Pilviškių varpų ir varpinės istorijos paslaptis - Istorija - Kultūrnamis - - Pilviškių krašto portalas
Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 6
Svečių: 6
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Istorija

Pilviškių varpų ir varpinės istorijos paslaptis

Birutė NENĖNIENĖ

Apsaugojo vienas kitą 

„Pilviškių bažnyčios varpus esu matęs 1938 metais, kai špitolininko sūnui leidus pasikėliau į varpinės bokštą. Buvo du varpai: palyginti nedidelis skardžiabalsis „bronzinis" ir didžiulis juodas varpas, kurio kurtinantis gaudesys girdėjosi ne tik visame miestelyje, bet ir artimiausiose apylinkėse, – rašė A.Rinkevičius. – 1941 m. birželio 23 d., vykstant mūšiams, buvo padegta senoji bažnyčia, nuo kurios gaisras persimetė į varpinę, špitolę, kleboniją, buvusią Daržų (dabar Šešupės) gatvę, kurioje sudegė mano gimtasis namas". Toliau žmogus pasakojo, kaip degant varpinės bokštui pirmasis nukrito „bronzinis" varpas, o vėliau krisdamas jį apgaubė didysis, juodas. Ir darė prielaidą, jog dėl to spalvoto metalo rinkėjai – tiek vokiečiai, tiek rusai – nežinoję, kur jis pradingęs ir negalėję paimti. Pasak autoriaus, taip abu varpai „ilsėjęsi" iki 1949 ar 1950 metų. Tik gal po kokių poros metų A.Rinkevičiaus tėtis jam, parvykusiam atostogauti, kaip didelę paslaptį papasakojo varpų gelbėjimo istoriją, prašydamas perduoti, jei sulauksiąs tų laikų, kai varpų prireiks pagal paskirtį. 


Taip pasakojo tėvas 

Tuometiniam klebonui kažkas pranešė apie Pilviškių stribų ketinimus supjaustyti varpus ir priduoti į metalo laužą, net pasiūlė jų gelbėjimo planą. Klebonas susitiko su jam nurodytais patikimais dviem broliais traktorininkais. Pasirinkus mėnesienos naktį, su ekskavatoriumi atvykę broliai varpus iš varpinės ištraukę. Mažąjį varpą prisirišę virvėmis nutempę prie statomos bažnyčios pamatų į bombos išraustą duobę ir užpylę žemėmis. Didįjį varpą palaidoję paskubomis išraustoje duobėje maždaug 4–5 metrai prieš varpinės angą. Žemę išlyginę taip, kad nelikę jokių pėdsakų. Kai po kelių dienų atvyko stribai ir varpų nerado, įtūžiui nebuvę galo. Buvo tardomas klebonas, vikaras, kiti bažnyčios tarnai. Buvę įtarti ir kankinami varpus gelbėję broliai, kurie vėliau išėjo į mišką ir žuvo. Autorius apgailestavo nežinąs šių žmonių nei pavardžių, nei vardų. 

Vėliau buvę pasklidusios kalbos, kad patys stribai pavogė varpus, bet nebuvo linkę to prisipažinti, o klebonui ir vikarui sufabrikuotos bylos ir jie nuteisti kalėti. 


Kryžiaus paslaptis 

A.Rinkevičius teigė, jog jis savo turimais biolokacijos metodais ištyrinėjo varpinės aplinką ir nustatė konkrečią didžiojo varpo palaidojimo vietą. Sakė, jog ypatingo dėmesio verta senoji varpinė, ypač – išorinėje sienoje pritvirtinto medinio kryžiaus su Nukryžiuotuoju paslaptis. Pasak autoriaus, dėl to, kad 1941 metais degant varpinės pastatui, o 1944-aisiais ir viskam aplinkui, nuo nežinomų laikų pritvirtintas medinis kryžius išliko. 

Nepalietusios jo nei kulkų, nei bombų skeveldros. Jo tėtis kryžiui skyręs ypatingą galią ir eidamas ar važiuodamas pro šalį visuomet nukeldavo kepurę. Tačiau A.Rinkevičiui atrodė, kad dabartinis klebonas A.Žukauskas abejingas jo teiginiams, jis kvietė tuo susidomėti miestelio visuomenę, vyskupiją, įkurti varpo gelbėjimo ir varpinės atstatymo fondą. 


Vienas varpas skamba 

Mūrinė Pilviškių bažnyčia buvo pradėta statyti vokiečių okupacijos metais, tačiau užėjus frontui 1944-aisiais buvo sugriauta. Griuvėsiai išstovėjo iki 1993 metų, kai atstatymo darbais pradėjo rūpintis klebonas A.Žukauskas. Pagal surastą prieškarinį architekto Stasio Kudoko projektą atstatyta bažnyčia buvo pašventinta 1997 metais, per šv.Baltramiejaus atlaidus. Atkasant pamatus prie didžiojo altoriaus buvo rastas mažasis varpas, kurį laiško autorius vadina „bronziniu". Iš tikrųjų jis vadinasi šv. Motiejaus vardu ir yra 1932 metų parapijiečių dovana šv. Panelės Marijos garbei. Varpas į kairįjį bokštą buvo įkeltas 1995-aisiais ir per šv.Baltramiejaus atlaidus po penkiasdešimties metų tylos nuaidėjo virš Pilviškių. Klebonas A.Žukauskas sakė, jog metalo detektoriumi buvo kruopščiai ištyrinėtas kiekvienas šventoriaus taškelis, tačiau menamo didžiojo varpo pėdsakų neužtikta. 

Negalima teigti, kad A.Rinkevičiaus faktai apie varpų slėpimą ir išsaugojimą – vien fantazija. Tačiau pakalbinus daugelį senų pilviškiečių nepavyko išgirsti istoriją patvirtinančių nuomonių. O gal paskelbus šią informaciją, žmonės atsilieps, prisimins.




Autorius:Birutė NENĖNIENĖ

Šaltinis: http://www.is.lt/santaka/jega/page2003/bn08234.html
Kategorija: Istorija |
Peržiūrų: 1280 | Komentarų: 2
Viso komentarų: 2
2013-01-23 Spam
2. Juozas (Juozas)
O varpinė griūva.....žinoma, gal dar kokius 20 metų nesugrius visai, bet nors laikinai sienas reikėtų apsaugot....bet, sako, negalima, kultūros paveldas! Kol nesugriuvo negalima nieko daryt....

2010-09-26 Spam
1. I.P
Siandien baigeme plenera, vykusi 2 dienas Pilviskiuose. Kadangi cia dalyvauti mus pakviete Pilviskiu klebonas A.Zukauskas, tad ir buvome apsistoje baznycios aplinkoje. Musu demesi, zinoma, iskart patrauke idomiausias objektas -senoji raudonu plytu varpine. Ja piese net trys dailininkai. Ir stai grizusi is plenero, perskaiciau toki idomu pasakojima apie Pilviskiu baznycios varpus, kadaise kvietusius mistelenus i pamaldas... Labai idomus straipsnis, idomus faktai ir misles, kur gi dabar galetu buti didysis varpas? Po to, kai suzinojau tokias idomybes, susimasciau apie sia senaja varpine, jos paslaptinga likima ir kokia jos laukia ateitis???
Aciu uz pilviskieciu meile ir domejimasi savo krasto praeitimi, dabartimi ir gyvenimu, kuris cia, pasirodo, virte verda ivairiais budais.
Su meile ir geriausiais palinkejimais Pilviskiams - Irena P. is Kauno

Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Ketvirtadienis, 2017-03-30

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License