Dangaus malonės pašaukta ir pasiaukojančiu gerumu paženklinta - Spauda rašo. - Kultūrnamis - - Pilviškių krašto portalas
Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 10
Svečių: 9
Vartotojų: 1
juanaut11

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Spauda rašo.

Dangaus malonės pašaukta ir pasiaukojančiu gerumu paženklinta

2011-07-02

Aušra MICKEVIČIENĖ
Vilkaviškio krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja

Amžinybėn iškeliavo Marija Montvilaitė – dar vienas mums brangus žmogus, mūsų tikėjimo, papročių, patriotinių siekių ramstis, nepasidavęs prievartai, melui, nesusitaikęs su okupaciniu režimu.

Marija Montvilaitė gimė 1931 m. balandžio 1 d. Opšrūtų kaime. Pirmą kartą ją sutikau 2005 m. pavasarį, ekspedicijos metu lankydama senąsias Vilkaviškio krašto sodybas. Atrasti ją padėjo Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas.

Šimtamečių medžių apsuptame vienkiemyje lankosi jau ketvirtos kartos Stankevičių atstovai. Kai Marijos tėvas Pijus Montvila vedė Agnietę Stankevičiūtę, sodybai prigijo Montvilynės vardas. Tuomet, 1936 metais, sodyba pasipuošė naujais trobesiais. Antrojo pasaulinio karo metais čia buvo įsikūręs vokiečių kariuomenės štabas, vėliau apsistojo rusų kariuomenės generolas I. Černiachovskis. 1944 m. Montvilams teko viską palikus bėgti iš savo sodybos. Grįžę jie namus rado visai nuniokotus.

1948 m. Montvilai buvo apkaltinti nacių rėmimu ir 10-čiai metų ištremti į Krasnojarsko kraštą. Tremtyje jie sakino neaprėpiamos taigos pušis. Netikėtai į ligos patalą atgulus mamai, Marija dieną eidavo į darbą, o naktimis budėdavo prie ligonės. Tik begalinis Marijos atsidavimas artimiesiems, jos meilė, malda ir rūpestis padėjo jos mamai pasveikti.

Grįžę į namus 1958 m., juose rado gyvenančius svetimus žmones. Prisiglaudė kambaryje pas Kastutę Saukaitę, augusią jų namuose nuo pat vaikystės. Prieš didįjį kolūkių jungimą, apie 1974 metus, Montvilai sodybą išsipirko iš valstybės.

Lankiausi pas Mariją Montvilaitę rinkdama medžiagą apie Vilkaviškio krašto kryždirbystę, tad išsikalbėjome apie kryžių, stovintį priešais namą. Marija pasakojo, kad šį kryžių pastatė vienas kunigas savo kunigystės šventimų dieną, bet, kas jis toks, jokiu būdu negalinti sakyti. Vėliau išsikalbėjome, jog aš Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikoje esu skaičiusi apie Mariją. Taip įgavusi jos pasitikėjimą ir išgirdau pasakojimą apie kun. Kęstutį Brilių, kuris čia kelias vasaras mokėsi pogrindinėje kunigų seminarijoje.

Svarbus yra ir kun. Kęstučio Briliaus liudijimas. 1975–1980 m., mokydamasis pogrindinėje kunigų seminarijoje, tam tikrais laikotarpiais jis gyvendavo Vilkaviškio rajone, Opšrūtų kaime, Marijos Montvilaitės sodyboje. Neakivaizdinė seminarija buvo įsteigta slapta, be sovietinės valdžios leidimo, mokytis klierikams, kuriems saugumas sukliudė įstoti į oficialiąją kunigų seminariją. Seminarija, klierikų ir dėstytojų asmenybės buvo įslaptintos. Reikėjo laikytis slaptumo, konspiracijos... Kun. K. Briliui yra tekę kelis pusmečius gyventi Montvilaitės sodyboje, gėrėtis jos dvasingumu, patriotizmu, brandžia katalikybe ir dosniu vaišingumu. Kunigystės šventimus K. Brilius gavo 1980 m. gruodžio 8 dieną. „Daug žmonių gerumo buvo sudėta į mano pašaukimą, ir Marija Montvilaitė buvo viena iš tų gerųjų", – prisimena K. Brilius.

Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos 11-ajame tome kybartietė seselė B. Mališkaitė pasakoja, kaip pirmaisiais „Kronikos" leidimo metais kelios seselės vienuolės važiuodavo į M. Montvilaitės vienkiemį ir nemažu tiražu daugindavo šį ir kitus pogrindinius leidinius. Tą faktą oficialiu raštu patvirtino Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Už pogrindinių leidinių ,,Katalikų bažnyčios kronika", „Aušra", „Rūpintojėlis" dauginimą ir platinimą, pogrindinės kunigų seminarijos rėmimą 2010 m. liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Prezidentės dekretu Marija Montvilaitė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Mariją globojo ir ja nuolatos rūpinosi jos sesuo Onutė Danutė Dautartienė bei jos vaikai – Marija Virketienė ir parlamentaras Julius Dautartas.

Birželio 25 d. Vilkaviškio kraštas neteko Marijos Montvilaitės. Tai sukrėtė ir sujaudino žmones, kurie su šia pasiaukojančia patriote buvo susidūrę ir ši jiems visokeriopai padėdavo.

Kunigas Kęstutis Brilius, atvykęs palydėti Marijos Montvilaitės į paskutiniąją kelionę, kartu su Alksnėnų parapijos klebonu Antanu Kereišiu aukojo šv. Mišias. Jų metu smuiku griežė žymus atlikėjas Vilhelmas Čepinskis. Atsisveikinti su Marija atvyko Vilkaviškio rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Evaldas Janulionis, gausus būrys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Vilkaviškio skyriaus narių ir visas Opšrūtų kaimas.

Daugelio akyse ir atmintyje dar ilgai spindės meilės ir ramybės šviesa nutviekstas Marijos veidas.

Visą Marijos Montvilaitės gyvenimą lydėjo tikėjimo šviesa.
Autorės nuotr.




Autorius:Aušra MICKEVIČIENĖ

Šaltinis: http://santaka.info/?sid=21342
Kategorija: Spauda rašo. |
Peržiūrų: 1271 | Raktažodžiai: žmonės, Opšrūtai
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Ketvirtadienis, 2017-03-30

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License