Iš krašto istorijos. Senojo Tarpuraisčių sodžiaus žmonių gyvenimas ir buitis - Istorija - Kultūrnamis - - Pilviškių krašto portalas
Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 11
Svečių: 11
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Istorija

Iš krašto istorijos. Senojo Tarpuraisčių sodžiaus žmonių gyvenimas ir buitis
Žemdirbių rūpesčiai 

Menkavertės žemės rėžiai neišmaitino gausių šeimų. J.Kurauskas teigė, kad išmirkusių rugių lauke prikildavo tiek smilgų su dirsėmis, kad mostelėjus lazda į rugį nepataikysi. Smilgos lingavo kaip lapių uodegos. Valstiečiai, pasėję centnerį rugių, derlingais metais prikuldavo 7–8 cnt dirsėtų rugių, pasodinę maišą bulvių, rudenį prikasdavo 3–7 maišus gumbų su bulviukais. 1903 m. buvo lietinga vasara. Ožnugario kaimo Lazauskai bulvių derlių supylė į silkių statinaitę. Gyventojai per žiemą maitinosi iš Rusijos atvežtomis pupelėmis. 
Pamiškės kaimų gyventojai lėšų pragyvenimui prasimanė už parduotus gyvulius, maisto produktus, miško uogas, grybus, griebdamiesi šalutinių verslų, dirbdami pas ūkininkus. Vyrai vasarą Gurbšilio plynėse gamino durpes kurui. Dvarininkai už 10–12 carinės Rusijos rublių pas rangovus užpirkdavo nuo 5000 iki 10 000 vnt. durpių. Padienis darbininkas už darbą durpyne gavo 20–25 kapeikas. 
Stirniškių kaimo gyventojai šakaliukus gamino iš pirktos malkinės medienos ir miške rastų sausuolių. Apdoroję kietmetrį malkinės medienos, prikraudavo porą vienaarklių vežimaičių šakaliukų, kuriuos pardavę miestiečiams gaudavo 4 ir daugiau rublių. Turtingas vilkaviškietis už maišą sausų beržinių malkų duodavo 50–80 kapeikų. 
Moterys turguje pardavinėjo miško uogas, grybus, vaistažoles, maisto produktus. Ragažaitė (3–3,5 l talpos pintinė) aviečių arba baravykų kainavo 1,5–2 rublius, bliūdelis (dubenėlis) miško žemuogių – 80 kapeikų (dolerį). M.Lazauskienė už maisto produktus, parduotus turguje, surinkdavo 5 rublius. 
Labiausiai apsimokėjo auginti ir parduoti gyvulius. Mėsinė karvė kainavo 50–60 rublių. 1913 m. V.Lazauskui Vilkaviškio gyvulių turguje už įmitusią (bergždžią) karvę Kybartų pleišeris (mėsininkas), nelaukdamas, kol apsispręs Vilkaviškio mėsininkas Švobneris, sumokėjo 90 rublių. 
Kaimiečiai žibalui, druskai, silkėms, cukrui išleisdavo greičiau gaunamus pinigus. Druskos svaras kainavo vieną skatiką (0,5 kapeikos), galvinio (gabalinio) cukraus smaigalys – 18 kapeikų. Žibalo kvorta (0,75 l) – 3 kapeikos. Pypkių mėgėjai rūkalams užsiaugindavo tabako. Svaras rusvos spalvos lapinio tabako kainavo 50 kapeikų, degtukų dėžutė – vieną kapeiką. Rūkaliai tabokinėse nešiojosi sausos pinties arba „purvelio“ ir skiltuvą su titnagu. Šeimininkes ir merginas buities smulkmenomis aprūpindavo keliaujantys žydų tautybės vadinamieji kromelninkai: broliai Laiškiai, Jonkelis, Mejeris, Abromkus, Irškus. 


Vestuvių šurmulys 
Vestuvės – įsimintiniausia akimirka žmogaus gyvenime. Pasiruošimas joms prasidėdavo piršlių apsilankymu jaunosios namuose. Į Stirniškius piršliai atvykdavo iš aplinkinių vietovių. Kaimynystėje užaugę jaunuoliai dėl vedybų susitardavo be tarpininkų. 
Suvokdami šeimos pareigą ir atsakomybę, vyrai tuokėsi sulaukę 25–30 metų, merginos – 20–25 metų amžiaus. M.Šukauskaitė už našlio J.Stan­kevičiaus ištekėjo 21 metų amžiaus. J.Kurauskas vedė būdamas 42 me­tų. Jaunuoliams senoliai patardavo svečiuose nesėsti prie stalo kampo, kad netektų septynerius metus laukti veseilios (vestuvių). Retkarčiais vedyboms pasipriešindavo giminaičiai. 
Vestuves sodiečiai keldavo pabaigę rudens darbus. Jos būdavusios ne­triukšmingos. Raitas kvieslys į veseilią sukviesdavo svečius. Kvieslio pa­reigas pavesdavo apsukriam, žodžio kišenėje neieškančiam vaikinui. Merginos jo galvą papuošdavo aukšta, rūtomis kaišyta kepure, plačia juosta perjuosdavo pečius, užkabindavo krepšį dovanoms ir įteikdavo kaspinais aprištą gumbuotą lazdą. Įžengęs į stubą (trobą) kvieslys lazda pastuksendavo į molinę aslą ir pareikšdavo: „Prašau į veseilią ant visos nedėlios. Tuoksis jaunieji (pasakydavo jaunavedžių pavardes). Bus pa­pjautas jautis ir peilis įkištas. Kas norės – atsipjaus, kas nenorės – atsi­trauks!“ Šeimininkai, priimdami kvietimą, kviesliui prie lazdos pritvirtin­davo jauniesiems skirtą dovaną. Svečiai į veseilią ateidavo išvakarėse. Draugės linksmindavo jaunąją, išeinančią į marčias. Jaunikis, atvykęs jaunąją vežtis į šliūbą (bažnytinę santuoką), turėdavo dovanomis išsi­pirkti kelią nuo pasitinkančių svečių su tariama nuotaka. Nepaisant, kad vestuvių dieną buvo patariama nesiskolinti vertingų daiktų, į bažnyčią veseilninkai bildėjo skolintomis brikomis. Vaikai, laukdami grįžtančių ve­seilninkų, kelią užtverdavo dirbtinėmis užtvaromis, kad gautų saldainių. Tėvai jaunuosius prie trobos slenksčio pasitikdavo su duona ir druska. Vestuvių puotai vadovaudavo piršlys su svočia. Muzikantai iš miegančių svečių prisirinkdavo drabužių. Ryte juos tekdavo išsipirkti pas „kromel­ninką“ ir atlikti muzikantų skirtas užduotis: padainuoti, pašokti ar pabu­čiuoti suodžiais ištepliotą „kromelninko“ ranką. 
Susėdusius prie pusryčių stalo jaunuosius ir svečius muzikantai sveikino su vadinamuoju labaryčiu. Neatsilikdavo ir gaspadinės (šeimininkės). Jos erzelį keldavo tarškindamos šaukštais, samčiais, rintėmis. 
Piršlio teismas įvykdavo pusiaudienį, antrąją vestuvių dieną. Jaunoji pirš­lį nuo kilpos gelbėdavo užmesdama šiam ant peties drobinį rankšluostį. Išvaduotas piršlys sodybos užkampyje privalėjo palaidoti jaunosios mer­gautinę pavardę, ant kaspino pašarvotą geldoje. Sodžiaus išminčiai pa­gal orą, jaunųjų elgseną bažnyčioje per šliūbą, namuose, prie stalo sam­protaudavo apie jaunavedžių šeimyninę laimę. Buvo tikima: jeigu jauna­jai pavyks priminti jaunikio kelnių kišką, vyras žmonai bus paslaugus, jei per šliūbą jaunavedžių pusėje užgeso žvakė arba degė spragsėda­ma, gyvenimas bus nesėkmingas. Šeimyninė laimė priklausė nuo su­tuoktinių abipusės santarvės ir pagarbos.



Autorius:Sigitas ŠILEIKA

Šaltinis: http://www.is.lt/santaka/?sid=7038
Kategorija: Istorija |
Peržiūrų: 762
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Trečiadienis, 2017-02-22

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License