Jolanta Račaitė Viename iš Marijampolės apskrities miestelių gyvenantys Lina ir Algimantas statydintis naujus namus nutarė susidomėję ekologijos idėjomis. Kertiniai naujo namo statybos sprendimai buvo sąlygoti noro gyventi ekologiškiau, labiau prisitaikant prie gamtos dėsnių- namas turėjo būti užmiestyje ir pastatytas naudojant šiaudų briketus. Sumanymą sutuoktiniai sėkmingai įgyvendino - beliko baigti įrengti naująjį namą parduoti senąjį ir tapti naujakuriais.
Sprendimui būta filosofinio pagrindo
Šeimos sprendimą tapti Lietuvoje vieniems iš namų statybos iš šiaudų briketų pradininkų įtakojo ir noras gyventi ekologiškai, ir taupumo sumetimai. Toks namas yra pigesnis. Lina įsitikinusi: jeigu ko nors trokšti, privalai siekti, o ne bėdoti. Visada yra būdas priartėti prie savo svajonės. Atkakli moteris, įgyvendinusi ne vieną savo sumanymą drįsta teigti, jog didžiausia krizė šiuo metu yra... žmonių galvose. Daugelis nori viską gauti gatavą.
Versle besisukantys sutuoktiniai metams bėgant ir suaugus bei iš namų išėjus vaikams teigia suvokę, jog labai nori ramybės, gyvenimo arčiau gamtos. Nutarę statydintis namą užmiestyje, sako ėmę taupyti, atsisakę kelionių, nes nutarę, kad prioritetas - namai. Nusipirkę sklypą su sena troba gražioje vietoje, senąją bakūžę nugriovė, nes norėjo kad naujieji namai būtų tik jų pačių sukurta, o ne kažkieno jau „prigyventa" erdvė.
Tuomet ėmė domėtis namų statyba iš šiaudų briketų - ne vienerius metus sako gvildenę šią temą, aplankę jau turinčius tokius namus - šiaudinių statinių Lietuvoje kol kas yra gal apie 40.
Algimantas neslepia, kad susidomėjimą ekologine statyba lėmė įspūdis jam perskaičius V.Megre knygas apie Anastasiją - taigoje pagal gamtos dėsnius gyvenančią moterį (šios knygos gyventi kitaip įkvėpė ne vieną-pasaulyje atsirado anastasininkų klubai, draugijos, žmonės netgi ėmė burtis į ekologines gyvenvietes). „Susimąsčiau, kaip mes atitolę esame nuo tikro gyvenimo, kuomet buvo gyvenama savame žemės sklype, patiems viską, ko reikia vartojimui, pasigaminant. Naujasis gyvenimo būdas, kai žmogus tampa nuo visko priklausomas, asmenybės vystymuisi nepadeda, daugelis tai jau ima suprasti, - mąsto Algimantas. - Dabar dėkingas metas keisti gyvenimą, nes pereiti į mums patogesnį gyvenimo būdą galime pasinaudodami civilizacijos pasiekimais".
Gyvenimas daugiabutyje, kai nuo visko esi priklausomas, Algimanto įsitikinimu, atbukina žmogaus mąstymą - jam nebereikia sukti galvos kaip prisiderinti prie gamtos dėsnių, pagaliau imi nebematyti nei gamtos, nei pačios gyvenimo prasmės. O juk žmogaus paskirtis - mąstyti, derintis prie gamtos ir taikyti aplinką prie savęs nepažeidžiant gamtos dėsnių. Dar Algimantas sako turėjęs progų įsitikinti, jog mintys materializuojasi: labai ko nors norėdamas, tai ir prisišauki.
Nors anastasininkų idėjos, jų mąstymo būdas sutuoktinius ir „užkabino", jie sako nelinkę į kraštutinumus, domisi tuo, kas praktiškai pritaikoma.
Nuo idėjų pereiti prie darbų, tiksliau - ekologinio namo statybos, nebuvo sudėtinga, mat Algimantas turi inžinieriaus išsilavinimą, specifinį racionalizatoriams būdingą mąstymą, be to, ir literatūros apie šiaudinių namų statybą dabar jau nesunku rasti.
Statybos technologijos ir privalumai
Marijampolės apskrityje namas iš šiaudų - naujovė. Tačiau pasaulyje tokia ekologiška statyba sparčiai plinta (jos apraiškų yra Kanadoje, JAV bei kitur). Kaip minėta, atsiranda šiaudinių namų ir Lietuvoje. Ekologinių idėjų šalininkai ir šiaudinių namų statytojai dalinasi patirtimi, turi savo inter-netinę svetainę. Jie teigia, kad šiais laikais aktualu paisyti ekologiškos statybos technologijų (naudojamos ekologiškos medžiagos - šiaudai, molis medis). Žinoma, lemia ir tai, kad statant namą iš šiaudų briketų galima sutaupyti - štai, pasak Linos ir Algimanto, pasistatyti tokį namą jiems pavyko už trečdalį tos sumos, kurią būtų reikėję skirti tradicinio namo statybai. Statant namą iš šiaudų briketų sutaupoma ir pastato apšiltinimo sąskaita, be to, šiaudų briketai pasižymi gera garso izoliacija. Specialistai teigia, kad namai iš šiaudų briketų yra netgi atsparesni ugniai negu tradiciniai, nes ugnis negali prasiskverbti į šiaudų briketų vidų dėl apanglėjusio sluoksnio, kuris gaisro atveju susidarytų ugnies pusėje.
Šiaudų briketų namai išsiskiria labai didele šilumine varža, taigi sumažėja šildymo išlaidos. Tokio pastato sienos statomos lengvai ir greitai. Statyti gali kone kiekvienas, svarbu, kad vadovautų patyręs ir technologiją išmanantis žmogus. Algimantas taip pat namą statė pats - meistrus samdė tik karkasui suręsti ir stogui uždengti.
Šiaudinių namų statyba yra dvejopa: vienu atveju šiaudų briketai naudojami kaip pagrindas, sutvirtinant juos virbais arba mediniu karkasu - tačiau šis būdas labiau tinka statant nedidelius namus (kai sienos ilgis iki 6 m), didesnis pastatas neišlaikytų stogo svorio. Didesni namai statomi prieš tai sukalus pastato karkasais metalo ar medienos -toks statybos būdas kiek sudėtingesnis. Maždaug 90 kv. m. namui su garažu ir mansarda statyti Algimantas pasirinko antrąjį būdą. Iš medžio pagamintas karkasas prikimštas presuotų šiaudų (briketų arba vadinamųjų kitkų). Kad šiaudai nekontaktuotų su oru, jie užkonservuojami kalkiniu skiediniu, ant jo dar tepamas molio skiedinys (molio milteliai ir smėlis - iš nuosavo sklypo). Šiltinimo tokiam namui nereikia, kūrenti galima skystu arba kietu kuru. Tačiau labai svarbu laiku uždengti stogą, kad nespėtų sudrėkti šiaudai. Jei viskas tinkamai padaroma, namo amžius - labai ilgas, užkonservuoti šiaudai gali laikytis šimtus metų.
Tokio namo statyba, pasak Algimanto, kainavo apie 100 tūkst. litų. Kaip minėta, daugelį darbų darė pats, už karkaso ir stogo konstrukcijos surentimą iš visos tos sumos statybininkams teko pakloti tik apie 10 tūkst. litų.
Ekologija - sveikesnis gyveninio ir mąstymo būdas
Namo vidus bus įrenginėjamas, kai šeima parduos namą, kuriame kol kas gyvena. Lina sako, jog planuojant interjerą jiems svarbiausia būsią, kad kuo daugiau būtų natūralių medžiagų ir kuo mažiau daiktų. Pirmame aukšte būsianti didelė erdvė, atvira virtuvė. Dar ketina įsirengti darbo kabinetą, o mansardiniame aukšte - miegamąjį ir balkoną.
Dabar šeima juokiasi, kad sprendimas statytis naują namą buvęs labai drąsus, mat pradėjo šiam tikslui beveik neturėdami pinigų, tik tikėdami, jog vardan tikslo juos dar uždirbs ir... kad mintys gali ir materializuotis. Lina dar tikina, kad svarbu laiku sudėlioti prioritetus: ar važiuoti ilsėtis, tarkim į Turkiją, ir kelti puotas, ar apriboti save vardan namų. „Pinigai ateis", - tikino sutuoktinius kai kurie bendraminčiai. Gal kai kam toks optimizmas ir kėlė juoką, bet... namas šiandien jau stovi. O ekologines idėjas Lina su Algimantu puoselėja ir toliau: sklypo perimetrą užsodino iš gilių užaugusiais ąžuolais ir pušelėmis, į naująjį sklypą ketina persivežti ir iš sėklų užaugintus kedrus, gilinasi į iš anastasininkų bei kitų šaltinių gaunamas žinias apie žoleles ir daržininkystę. Perėjimą prie ekologiškesnio gyvenimo būdo sutuoktiniai vadina tiesiog grįžimu prie sveiko mąstymo. Ir akcentuoja, kad pirmiausia tam reikia noro, pasiryžimo bei veiksmo. Beje, noro gyventi pagal savo poreikius, o ne pasipuikuoti prieš aplinkinius.
Nuotraukos Ričardo Pasiliausko ir iš Linos bei Algimanto archyvo: 
1. Netradicinio namo statyba ir atrodė netradiciškai. 
2. Namo statyba artėja prie pabaigos. 
3. Namo sienos iš šiaudų briketų, kuriems konservuoti pasirinktas molio mišinys. 
4. Taip atrodė dar neaptinkuotos sienos.
Šaltinis: http://www.suduvosgidas.lt/index.php?cid=45&new_id=72115 |
