2015-03-25

Prieš šimtą metų Lietuva išgyveno Pirmojo pasaulinio karo audras. Tūkstančiai lietuvių žuvo aršiose kautynėse, patyrė tremtį į Vokietiją, priverstinę evakuaciją į Rusiją...

2014-11-26

Gavęs gerbiamo Vinco Tumosos straipsnį „Žalgirio mūšis Opšrūtuose“, atvirai pasakius, maniau pakeisti pavadinimą — labai jau jis atrodė provokuojantis. Bet, pamąstęs, apsisprendžiau palikti.

Kaip Žalgirio mūšis kažkada nulėmė, kad dabar kalbame ne vokiškai, taip, galimai, ir Opšrūtų operacijos dėka Lietuva neturi tokios agresyvios ir gausios rusakalbės tautinės mažumos, kokią matome kaimyninėse Baltijos šalyse.

Žiauru? Taip, žiauru... Laikmetis buvo žiaurus. Nutylėdami ar neigdami, istorijos nepakeisime, nors ir kaip ji būtų nemaloni prisiminti...

Norėčiau priminti, kad Pilviškiai.lt yra dar vienas gerbiamo Vinco Tumosos straipsnis: „Dėl paminklo Opšrūtuose“, paliečiantis Opšrūtų operacijos temą.

V. Staugaitis, Pilviškiai.lt

Apie mūšį Opšrūtuose

Pavadinimas skamba pretenzingai, kadangi jame yra sąsaja su anuo istoriniu, vykusiu prieš 600 metų. O šis vyko mano kaime Vilkaviškio rajone prieš 63 metus. Tai buvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų kovinė operacija prieš sovietinės valdžios čia įkurdintų kitataučių kolonistų agresyvią ginkluotą grupuotę. Šiandien ji vertinama nevienareikšmiai, kai šiam įvykiui įamžinti kaime atidengtas paminklas.

Rašinyje bandau išsiaiškinti, kodėl, dėl kieno kaltės visa tai vyko 1947 m. lapkričio 16 naktį. Kol archyvai dar giliau netyrinėti, tenka pasikliauti savo atmintim, užrašytais kitų asmenų liudijimais, paskelbtais Atgimimo laikų spaudoje ir dokumentų rinkiniuose...

Skaityti daugiau>>>

2014-01-30

Neseniai visuomenei buvo pristatytas filmas „Trispalvis", pasakojantis apie mūsų šalies pokario kovotojus. Kuriant apibendrintą Lietuvos partizano portretą autentišku liudijimu prisidėjo Pilviškių krašte partizanavęs Antanas Kasperavičius-Ąžuolas. Istorija tapusią patirtį vyras papasakojo ir savo jaunystės krašto žmonėms...

2014-01-21

Pilviškiuose pil. Starkus 30 m. iš Parausvių kaimo įkaušęs susipešė su savo draugais. Matydamas, kad draugai daug stipresni už jį, norėjo pabėgti. Bėgdamas per Šešupės tiltą...

2013-10-30

Apie kolūkius ir talkas juose

Man besimokant griuvo senojo kaimo struktūra ir prievarta buvo kuriama nauja. Skausmingai Lietuvos kaimo žmonės laukė juodžiausių dienų, kai okupavusios šalies pavyzdžiu Lietuvoje bus kuriami naujieji ūkiai, kuriems net tinkamo pavadinimo nebuvo. Perpasakodami sklindančius gandus, kaimynai juos vadino kauchozais, kolchozais. Girdit, mūsų žemė bus nebe mūsų, mūsų arkliai jau bus visų, mūsų pasėti javai gali valdžiai atitekti. O kažin kaip bus su bobom? Ar ir jos bus visų, - šmaikštavo liūdni vyrai. Gal nuo 1947 metų po kaimus pasklido agitatoriai, lydimi ginkluotų...

2013-10-03

Taigi jau sėdžiu mokyklos suole: nei gimnazijos, nei progimnazijos, nei vidurinės, nei pirmokas, nei penktokas. Viskas išsisprendė per rugsėjį – didžioji mokyklų reforma startavo. Pirmieji du statusai atkrito – paliko tik vienas: vidurinė mokykla, teikianti 11 klasių išsilavinimą. Mes, pirmamečiai, tapome penktokais, o buvusias III ir IV gimnazijos klases sujungė ir, kaip anksčiau minėjau, jų mokiniai tapo septintokais.

Suskaičiavau, kad Pilviškių vidurinėje mane...

2013-10-02

Pilviškių miestas tur‘ gražų vardą,
Zelkė kazoko nešioja kardą...

Šis dainuškėlės posmas liko įstrigęs atmintyje iš tolimos vaikystės. O miestelio pavadinimas — iš mamos pajuokavimo: „Ar jau pilni tavo Pilviškiai?” Tai reiškė, ar aš jau sočiai pavalgęs. Todėl jo kilmė tada man atrodė neabejotina: Pilviškiai — nuo pilvas. Tik vėliau sužinojau, kad miestelyje į Šešupę įteka upelis Pilvė, ir Pilviškių pavadinimas jam artimesnis už mano pilvą. O buvęs suolo draugas, kalbos mokslų žinovas ir šios srities daktaras Jonas Klimavičius,  išaiškino, kad tai vandenvardinės kilmės toponimas: pilvė vienoje tarmėje reiškianti drumzliną upokšnį.

Pilviškius tada galėjau matyti net iš savo kiemo. Stovėdamas jo vidury, matydavau, kaip ten pro mano dėdės Kazio sodybą ir Vosyliaus alksnyną kažkas man nesuprantamo dunkso. „Tai Pilviškių mūrai raudonuoja”, - paaiškino man mama...

2013-09-10

Vartydamas neseniai Krašto muziejaus įsigytą 1918 metų „Lietuvos Aido" komplektą, radau žinių ir iš tuomečio Vilkaviškio apskrities gyvenimo. Manau, jos būtų įdomios laikraščio skaitytojams. 

Kaizerinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje paskelbus Nepriklausomybės Aktą, „Lietuvos Aidas" atstovavo besikuriančiai valstybei. Tačiau plačiau rašyti apie jos gyvavimą, matyt, neleido karo metų vokiečių cenzūra. Pirmuosiuose laikraščio puslapiuose plačiau nušviečiami įvykiai Pirmojo pasaulinio karo frontuose, permainos Rusijoje po bolševikų perversmo. Iš laiko perspektyvos įdomiausia skaityti pranešimus rubrikose apie įvykius...

2013-08-06

Jaunoji Vilkaviškio krašto karta, išaugusi jau po 1990 metų, tik iš nuogirdų žino apie tai, kad Vilkaviškis, Pilviškiai, Virbalis, Kybartai, Vištytis išaugo išnykusios mūsų krašte tautos – žydų bendruomenės – dėka. Iki XX a. pradžios šiuose miestuose žydų bendruomenės sudarė nuo 50 iki 80 procentų visų gyventojų. Žydų rankose ilgus šimtmečius buvo prekyba, amatai.

Pasakojimas apie Pilviškių žydų bendruomenę yra parengtas naudojantis Vilkaviškio krašto muziejuje sukaupta atsiminimų medžiaga...