Į "Santakos" redakciją kreipėsi Pilviškių miestelio gyventojai Gintas Dunaitis bei Alfonsas Beržinskas. Vyrai pasakojo, kad vieną rytą atėję prie jiems priklausančio tvenkinio... nerado vandens.
raėjusios savaitės viduryje į G. Dunaičio namus užsukęs vienas žvejys
pasiūlė pirkti lydeką. Vyriškiui pasiteiravus, iš kur šis ją gavęs,
žvejys papasakojo, kad netoli Pilviškių esančiame tvenkinyje kažkas
išleido vandenį ir dabar žuvį galima vos ne rankomis gaudyti.
Į „Santakos" redakciją kreipėsi Pilviškių gyventojas Laimutis Karčinskas. Vyriškis skundėsi, kad jo miestelio Sodų gatvėje dėl griūvančios melioracijos griovio pralaidos kenčia ir virš jos einantis kelias.
Jei kas atsimenate, buvo tokia P. Cvirkos knyga „Saulėlydis Nykos valsčiuje". Neatsitiktinai taip pavadinau šią keistą, vertą gilesnių apmąstymų savo nuotrauką, darytą būtent saulėlydžio metą dr. Vinco Kudirkos, mūsų himno kūrėjo, gimtinėje. Dar daugiau: prieš pusantro šimto metų ant šio paežerės kalniuko, tiksliai šioje pat vietoje, buvo Kudirkų sodyba, kurioje gimė Vincas. Tik po kelerių metų jų šeima, skirstant kaimus viensėdžiais, išsikėlė į tuomet vadinamą „kolioniją", gautą pietiniame ežero krante. Vincukas į mokyklą žiemomis eidavo jau iš naujų trobų tiesiai per ežero ledą. Taigi, paminklinį akmenį iš klėtelės, statytos 1867 m., kiemo su įrašu „Čia gimė 1858 12 31..." derėtų perkelti į šią paliktą nykti vietą. Apmaudi klaida dėl nežinojimo ir skubos buvo padaryta 1965-aisias, kuriant muziejų-klėtelę.
Tik 59 proc. visų Vilkaviškio rajono gyventojų yra prieinamos centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos. Neturintys centralizuotai tiekiamo vandens gyventojai maistui ir buitiniams reikalams naudoja šachtinių šulinių vandenį, kurio užterštumas dažnai viršija leistinas normas.
Augant ekonomikai ir didėjant žmogaus buitiniams poreikiams, sunaudojama vis daugiau vandens, kartu didėja ir nuotekų kiekiai. Nevalytos nuotekos teršia aplinką, vandens telkinius. Visos šios išvardytos problemos ypač aktualios Pilviškių miestelio gyventojams.
„Kur mano tėviškė?" – tokiu pavadinimu knygą parašė Australijoje, Melburno mieste, gyvenanti 1941-ųjų metų tremtinė Marija Grabauskaitė-Augustinienė. Pilviškiuose, kur knygos autorė ilgą laiką gyveno, bendruomenei buvo pristatytas nedidukas „Naujojo lanko" leidyklos Kaune išleistas jos liudijimas apie savo išgyvenimus Sibire, Lietuvoje ir emigravus į Australiją.
Amžinybėn iškeliavo Marija Montvilaitė – dar vienas mums brangus žmogus, mūsų tikėjimo, papročių, patriotinių siekių ramstis, nepasidavęs prievartai, melui, nesusitaikęs su okupaciniu režimu.
Marija Montvilaitė gimė 1931 m. balandžio 1 d. Opšrūtų kaime. Pirmą kartą ją sutikau 2005 m. pavasarį, ekspedicijos metu lankydama senąsias Vilkaviškio krašto sodybas. Atrasti ją padėjo Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas.
Pilviškiuose esanti Stoties gatvė pavasarį virsta tikra Venecija. Prie seno karjero gyvenantys kaimynai vienas pas kitą gali nuplaukti su valtimi, o greta kelio iškasti grioviai tampa puikia vieta veistis varlėms ir kitiems vandens gyviams.
Greta ežeru virtusio karjero gyvenantys žmonės tik moja ranka – taip čia jau yra ne pirmi metai.
Į "Santakos" redakciją kreipėsi Pilviškių miestelio gyventojai Gintas Dunaitis bei Alfonsas Beržinskas. Vyrai pasakojo, kad vieną rytą atėję prie jiems priklausančio tvenkinio... nerado vandens.
Į „Santakos" redakciją kreipėsi Pilviškių gyventojas Laimutis Karčinskas. Vyriškis skundėsi, kad jo miestelio Sodų gatvėje dėl griūvančios melioracijos griovio pralaidos kenčia ir virš jos einantis kelias.
Jei kas atsimenate, buvo tokia P. Cvirkos knyga „Saulėlydis Nykos valsčiuje". Neatsitiktinai taip pavadinau šią keistą, vertą gilesnių apmąstymų savo nuotrauką, darytą būtent saulėlydžio metą dr. Vinco Kudirkos, mūsų himno kūrėjo, gimtinėje. Dar daugiau: prieš pusantro šimto metų ant šio paežerės kalniuko, tiksliai šioje pat vietoje, buvo Kudirkų sodyba, kurioje gimė Vincas. Tik po kelerių metų jų šeima, skirstant kaimus viensėdžiais, išsikėlė į tuomet vadinamą „kolioniją", gautą pietiniame ežero krante. Vincukas į mokyklą žiemomis eidavo jau iš naujų trobų tiesiai per ežero ledą. Taigi, paminklinį akmenį iš klėtelės, statytos 1867 m., kiemo su įrašu „Čia gimė 1858 12 31..." derėtų perkelti į šią paliktą nykti vietą. Apmaudi klaida dėl nežinojimo ir skubos buvo padaryta 1965-aisias, kuriant muziejų-klėtelę.
Tik 59 proc. visų Vilkaviškio rajono gyventojų yra prieinamos centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos. Neturintys centralizuotai tiekiamo vandens gyventojai maistui ir buitiniams reikalams naudoja šachtinių šulinių vandenį, kurio užterštumas dažnai viršija leistinas normas. 
„Kur mano tėviškė?" – tokiu pavadinimu knygą parašė Australijoje, Melburno mieste, gyvenanti 1941-ųjų metų tremtinė Marija Grabauskaitė-Augustinienė. Pilviškiuose, kur knygos autorė ilgą laiką gyveno, bendruomenei buvo pristatytas nedidukas „Naujojo lanko" leidyklos Kaune išleistas jos liudijimas apie savo išgyvenimus Sibire, Lietuvoje ir emigravus į Australiją.
Amžinybėn iškeliavo Marija Montvilaitė – dar vienas mums brangus žmogus, mūsų tikėjimo, papročių, patriotinių siekių ramstis, nepasidavęs prievartai, melui, nesusitaikęs su okupaciniu režimu. 
Pilviškiuose gyvenantys Bernotai bei Janavičiai jau kuris laikas nesutaria dėl jų teritorijų ribas skiriančios gyvatvorės.
Trečiadienį, Vaikų gynimo dieną, Vilkaviškyje ir Pilviškiuose šurmuliavo šventės, kuriose „pirmu smuiku" grojo policijos pareigūnai.
Į „Santakos" redakciją paskambinusi laikraščio skaitytoja norėjo išsakyti nuomonę dėl Pilviškių kultūros namų. 
Pilviškiuose esanti Stoties gatvė pavasarį virsta tikra Venecija. Prie seno karjero gyvenantys kaimynai vienas pas kitą gali nuplaukti su valtimi, o greta kelio iškasti grioviai tampa puikia vieta veistis varlėms ir kitiems vandens gyviams. 
