Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 1
Svečių: 1
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Istorija

TAURO APYGARDOS PARTIZANŲ VAIDMUO, KOVOJE PRIEŠ SOVIETINĮ OKUPANTĄ, ANTRUOJU PARTIZANINIO KARO LAIKOTARPIU 1946–1948 M.
Partizaninio karo antrasis laikotarpis truko 1946–1948 m. Lietuvoje buvo sutelktos didelės antipartizaninės specialiosios paskirties kariuomenės pajėgos – apie 15 tūkstančių karių. Partizanų organizacijos pakeitė, savo veiklos taktiką (t. y. pradėjo veikti po 5–20 ginkluotų žmonių grupėmis, slapstytis – tik gerai užmaskuotuose požeminiuose bunkeriuose, pradėjo vengti atvirų mūšių, rengė staigius antpuolius ir greitai atsitraukdavo, puolė bet kokio rango okupacinės valdžios pareigūnus, kurie pasirodydavo jų veikimo teritorijose). 1947 m. Lietuvoje įvyko 717 mūšių su MGB kariuomene.

Antrasis pasipriešinimo etapas – tai jėgų konsolidavimo laikotarpis. Situacija smarkiai pasikeitė. Teroras iš okupanto pusės padarė savo darbą. Komunistams pasisekė tarp ūkininkų pasėti baimę, nerimą, nepasitikėjimą. Partizanai buvo stumiami giliau į mišką. Aktyviųjų partizanų skaičius gerokai sumažėjo. Partizanų vadovybė turėjo skaitytis su nauja komunistų taktika. Pirmuoju pasipriešinimo laikotarpiu žuvo daug partizanų ir kadrinių karininkų. Keitėsi partizanų vadovybės sudėtis. Partizanų vadai ypatingą reikšmę skyrė kovotojų branduolio išlaikymui, vengė bereikalingų aukų. NKVD daliniams rečiau buvo rengiamos pasalos. Tačiau stribams ir partiniams bei tarybiniams aktyvistams mirties pavojus padidėjo. Partizanai trukdė kolūkių, skaityklų ir kitų su komunistų pertvarkymais susietų institucijų kūrimui. Partizanai išlaikė Lietuvos nepriklausomybės viltį, skatino gyventojus nekristi į neviltį.

Valdžios šnipai vis dažniau įsiskverbdavo į partizanų gretas, išdavinėjo kovotojus, ryšininkus, rėmėjus. Teroro akivaizdoje partizanai neliko pasyvūs stebėtojai. Įtariamieji informatoriai buvo įspėjami nutraukti veiklą, o įspėjimo nepaklausę buvo likviduojami. Partizanai išlaikė kovingumą ir karinę drausmę. Liko tvirti organizaciniai rėmai. Gyventojai rėmė partizanus.

1947 metais A.Baltūsis–Žvejys – Tauro apygardos vadas, visiškai sutvarkė apygardos organizacinę struktūrą. Padaryti kai kurie teritoriniai pakeitimai. 1947 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 27 Žvejys „Šarūno" rinktinę su visa jos teritorija nuo rugpjūčio 20 d. sugrąžino „Dainavos" apygardai.

1947 m. rugpjūčio viduryje Kazlų Rūdos miškuose buvo organizuoti pirmieji partizanų apmokymo kursai. Šiuose pirmuosiuose kursuose dalyvavo visa „Tauro" apygardos vadovybė, visų rinktinių vadai. Partizanai išlaikę numatytus egzaminus buvo pakelti puskarininkiais. Rugsėjo pradžioje buvo surengti kursai partizanų puskarininkiams apmokyti. Abiejuose kursuose mokėsi apie 100 partizanų.

Partizanai užpuldinėjo priešo atsparos punktus, rengė pasalas. Viena išskirtinių operacijų – Marijampolėje 1947 m. vasario 18 d. įvykdyta Vytauto rinktinės akcija prieš Marijampolės partinį ir tarybinį aktyvą „Užgavėnių baliuje".

Žvejys daug dėmesio skyrė kovai su kolektyvizacija ir Lietuvos kolonizacija. Tauro apygardos partizanai įvykdė vieną iš skaudžiausių operacijų – 1947 m. lapkričio mėn. sunaikino Vilkaviškio apskrities Opšrūtų kolūkį 

Kova su kolektyvizacija.
Opšrūtų operacija.
Kovos vedimo taisyklės. Partizanai laikėsi taisyklių.

Iš Suvalkų krašto atkeltos rusų-gudų šeimos į vokiečių repatriantų sodybas. Ginkluotą grupę sudarė 28 asmenys. Jį suorganizavo MGB Pilviškių skyriaus viršininkas ltn. Novikovas. Ginkluoti kolonistai terorizavo vietinius gyventojus. 1947 m. spalio lapkričio mėn. būdami girti iš turimų ginklų kaime atidengė betikslį šaudymą. 70 partizanų būrys įvykdė Opšrūtų karinę operaciją. Žuvo 31 žmogus: 8 vyrai, 9 moterys ir 14 vaikų. Sužeista – 13 žmonių. Tai skaudi akcija, bet teisėta tautos savigynos ir kovos už teisę gyventi savo žemėje forma. Perspėjimas, kuris buvo kelis kartus išplatintas Opšrūtuose prieš įvykdant užpuolimo operaciją.

Nelengva rasti ir išlaikyti pusiausvyrą tarp būtinų veiksmų ir doroviškai neperžengiamų ribų. Pasipriešinimo vertinimas daug priklauso nuo kovotojų sugebėjimo rasti šią pusiausvyrą. Pasipriešinimas būtų buvęs dar beviltiškesnis, jei partizanai nebūtų pajėgę priversti gyventojų vykdyti jų nurodymus ir bausti šnipus ir išdavikus.

1947-tieji – tai skaudžių netekčių metai. Apygardą ištiko daug skaudžių nelaimių. Daugeliu atvejų tai atsitiko dėl išdavysčių.

1947 m. balandžio 27 d. Matijampolės apskr., Gulbiniškių kaime, kareiviai atrado Vytauto rinktinės štabo slėptuvę, vadinamą „Seklyčia". Tenai buvo „Vytauto" rinktinės štabo viršininkas Vytautas Vabalas–Kunigaikštis, globos poskyrio viršininkas A. Pečiulis–Baritonas, ir iždo poskyrio viršininkė Anelė Senkutė–Pušelė. Neturėdami vilties išsigelbėti partizanai susisprogdino.

1947 m. birželio 10 d. Kalvarijos vlsč., Gintautų kaime rusų kareiviai apsupo slėptuvę "Paneriai ”, kurioje buvo "Vytauto ”rinktinės 4-osios kuopos vadas S. Bendaravičius–Špokas ir kovotojas J. Melkus–Lubinas. Į slėptuvę buvo metamos granatos. Špokas žuvo, o Lubinas kontūzytas ir paimtas gyvas.

1947 m. birželio 12 d. Kalvarijos vlsč., Būdviečių kaime kareiviai atrado 4-osios kuopos vado Špoko štabo slėptuvę „Baltieji rūmai", kurioje po žygio ilsėjosi V. Gurevičius–Ateitis, B. Rutkauskas–Apuokas ir A. Marcinonis–Balandis. Slėptuvė buvo užminuota. Partizanai bandė susisprogdinti. Bandymui nepavykus, V. Gurevičius ir Rutkauskas nusišovė, o Marcinonis pasidavė.

Dėl šių nesėkmių apygardos vadas Žvejys „Vytauto" rinktinės vado V. Gavėno–Vampyro veiklą įvertino neigiamai. 1947 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 76 dėl susidariusios nenormalios padėties rinktinėje Vampyras iš pareigų buvo atleistas ir perkeltas į Žalgirio rinktinę.

1947 m. rugsėjo 24 d. prie Veiverių buvo surasta „Birutės" rinktinės štabo slėptuvė. Žuvo šeši partizanai. Iš, jų „Birutės" rinktinės vadas kpt. J. Bulota–Anbo ir apygardos kapelionas mjr. J. Lelešius–Grafas. 1947 m. rugsėjo 4 d. Marijampolės vlsč., Avikilų kaime pas Leonavičius buvo susektas ir užpultas „Vytauto" rinktinės štabas. Žuvo apygardos štabo ūkio skyriaus viršininkas majoras M. Žilionis–Plunksna ir štabo darbuotoja partizanė E.Lazauskaitė–Ramunė. Paimti štabo dokumentai. 1947 m. rugsėjo 9 d. Žydronių kaime rastame bunkeryje saugumui pasidavė partizanas J. Bervingė–Negras. Jis išdavė slėptuves, kuriose žuvo Vutauto rinktinės 1-osios kuopos vadas ltn. Merkevičius–Dragūnas, apygardos štabo ryšininkė J. Petrulionytė–Vaidilutė. Buvo paimta daug ginklų ir štabo dokumentų.

Išduotoje slėptuvėje, kuri buvo įrengta Marijampolės valsčiaus Meškučių kaime pas Garnatkevičių, susisprogdino Vytauto rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas A. Ratkelis–Oželis. Su juo kartu žuvo rinktinės adjutantas A. Salinka–Dainius ir pasyvus kovotojas A. Garnatkevičius–Vilkas. 1947 m. spalio 28 d. išduoti žuvo Vytauto rinktinės 42-osios kuopos vadas ltn. Vl. Žaloneris–Perlas, štabo raštvedys S. Būbnys–Gusaras, Vytauto rinktinės ryšininkė J. Kazeliūtė–Saulutė.

Apygardos vado Antano Baltūsio–Žvejo įsakymas Nr.2 (1948 m. sausio 6 d.)
Ф3. Reikia pripažinti, kad praėję metai mūsų Apygardai atnešė labai skaudžių nuostolių: netekome daug ir labai brangių asmenų. Kur glūdi tikroji žuvimo priežastis, sunku pasakyti, tačiau jei rimtai pasvarstytume, daug kaltės rasime savyje: 
1. netinkamai pasiruošiame žiemojimui;
2. perdaug pasitikime savo jėgomis, narsumu, turimu ginklu;
3. nesilaikome saugumo;
4. žiauri kova pakerta ne vieno moralę, išmuša iš pusiausvyros ir padaro apatiškus tiek žūčiai, nesėkmei, tiek ir pačiam laimėjimui;
5. iškritus pirmajam sniegui, sustabdyti bet kokius vaikščiojimus;
6. slėptuvių vietų negali žinoti netiktai civiliai, bet ir kovotojai bei vadai, kuriems nėra reikalo žinoti;
7. raginu, kad be slėptuvių nedienavotume niekada, nebent būtų būtinas reikalas ir pačios sąlygos verstų tai daryti.
Reikia saugotis, reikia branginti kiekvieną gyvybę, nepaisant nesėkmių ar ilgos kovos laiko.
Lietuvos partizanai vykdydami karines operacijas rėmėsi Laisvės Lietuvos kovų sąjūdžio dokumentais.

L.L.K. Tauro apygardos statutas.
Ф1. Tauro Apygardos Laisvės kovotojų tikslas atkovoti pilną Lietuvos nepriklausomybę.
Ф2. Kovoti su komunistine ir kita žalinga tautai dvasia ir veikla. 
Ф5. Demaskuoti išdavikų darbus ir griežtomis priemonėmis jų veiklai užkirsti kelią. Visus tautos išdavikų darbus užfiksuoti dokumentaliai, kad ateityje, jie už pražūtingus tautai darbus (veiksmus) neišvengtų atsakomybės.
Ф6. Šiuos uždavinius vykdo per ginkluotą jėgą – Laisvės Kovotojus.
Pastaba: Kas sukūrė tokią situaciją? Partizanų kova neturėtų prasmės, jeigu jie nesugebėtų gyventojų priversti paklusti nustatytiems reikalavimams. (Įvykdyta akcija).
„1944–1953 m. Lietuvoje vyko tautos ginkluotas pasipriešinimas – partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupacinę kariuomenę ir okupacinio režimo struktūras, o partizanų vadovybė buvo aukščiausioji teisėta Lietuvos politinė ir karinė valdžia, užsienyje atstovaujama VLIK-o".*
*Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymas. V. 1997

Lietuva tik lietuviams!
Lietuvių tautos engėjai, rusiški, bolševikiški kolonistai – kacapai, mes daug kartų parodėme geros valios ir žmoniškumo svetimtaučiams, taip pat ir jums. Tačiau nežmoniškas jūsų elgesys su mūsų gyventojais mums yra nepakenčiamas. Jūs lygiai kaip enkavedistai šnipinėjimu ir ginklu stengiatės įsitvirtinti Lietuvoje, išmesdami Lietuvos gyventojus iš jų gyvenamųjų vietų, pasiųsdami juos badui į Rusijos gilumą. Toki jūsų šlykštūs darbai mus priverčia imtis griežtų ir žiaurių priemonių prieš jūsų šeimas.
Mes reikalaujame, kad vieno mėnesio laikotarpyje, kuo skubiausiai išsinešdintumėte iš Lietuvos. Tos šeimos, kurios nepaklausys šio reikalavimo, bus sunaikintos, nežiūrint lyties ir amžiaus skirtumo. (L.L.K.Ž.R. vadovybė)

Perspėjimas, kuris buvo kelis kartus išplatintas Opšrūtuose prieš įvykdant užpuolimo operaciją. (LYA. FK – 1 Ap.3 B. 1432. L.113.)
Tauro apygardos kovotojai į Lietuvos išsivadavimo istoriją įrašė ne vieną pasiaukojančios kovos ir didvyriškumo puslapį.
Šioje kovoje neapsieita be skaudžių klaidų, dėl kurių krito partizanai, žuvo Lietuvos gyventojai. Neapsieita be sekimų, išdavysčių, įvairaus kenkimo lietuvių tautai. Bet tai gali pasverti ir įvertinti istorija.

Žymesnieji mūšiai Tauro apygardoje:
1947 03 05 Jurginiškių k. (Garliavos vlsč.)
1947 03 07 Gurbšilio miško kautynės (Pilviškių vlsč.)
1947 03 19 Buktos mūšis (Liudvinavo vlsč.)
1947 04 25 Laužgirio miško kautynės (Kidulių vlsč.)
1947 07 09 Liepynų kautynės (Marijampolės raj.)
1947 07 17 Ašmintos kautynės (Prienų raj.)
1947 07 30 Raišupio mūšis (Sasnavos vlsč.)
1947 12 21 Romintos kautynės (Karaliaučiaus sritis)
1947 12 25 Liepalotų kautynės (Šakių raj.)

Šaltiniai ir literatūra
Lietuvos partizanų Tauro apygarda (1945–1952 m.)
Dokumentų rinkinys. Vilnius: Lietuvos archyvų departamentas, 2000.
Girnius K. K. Partizanų kovos Lietuvoje. Chicago: Įlaisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, 1987.
Arendt H. Totalitarizmo ištakos. Vilnius: Tyto alba, 2001.
Courtois S ir kt. Juodoji komunizmo knyga. Vilnius: Vaga, 2000.
Laisvės kovos 1944–1953 metais. Dokumentų rinkinys (sud.D. Kuodytė, A. Kašėta). Kaunas: Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1996.
D. Kuodytė Lietuvos rezistencijos ryšiai su Vakarais „Genocidas ir rezistencija". 1997.




Autorius:Jonas Gustaitis

Šaltinis: http://www.muziejai.lt/marijampole/gustaicio_pranesimas.htm
Kategorija: Istorija |
Peržiūrų: 1950
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Sekmadienis, 2017-08-20

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License