigų, nei kaip išgyvensiu su dviem sūnumis, bet suvokiau, kad privalau gauti vaistų ir gelbėti Rimą, – skaudžiais prisiminimais dalijosi Auksė. 

Tik artimiausi žmonės žinojo, kad pati sveikatos problemų turinti ir tik puse etato dirbanti Auksė tokių lėšų tikrai neturi. Gydytoja A. M. Kamorūnienė ne tik pati padėjo savo pinigais, bet ir kreipėsi į kolegas. Netrukus visas Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro Odontologijos skyriaus kolektyvas aukojo lėšas kolegės vyro gydymui. Savo darbuotojai bėdoje pagelbėjo ir PSPC vyr. gydytoja Larisa Jelisejeva. Buvo surinkta tikrai nemaža suma pinigų. Juk ligoniui reikėjo ne tik vaistų, bet ir vitaminų, maisto papildų, slaugos priemonių. 

– Tuo metu aš gavau ne tik materialią, bet ir didžiulę dvasinę paramą, – apie kolegų gerumą šluostydama ašaras kalbėjo Auksė. – Jausdama, kaip manimi rūpinasi žmonės, tiesiog neturėjau teisės palūžti. 


Gavo slaugos lovą 

Anot Kauno gydytojų, įvyko tikras stebuklas – Rimas ne tik išgyveno, bet ir pradėjo atsigauti pro traumos. Po 16 parų jis buvo išsiųstas gydyti į Vilkaviškio ligoninės Chirurgijos ir traumatologijos-ortopedijos skyrių. Auksė su vaikais pasikeisdami kasdien nuo ankstaus ryto vykdavo į ligoninę ir padėjo medikams slaugyti savo žmogų. Jos sūnūs, susidūrę su didžiule šeimos nelaime, per kelias dienas tapo suaugę. Vaikų pagalba buvo reikalinga ir tėčiui, ir mamai. 

Tačiau artėjo diena, kai sunkų ligonį reikėjo parsigabenti į namus. Auksė puikiai suprato, kad be funkcinės lovos, specialaus čiužinio, kuris sumažintų skausmus, tokio sunkaus ligonio slaugyti neįmanoma. Ji kreipėsi pagalbos į bažnyčią, savo ir aplinkinių rajonų visuomenines, labdaros organizacijas, tačiau slaugai būtinų priemonių gauti niekaip nepavyko. 

– Su nerimu ir baime laukiau tos dienos, kai vyrą turėsiu parsivežti į namus, – sunkius gyvenimo momentus pasakodama dar kartą išgyveno Auksė. 

Moteris prisimena, kai apie jos nerimą sužinoję šeimos draugai net neabejodami pažadėjo „iš žemių iškasti" taip būtiną lovą. Tuomet, kai Rimą reikėjo parsigabenti į namus, ten jau stovėjo sunkiam ligoniui būtina slaugos įranga. Ją atgabenę draugai tepasakė: „Neklausinėk. Rūpinkis Rimu ir vaikais". 

– Tikrai netikėjau, kad aplink yra tiek gerų žmonių, – žodžiais negalėdama išreikšti dėkingumo kalbėjo moteris. – Mums padėjo ne tik artimi draugai, bendradarbiai, bet ir mažai pažįstami žmonės iš Pilviškių, Vilkaviškio, Antanavo, Kazlų Rūdos. Sulaukėme ir finansinės, ir dvasinės paramos. Pavyzdžiui, paskambino vieną dieną žmonės ir pasiūlė atvežti malkų – juk puikiai suprato, kad viską išleisdama vyro gydymui neturiu už ką jų nusipirkti. Labai lengva girtis savo laime, pasiekimais, pergalėmis, tačiau apie pečius užgulusias nelaimes kalbėti sunku. Tačiau tikrai tikiu – jeigu visus suptų tokie žmonės, kokius po nelaimės sutikau aš, pasaulyje būtų daug mažiau bėdų. 


Valstybei reikia dokumentų 

Kiekvienam, skaitančiam Auksės istoriją, ko gero, natūraliai kilo klausimas, kokią pagalbą tokioje situacijoje žmogui garantuoja valstybė. Juk ir Rimas, ir Auksė iki nelaimės dirbo, mokėjo mokesčius. Atrodytų, jog nelaimės atveju jie turėjo jaustis bent minimaliai aprūpinti... 

Deja, taip atrodo tik iki tol, kol pats nesusiduri su nelaime. Netgi nedarbingumo pašalpos ligonis negali gauti tol, kol nepristato apie tai liudijančios pažymos. Tačiau tokios kaip Rimo ligos atveju nedarbingumo lapelis tęsiamas ilgai. Pirmoji vyro nedarbingumo pažyma buvo užbaigta tik po dviejų mėnesių, o lėšų sunkaus ligonio gydymui juk reikėjo nuo pat nelaimės dienos. 

Auksei ilgokai teko pavargti, kol pavyko sutvarkyti ir vadinamo „invalidumo" dokumentus. Taip jau sutapo, kad prieš pat nelaimę Rimui suėjo 45-eri, o tai reiškia, kad baigėsi paso galiojimo laikas. Naujo dokumento vyras įgyti nespėjo. Darbingumo netekimo dokumentus medikai gali išduoti tik gavę ligonio asmens dokumentą, o jį be paties savininko Migracijos poskyris išduoda tik tuo atveju, kai pateikiama pažyma apie žmogaus negalią. 

Tačiau ir šioje situacijoje Auksė dėkojo likimui sutikusi supratingus ir užjaučiančius pareigūnus. Supratusios situacijos beviltiškumą Migracijos specialistės su mobilia įranga atvyko į ligonio namus, atliko būtinus formalumus bei išdavė jam asmens dokumentą. Gavus jį, pavyko sutvarkyti ir negalios pažymas, tad netrukus šeima turėtų gauti šiokią tokią valstybės paramą.

null

Iš mirties nagų sunkias traumas patyrusį pilviškietį ištraukė ne tik medikai, bet ir juo rūpinęsi artimi žmonės.



Autorius:Eglė KVIESULAITIENĖ

Šaltinis: http://santaka.info/?sid=17786
Kategorija: Spauda rašo. |
Peržiūrų: 1600 | Raktažodžiai: žmonės
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Pirmadienis, 2017-05-29

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License