Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 2
Svečių: 2
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Spauda rašo.

Eilėraščiai liejasi lyg upės tėkmė

2012-03-27

Kostas Miliauskas dalyvauja beveik visose Pilviškiuose vykstančiose šventėse, minėjimuose, kituose renginiuose. Ten jis skaito savo eilėraščius, kuriuose neretai mini šio jaukaus kampelio vardą, apdainuoja vaizdingus pro miestelį tekančios Šešupės vingius. Tad nenuostabu, jog prieš trejetą metų K. Miliauskui buvo suteikta Pilviškių šviesuolio nominacija. 

Gyvenimą pakeitė liga 

Žinia, kad buvęs veterinarijos gydytojas K. Miliauskas rašo eilėraščius, kad išleista jo poezijos knygelė „Su negalia suklupęs" (2004 m.), daugeliui jį pažinojusių žmonių buvo netikėta staigmena. 

Vyriškis visuomet savo darbą stengdavosi atlikti profesionaliai, išgyvendavo dėl nesėkmių. 
Atsitiko taip, jog šį jautrios sielos žmogų, kovojusį su gyvūnų ligomis, vieną dieną patį netikėtai užgriuvo nelaimė. O po antrosios K. Miliauskas pateko netgi į Abromiškių reabilitacijos ligoninę (Elektrėnų sav.). 

Po antro insulto vyras buvo paralyžiuotas: viena kūno pusė tapo nebevaldoma. Iš pradžių ir rankos pirštai neklausė, gydytojų prašomas jis neįstengė suplėšyti net popieriaus lapo. Kad labiau išmiklintų pirštus, K. Miliauskas ėmėsi rašiklio, mėgino braižyti netaisyklingų formų figūras, rašinėti raides, vėliau – žodžius. 

Tuo metu šalia pilviškiečio atsidūrė panašaus likimo „brolis" – ukmergiškis Julius Baikštys, tuometinio „Komjaunimo tiesos" laikraščio korespondentas ir poetas. Jis buvo išleidęs savo poezijos knygelę. 

Vyrai artimai susidraugavo, o K. Miliauskas, norėdamas ir toliau miklinti rankos pirštus, perrašė porą J. Baikščio eilėraščių sąsiuvinių. 

Netrukus grįžęs į namus Kostas vienam giminaičiui vardinių proga parašė pirmą savo eiliuotą, humoro kupiną kūrinėlį. 

Viską daro pats 

Savuosius eilėraščius K. Miliauskas sudėjo į septyniasdešimt penkias kuklias knygeles. Viena jų neseniai parašyta ir rusų kalba. 

„Labai gerai, jei iš šimto eilėraščių vienas būna geras", – savo kūrybos nepervertina autorius. 
Pasiteiravęs, ar šiuo metu žmonės domisi poezija, išgirstu neigiamą atsakymą. 

Pasak K. Miliausko, dabartinis žmogus yra genamas „globalizacijos vėjų", nuolat skubantis, todėl jo dvasiniame pasaulyje kaupiasi pavojingas „E" konservantas. 

Paties K. Miliausko galvoje nuolat liejasi vis nauji eilėraščiai. Aplankius „poezijos paukštei", tenka skubėti prie kompiuterio ir užrašinėti mintis, kol jos nenuvilnijo Šešupės vingiais. 

Beveik visas poezijos knygeles K. Miliauskas parengė savo rankomis. 

Būdamas kruopštus, kantrus, darbštus ir užsispyręs, kompiuteriu jis „kepa" knygas vieną po kitos. 

Dar ne pabaiga 

Kaimo rašytojų sąjungos nario K. Miliausko eilėraščiai publikuojami ne tik jo knygose, bet ir periodiniuose leidiniuose, almanachuose. 

Pilviškietis yra ne kartą tapęs literatūrinių konkursų laureatu, už kūrybą sukaupęs nemažai padėkų, diplomų, pelnęs nominacijų. 

Mėgstantis bendrauti su žmonėmis, dalyvauti įvairiuose renginiuose, susitikimuose, pilviškietis tiesiog negali nusėdėti namuose. Dėl galimybių keliauti vyras yra be galo dėkingas savo žmonai Eugenijai, kuri ne tik palaiko vyrui kompaniją išvykose, bet vis dažniau sėda ir prie automobilio vairo. 

Bendraujant su Kostu, galima iškart pastebėti humoro jausmą, kurio netrūksta nei gyvenime, nei jo kūriniuose. 

Nevengiantis pašmaikštauti K. Miliauskas ir per susitikimą su poezijos gerbėjais į klausimą „Ar knyga kada nors pakeis kompiuterį?" smagiai atkirto: „Musės su kompiuteriu niekada neužmuši." 
Su šešiamete anūkėle Migle senelis dažnai eina prie šalia namų esančio Šešupės vingio, kartu gėrisi pavasarėjančių pievų bei krūmokšnių grožiu, klausosi vieversių balsų. 

O nepaliaujanti upės tėkmė kaskart pašnabžda K. Miliauskui aibes spalvingų, į meniškas eiles tinkamų surikiuoti žodžių. 

Juozas Vitalijus PAŠKAUSKAS

*** 

Kostas MILIAUSKAS 

Prie Šešupės 

Prie Šešupės prigludęs miestelis, 
Prie smėlėtų aukštų jos krantų, 
Kas jį žino, visiems džiaugsmą kelia 
Ir brandina galybę minčių. 
Apie Pilviškius kalbam kasdieną 
Ir Šešupės užlietas lankas, 
Suvalkijoj vienintelį vieną 
Tokį turim kol kas. 
Dvi bažnyčios svečius pasitinka, 
Akį džiugina bokštais baltais, 
Pasimelsk ar dainuok, jei patinka, 
Prie Šešupės lankoj vakarais. 
Mylim darbą, bet laiko surandam 
Panardinti gatves tarp gėlių. 
Pragyvenęs gyvenimą brandų 
Jis pavirto mielu miesteliu. 

Kad gyvenimas 

Nuskrido jaunystė su gervėm seniai 
Daug toliau negu žemėje pietūs, 
O juk taip mes dainavom smagiai, 
Kada buvom jauni, gražūs, tiesūs. 
Nubėgo jaunystė upeliais veržliais, 
Kur banguoja platus vandenynas, 
O juk krėtėme baikas nelygu velniai 
Ir ieškojome laimės žiedų papartyne. 
Nušuoliavo jaunystė 
žirgais juodbėrais, 
Karalystėje gėrio pavargus užmigo, 
O juk buvom tada draugais neblogais, 
Nežinojome melo, klastos ir pavydo. 
Tik panašūs norėjome būt į kitus, 
Kad gyvenimas būtų 
laimingas, šviesus. 

Tiesa 

Tiesa ne pasaka, legenda arba mitas, 
Ji mūsų kelias sklidinas vilties, 
Nemėgsta jos, kas sąžinę užmigdęs 
Nešioja plytą vietoje širdies. 
Tiesa nemiršta, kaip ją bemarintum: 
Nuodais, melu ar velniška klasta, 
Apjuodinta, sušaudyta, skandinta, 
Vis viena ji kaip angelas balta!

„Širdyje išnešioti žodžiai posmais pragydo", – sako Kostas Miliauskas. Nuotr. „Santaka”.



Autorius:Juozas Vitalijus PAŠKAUSKAS

Šaltinis: http://santaka.info/?sid=23873
Kategorija: Spauda rašo. |
Peržiūrų: 1122 | Raktažodžiai: žmonės, Pilviškiai, kūryba
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Ketvirtadienis, 2017-10-19

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License