„Tiesiog negaliu...“ - Spauda rašo. - Kultūrnamis - - Pilviškių krašto portalas
Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 9
Svečių: 6
Vartotojų: 3
harveyyd69 , shannonfr16 , elviraxu18

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Spauda rašo.

„Tiesiog negaliu...“

2012-11-08

Spalio 30-osios rytas... Važiuojant į darbą, mano akys vis užkliūva už pakabinto ant galinio vaizdo veidrodėlio močiutės dovanoto rožančiaus... O mintys nuneša į tas dienas prieš 20, 25, 30 metų... Vaizdas visuomet tas pats: ruduo, rodos – spalio pabaiga, močiutė... Vienoje rankoje mažytis grėbliukas (toks lyg vaikiškas būtų), kitoje – maišelis su keliomis ryškiai geltonomis žvakėmis ir iš jo kyšančiomis baltomis chrizantemų galvelėmis. Senųjų mano gimtojo miesto kapinių akmeniniai vartai, kurie man dar ir dabar daro didelį įspūdį... Tuomet atrodydavo, kad jie atsiveria į kažkokį kitą, paslaptingą, gal net šiek tiek kraupoką, pasaulį. Bijojau, bet kiekvienais metais nekantriai laukdavau spalio pabaigos, kai kartu su močiute išeidavome „į svečius". Ji visuomet taip sakydavo: „Eime į svečius dūšelių aplankyti..."

„Svečiuose" praleisdavome visą dieną. Apsilankymą pradėdavome nuo pačių artimiausių, kurių pavardės buvo tokios, kaip ir mano šeimos. Vėliau eidavome pas kitus, kurių vardai man nebuvo žinomi, bet močiutė visuomet prisimindavo apie juos kokią nors istoriją. Prie kai kurių kapų mes tiesiog sustodavome atsitiktinai. Ir nors močiutė neatsimindavo nė vienos istorijos, mes vis tiek „užsukdavome į svečius" – pašluoti, pagrėbti, pavalyti...

Kartą, kai jau buvau gerokai paūgėjusi, jos paklausiau, kodėl mes tvarkome nepažįstamų žmonių kapus. Ji nusišypsojo ir atsakė: „Nežinau, vaikeli, tiesiog negaliu ramiai praeiti..."

Spalio 30-osios rytas... Lauke šalvena, o širdyje lyg šimtas tūkstančių drugelių plasnotų. Jau žinau, kad pasukusi mokyklos link jos kieme pamatysiu būrį lūkuriuojančių vaikų. Taip, jie jau ten, savo atostogų metu „apsiginklavę" grėbliais, šluotomis, šiukšlių maišais, pasiruošę į darbą – prieš Vėlines tvarkyti kapų. Sustoju mokyklos kieme. Akys dar kartą užkliūva už seno, ant galinio vaizdo veidrodėlio pakabinto močiutės dovanoto rožančiaus...

Matai, močiute, ir mes tiesiog negalime ramiai praeiti...

Pilviškių gimnazistai tvarkė penkerias kapines.



Autorius:Ina KIRVELAITIENĖ

Šaltinis: http://santaka.info/?sid=25986
Kategorija: Spauda rašo. |
Peržiūrų: 540 | Raktažodžiai: Pilviškiai, Santakos gimnazija
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Ketvirtadienis, 2017-03-30

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License