Šimtamečio senolio dovana muziejui - Spauda rašo. - Kultūrnamis - - Pilviškių krašto portalas
Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 7
Svečių: 7
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Spauda rašo.

Šimtamečio senolio dovana muziejui

2015-03-02

Džiugu, kad vis daugėja žmonių, pripažįstančių muziejaus reikšmę saugant kultūrinį paveldą. Supratę, jog reikia išsaugoti ateičiai tai, ką sukūrė per savo gyvenimą, jie kreipiasi į muziejų, perduoda savo archyvus, asmenines vertybes, ilgus metus kauptas kolekcijas. Muziejininkai, rinkdami istorinę medžiagą, susiduria su neįprastomis aplinkybėmis ir sudėtingomis situacijomis. Kaip tik tokia buvo išvyka į Pilviškius.

Prieš keletą dienų sulaukėme skambučio iš Pilviškių miestelio gyventojų. Paskambinusi šimtamečio pilviškiečio Broniaus Vasiliausko globėja Laimutė perdavė senolio pageidavimą dovanoti muziejui paties pagamintus muzikos instrumentus ir asmeninius daiktus.

Suintriguoti neįprasto kvietimo, nuvažiavome į Pilviškius. B. Vasiliausko namuose mūsų laukė ne tik 101 metų šeimininkas, bet ir jo globėjai, seniūnas V. Judickas, Pilviškių šaulių kuopos vadas A. Rapulskis. Kaip pasirodė, atvykome senoliui sunkią dieną: tą naktį mirė jo žmona Julija, su kuria santuokoje gražiai pragyveno 72 metus. Sutrikome, kad atvykome ne laiku. Tačiau šeimininkų nuraminti vis dėlto atlikome tai, ką numatę.

Nustebino garbaus amžiaus senolio pozityvus požiūris į gyvenimą, geranoriškumas ir energija. Su humoru jis pasakojo apie savo gyvenimą, darbus, pomėgį muzikai, net ir skaudžius nutikimus prisiminė be pesimizmo ar nuoskaudos. Žavėdamiesi jo tvirtybe, klausėmės prisiminimų apie sudėtingą pokario laikotarpį, sunkų darbą kolūkyje ir prie statybų.

Iš Randiškių kaimo (Lazdijų r.) į Pilviškius Vasiliauskų šeima atsikėlė 1970 m., nusipirko nebaigtą statyti namą, jį užbaigė ir čia pragyveno 45-erius metus. „Gerą turėjau žmoną“, – pasakė šeimininkas. Pats taip pat buvo darbštus ir nagingas, visaip sukosi, kad išlaikytų gausią šeimą. Nuo sunkios kasdienybės atitrūkdavo abu su žmona muzikuodami. Jokių muzikos mokslų nebaigęs, tik pasižiūrėjęs, kaip daro muzikos instrumentus kiti meistrai, Bronius pasigamino cimbolus, būgnelį, susiremontavo ir pagal save pertvarkė gitarą, išmoko groti armonika, smuiku, lūpine armonikėle.

Su meile šeimininkas rodė kiekvieną instrumentą, pasakojo, kaip juos gamino, derino. Reumato susuktais pirštais Bronius ėmė muštukus ir demonstravo cimbolų skambėjimą. „Būgnas – tai žmonos instrumentas“, – sakė muzikantas. Vasiliauskai visur buvo kartu: darbuodamiesi prie namų, šventėse, koncertuose. Patys buvo linksmi, mėgo bendrauti, linksmino kaimynus jų šventėse – ėjo visur, kur pakviesdavo. Noriai grojo gegužinėse, koncertavo kolūkių renginiuose, dalyvavo keliose rajoninėse ir respublikinėse Dainų šventėse.

Gerai šeimą pažįstantis seniūnas vis primindavo, ką dar turėtų papasakoti ir parodyti senolis. Iš kerčių buvo ištraukti seniai nenaudoti instrumentai, ant stalo suguldyti šeimos albumai, daugybė apdovanojimų. Šeimininkas nuolat ragino, kad atsirinktume tai, kas tinka muziejui, – viską jis atiduos, nes nenori, kad jam ir žmonai brangūs daiktai atsidurtų šiukšlyne. Muziejaus autobusiukas buvo pripildytas B. Vasiliausko dovanotų daiktų, keleto net nepavyko sutalpinti, todėl ateityje dar aplankysime dosnųjį šeimininką.

Šiltai bendraujant, apžiūrinėjant daiktus, klausantis senolio kalbų ir muzikos, nejučia prabėgo kelios valandos. Susirūpinome, kad nuvarginsime vaišingą šeimininką. Tačiau Bronius, linksmu giedrų akių žvilgsniu apžvelgęs svečius, pasakė, jog muzika ir bendravimas jam suteikia džiaugsmo ir energijos. Atsisveikinę su šeimininku ir nuoširdžiais jo globėjais išvažiavome, praturtėję dvasiškai, supratę paprastą gyvenimo filosofiją, kad džiaugtis reikia kiekviena pragyventa diena ir dovanoti džiaugsmą kitiems, atmintyje pasilikti tik šviesiausius prisiminimus, o gyvenimo saulėlydyje apgalvoti ir padaryti teisingus sprendimus.

Elena RUPEIKIENĖ
Vilkaviškio krašto muziejaus darbuotoja.

Paėmęs į rankas muštukus Bronius Vasiliauskas pademonstravo savo sumeistrautų cimbolų skambėjimą.
Kęstučio INKRATOS nuotr.

image



Autorius:Elena RUPEIKIENĖ

Šaltinis: http://www.santaka.info/?sid=33176
Kategorija: Spauda rašo. |
Peržiūrų: 692 | Raktažodžiai: žmonės, Pilviškiai, Santaka
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Penktadienis, 2017-03-24

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License