Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 15
Svečių: 14
Vartotojų: 1
lirTak

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Istorija

Minime 140-ąsias dr. Kazio Griniaus gimimo metines
"Santaka"  2006 m. Lapkričio 21 d. Antradienis.

Kraštiečio žingsniai akmenuotu „Varpo gadynės" keliu 

Sunkus uždavinys šiandieninį skaitytoją pavedėti Kazio Griniaus prieš šimtmetį eitu keliu. Pasitelkime vaizduotę ir ryškesnius faktus. 

Kaip jums atrodytų, jeigu dabar visose mokyklose būtų prievarta įvesta, tarkim, anglų kalba, mokiniai tarpusavyje šnekėtųsi vokiškai, o lietuviškai – vien namuose? Už gimtąja kalba ištartą žodį mokykloje kabintų ant kaklo medinę lentą – „metelingę", kurią vaikas galėtų perkabinti kitam, tik išgirdęs jį kalbant lietuviškai, o už policijos surastą kad ir šio laikraščio skiautę sodintų į kalėjimą, tremtų į... Nigeriją. „Siaubas!" – klyktume. Kur žmogaus teisės?! Bet gimnazisto Kazimira Vikentjeviča Grineviča (Kazio Griniaus – aut.) laikais tai buvo realybė: mokytis rusiškai, kalbėti – lenkiškai, pakampėse – lietuviškai. Slaptai skaityti ir platinti iš mokytojo Petro Kriaučiūno gautą J.Basanavičiaus „Aušrą" bei leisti su bendramoksliu J.Mačiu savo laikraštėlį „Priešaušris". Reikėjo drąsos penktokui suburti draugus ir eiti į namus pas lenkomaną kun. Miknevičių reikalauti, kad tas sakytų pamokslus lietuviškai, ir už tai nebūti išmestam iš gimnazijos. Kai direktorius tardė ir pasakė, kad moksleiviams griežtai draudžiama organizuotis, K.Grinius atsakė: „O kai jus sveikinome neseniai su vardadieniu visa grupė – juk nieko nesakėte?" „Ach vy, Grinevič, – visada išsisukate", – tepasakė ir... nenubaudė. 
Ši Kazio Griniaus savybė – rasti išeitį iš kebliausios situacijos – jam einant pavojingu ir akmenuotu varpininko keliu daug kur pagelbėjo. Net 1926 m. perversmo metu, nusprendęs atsistatydinti ir neaštrindamas padėties, liko teisus ir nebuvo įkalintas ar sušaudytas... 

1888 m. Kazys Grinius, jau Maskvos universiteto studentas, dalyvavo pirmajame „Varpo" gimtadienyje Marijampolėje. Netrukus jis buvo įtrauktas į varpininkų komitetą ir net 12 metų – ilgiausiai už kitus – jame vaisingai dirbo: rašė straipsnius, redagavo priedą – „Ūkininką", kalendorius, skelbė savo anticarinius atsišaukimus, platino draudžiamą spaudą, porą kartų išgelbėjo „Varpą" nuo žlugimo, pasiųstas dirbo kartu su žmona Naumiestyje prie sergančio V.Kudirkos... 

Prasidėjus kratoms, suėmimams, tardymams, jis nesiliauja. Kuria su kitais Demokratų partijos programą, redaguoja „Varpą". Grįžęs į Marijampolę, organizuoja mitingus, sako kalbas, suruošia pirmą politinę demonstraciją, pirmą viešą vakarą su vaidinimu „Amerika pirtyje", rašo daug straipsnių sveikatos klausimais, įkuria „Šviesos" draugiją, savo namus padaro kultūrinio Sūduvos sąjūdžio centru. 1911 m. organizuoja didžiulę žemės ūkio parodą Marijampolėje. 

Kaip būtų susiklostęs Lietuvos likimas, jeigu J.Basanavičiaus „Aušra" būtų nenušvietusi niūrios carinės priespaudos padangės atgimimo vilties šviesa? Jei ne „Varpu" suskambinęs „Kelkite, kelkite..." Vincas Kudirka, padedamas viso būrio sūduviečių, tarp jų – ir vieno pagrindinių bendražygių Kazio Griniaus, jei ne Rygiškių Jonas – kalbos tėvas, šešetas Vasario 16-osios šio krašto signatarų, būtų labai sudėtinga tvirtinti, kad nebūtų mus ištikęs Suvalkų, Seinų krašto ar net „Kaliningradskaja oblast" likimas. Būtent K.Grinius pirmutinis įpiršo „Varpe" vėliau ištarpusią, suklestėjusią nepriklausomybės viziją, virtusią ne „kažkokia geografine naujiena", anot V.Majakovskio, o Lietuvos valstybe. 

Sunkus, pavojingas ir akmenuotas buvo tas senųjų varpininkų kelias, pareikalavęs eiti juo kantriai ir ryžtingai, „... nesitikint, ar būsi papeiktas, ar pagirtas", kaip sakė ir darė K.Grinius, visą savo gyvenimą paskyręs Lietuvai ir jos žmonėms. 

Todėl gruodžio 17-ąją, minėdami K.Griniaus gimimo metines, įvertinkime jo svarų indėlį, kad esame lietuviai, kad turime demokratinę Lietuvos valstybę Europos lygiateisių tautų bendrijoje, savo Tėvynę, seniausią kalbą ir savitą kultūrą.




Autorius:Vytautas GRINIUS

Šaltinis: http://www.is.lt/santaka/?sid=4778
Kategorija: Istorija |
Peržiūrų: 680
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Ketvirtadienis, 2017-04-27

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License