Iš pilies asesorinio teismo knygos. (Pilviškių miestiečiai)...įrodinėdami gausius kilmingojo seniūno ir jo tarnautojų priespaudas ir persekiojimus, pirmesniame pareiškime aprašytus, nuvyko į asesorinį teismą, kaip į savo valdišką globotoją, prašydami įspėjamojo apsaugos rašto.
Tas teismas tų pačių 1793 metų sausio mėn., sutikus kilmingajam Moravskiui, šambelionui, kaip kilmingojo seniūno įgaliotiniui, davė įstatymišką sveikatos ir gyvybės saugumo laidavimą, kartu ir paliepimą tuojau išvežti karišką komandą, atsiųstą egzekucijai. Gavę laidavimą, mes tikėjomės, kad būsime saugūs ir kad liausis beveik kasdien daromos priespaudos, tačiau, dėdami viltis į nutarimus, išeinančius iš pačios aukščiausios krašto magistratūros, likome apvilti. Kaip ir pirma, kilmingasis seniūnas Volkas ir Kraševskis mažai paisė teisės ir teismų sprendimų, taip lygiai ir dabar, tartum niekindami asesorinio teismo nutarimą, jo nevykdo ir taiko miestiečiams dar žiauresnes priespaudas, nesilaiko 1789 m. liustracijos, o joje nustatytais mokesčiais bei činšais nesitenkina, bet renka dar didesnius; paliepimo tvarka kariškos komandos nepašalino, ją dabar tebelaiko tik priespaudoms; tai pačiai komandai įsako davinėti arkliams dvigubą pašarą ir patogumus, ko nebuvo iki laidavimo.
Motiejų Šostaką, Pilviškių miestietį, kartu su jo broliu, nepaisant to, kad laidavime tam tikra sąlyga nusakytos ir taikytinos jam įvairių rūšių – sveikatos, gyvybės ir asmens laisvės garantijos, areštavo jį vos tik į namus grįžusį. Be to, nors kilmingasis Moravskis, seniūno įgaliotinis, iškilmingiausiai garantavo, kad tuojau paleisiąs Teodorą Tarasevičių, Pilviškių miestietį, nuolat gyvenantį šiame miestelyje, mokantį dvarui visuomeninius mokesčius, ką patvirtina išduotieji kvitai, dabar esantį detenciniame arešte Antanave, tačiau tai liko neįvykdyta; priešingai, Pilviškių seniūnijos pareigūnai tą patį Teodorą Tarasevičių iš arešto Antanave, užuot tuojau paleidę, po to, kai jam buvo duota garantija, perkėlė į miestelio karišką areštą, kuriame jis, būdamas be jokių išteklių, turi nekaltai sėdėti alkanas, galutinai sunykęs be kaltės įrodymo, be teismo, o jo žmona su dviem vaikais lieka be pragyvenimo lėšų. Čia pat ta pati Pilviškių seniūnijos vyresnybė graso laikyti Pilviškių miestiečius kalėjimuose, kelti bylas ir lupti prie žaginių.
Todėl taip engiamieji Pilviškių miestiečiai pakartotinai kreipiasi teismo apsaugos, kuo iškilmingiausiai reikšdami skundą.
(Lenk. – VCA Senieji aktai kn. 2475 l. 801 - 811 )
„Lietuvos TSR istorijos šaltiniai“. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Vilnius – 1955. 307 psl.
| 
