Minime 140-ąsias dr. Kazio Griniaus gimimo metines - Istorija - Kultūrnamis - - Pilviškių krašto portalas
Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 13
Svečių: 6
Vartotojų: 7
dwgwwcvypgj , PavelCAH , JensDib , KaterinaAjaks , fzfvyhgzmkm , lwrywfrenbg , nwdxvekssjs

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Istorija

Minime 140-ąsias dr. Kazio Griniaus gimimo metines
"Santaka"  2006 m. Gruodžio 2 d. Šeštadienis.

Pirmoji demokratijos pamoka 


Dar pačios gūdžiausios priespaudos laikais, kai „caro batas mindė knygą ir žodį gimtąjį užgynė...", 1896 m. „Varpe", K.Griniaus parašytame vedamajame, buvo eilutės: „Tvirtai tikėdami, kad virs kada nors laikas, kada Lietuva pati valdys save". Daugeliui pirmąkart išgirsta tokia neįsivaizduojamai drąsi idėja tada atrodė tik naivi iliuzija. Šią „iliuziją" 1902 m. Lietuvių demokratų partija pasivadinusių varpininkų programoje K.Grinius įtvirtino kaip pagrindinį siekį: „Nepriklausoma, demokratinė Lietuva, valdoma savo gyventojų visuotinu, slaptu balsavimu išrinktos valdžios..." 

...Buvo 1914 m. Perėjęs caro kalėjimus, atlaikęs tardymus, kratas, K.Grinius, toliaregiškai pranašaudamas, rašė: „...kilus Vokietijos ir Rusijos karui, gali atsirasti sąlygos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui". 

Jei ne „dviejų galybių" nukraujavimas Pirmajame pasauliniame kare, revoliucijos, sumaištys, tai Lietuvos valstybės atgimimas būtų buvęs labai problemiškas, ką jau kalbėti apie demokratiją krašte, vadintame „Severo zapadnym krajem", o ne Lietuva, pasauliui tapusia neregėta naujiena. Dr. K.Grinius prievarta buvo nublokštas į Kaukazą ir tik 1919 m., netekęs trijų šeimos narių, grįžo į Marijampolę. Čia netrukus buvo išrinktas miesto tarybos pirmininku, o įsijungęs į Valstiečių liaudininkų sąjungos gretas, tapo lyderiu, nes jam rūpėjo kaimo žmonės, kurių dėka išsilaikė kalba, gyvybinga tautos dvasia. Miestai buvo beveik nutautėję, jaučiamas lietuvių inteligentijos trūkumas. 1920 m. K.Grinius išrenkamas į Steigiamąjį Seimą. Prasidėjo kelio į demokratinį gyvenimą laikotarpis, ėmė veikti žodžio ir spaudos laisvė. K.Grinius paskiriamas ministru pirmininku. Jis, apžvelgdamas nelengvą savo beveik dvejų metų valstybės kūrimo ir demokratijos principų diegimo darbą koalicijoje su krikdemais, pažymi 26 svarbiausius laimėjimus: tai Lietuvos tarptautinis pripažinimas, taikos sutarties su sovietais pasirašymas ir gauti 3 milijonai aukso rublių, vėliau sudarę tvirtą lito pagrindą, įstojimas į Tautų Sąjungą, laimėti mūšiai prie Širvintų ir Giedraičių, Žemės reformos ir Konstitucijos projektų paruošimas, Suvalkų sutarties su lenkais pasirašymas ir t.t. Pamini ir 6 praradimus, kurie nepriklausė tiesiogiai nuo jo: tai Želigovskio maištas, pasibaigęs Vilniaus užgrobimu, ministro kun. J.Purickio kontrabandos afera ir kt. Sunki buvo šios pirmosios demokratijos pamokos, trukusios beveik šešerius metus, pradžia ir eiga. Šalyje chaosas, miškai pilni plėšikų, kyla bolševikai, puola lenkai, kariuomenė silpna, įvedama karo padėtis, seimuose – tarppartinės rietenos, pakrikusi pinigų sistema... Tokiomis sąlygomis K.Griniaus Vyriausybė pradeda naujos valstybės pamatų kūrimo darbą. Pavyksta padėtį stabilizuoti: tvarkomi finansai, bet jį po beveik dvejų metų atšaukia iš posto savi. Jis intensyviai dirba Seime. Rinkimuose į Trečiąjį Seimą daugiau balsų rinkėjai atiduoda kairiųjų blokams, bet iki daugumos – dar toli. Valstiečiams liaudininkams tenka remtis žydų, vokiečių ir socdemų balsais. Prezidentu 50 balsų dauguma (50 iš 79) išrenkamas K.Grinius. A.Smetona gauna 3 balsus. Kairiųjų Vyriausybei imasi vadovauti M.Sleževičius. Pagal įstatymus visa valdžia priklauso Seimui ir Vyriausybei. „Nors prezidento teisės apribotos,... ligi tol, kol mes gerbsime Konstituciją, ligi jos klausysime, ligi tol mes turėsime šalies ramybę..." – sakė prezidentas savo kalboje po priesaikos. Pirmiausia jis susimažino trečdaliu atlyginimą ir reprezentacines lėšas. Vyriausybė atšaukė karo padėtį ir atstatė bei garantavo visas asmens, žodžio, spaudos, susirinkimų laisvės ir kitas demokratines teises. Tuo metu Lenkijoje diktatoriumi tampa Pilsudskis, Italijoje – Musolinis, Rusijoje – bolševizmo diktatūra... Paslapčia ruošiamas perversmas ir Lietuvoje. Netrukus išvaikomas Seimas, prezidentas K.Grinius priverstas atsistatydinti. Demokratijos pamoka nutraukiama. 

Koks valdymas geresnis: demokratinis ar autokratinis? Tuo klausimu prirašyta tomų tomai. Atsakymą davė istorija. Iš 36-erių Laisvės metų 22-eji tenka demokratijai. Telieka pridurti, jog jau šešioliktus metus Lietuva eina K.Griniaus pradėto demokratijos vystymosi keliu.




Autorius:Vytautas GRINIUS

Šaltinis: http://www.is.lt/santaka/?sid=4880
Kategorija: Istorija |
Peržiūrų: 672
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Šeštadienis, 2017-01-21

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License