Kaip partizanai nukovė Pilviškių stribus. - Istorija - Kultūrnamis - - Pilviškių krašto portalas
Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 3
Svečių: 3
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Istorija

Kaip partizanai nukovė Pilviškių stribus.
Valius Staugaitis

Pateikiu ištrauką iš kunigo Justino Lelešiaus–Grafo partizaniško dienoraščio, kurioje pasakojama apie Pilviškių valsčiaus stribų sunaikinimą.

Justinas Lelešius –Grafas (buv. Krivaitis), g. 1917m. Navasadų km., Igliškėlių valsč., Marijampolės apskr. 1943m. baigė Vilkaviškio kunigų seminariją ir buvo paskirtas vikaru į Vištytį, po to į Klampučius. 
 1945m. paskirtas į Vilkaviškio apskr. Alvito valsč. Lankeliškių parapiją. 1945m. pabaigoje buvo suimtas ir verbuojamas dirbti saugumui informatoriumi, slapyvardžiu Kiškis. Paleistas išėjo į partizanus. 1946m. kovo ld. buvo paskirtas Tauro apygardos kapelionu. Žuvo, Birutės rinktinės štabo viršininkui St.Jakštavičiui-Katinui išdavus, Birutės rinkt, štabo bunkeryje Veiverių km. 
 1947 09 24 kartu su kitais penkiais štabo pareigūnais bei partizanais. 1950 08 07 apdovanotas II laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi (LKKr.) (po mirties).

Visą „Partizano Grafo dienoraštį" galima perskaityti svetainėje www.partizanai.org.

 

(...)

Išvykus Žvejui į savo būstinę, iš viso mūsų liko apie aštuoniolika vyrų. Visa šita grupė nusprendžiame žygiuoti į Geležinio Vilko rinktinę, nes tame rajone jaučiamas šiuo metu nemažas pavojus. Kazokas dar turėjo reikalų, nes, prieš išvykstant į Geležinio Vilko rinktinę norėjo susitikti su keletu žmonių. Liekame dienavoti nuo šios vietos už pusantro kilometro.

Atžygiuojame pas vieną ūkininką, pas kurį dažnai svečiuojasi Pilviškių valsčiaus milicija ir stribiteliai. Čia ir sustojame. Iki aušros dar apie pusantros valandos laiko. Vyrai šiandien linksmi. Kambaryje suskamba tyli daina. Pradėjus švisti, skirstomės gulti. Aš, Kazokas ir Tarzanas liekame kambaryje, o visi kiti eina į klojimą.

Diena bėga geroje nuotaikoje. Mes visi valome ginklus, tarsi nujausdami, kad šiandien reikės kautis.

Apie penktą valandą vakaro atėjusi šeimininkų duktė praneša, kad atvažiuoja stribiteliai.

- Kiek jų yra?- tuojau paklausė Tarzanas.

- Rodos, keturi. Jie čia labai dažnai atvažiuoja. Šią savaitę jau penktą kartą, -atsakinėja duktė.

- Tai - juokas,- atsiliepė Vijūnas,- galėsime juos likviduoti.

- Nekrėskite juokų,- nusigąsta ji.

Su ginklais mes pereiname iš vieno kambario į kitą. Penki vyrai liko klojime. Stribai susėda kitame kambaryje vaišintis.

Gauname žinių, kad ginkluoti vienu rusišku kulkosvaidžiu, angliškos sistemos automatu ir dviem paprastais kovos šautuvais.

- Ką darysime?- paklausiau aš.

- Palikime ramybėje,- atsako Kazokas.

Ateina šeimininkų duktė. Ji patenkinta šypsosi.

- Panele,- paklausiau jos,- kas jie tokie yra?

- Dulskis, Bakūnas ir du kacapukai.

Apie Dulskį jau seniai iš žmonių buvome girdėję, kad tai ypatingai žiaurus tipas. Areštuotus žmones žvėriškai kankino ir yra didelis mūsų tautos priešas. Dirbo Pilviškio valsčiuje milicijos įgaliotiniu. Bakūnas gi yra partinis žmogus. Jis ir jo žmona tik du Pilviškių valsčiuje yra komunistai, t.y, komunistų partijos nariai. Be to vokiečių laikais jis buvo rusų partizanas: visą laiką gyveno Kazlų Rūdos miškuose. Anie du kacapukai taip pat pasižymėjo kaip žiaurūs ir savanaudiški istrebiteliai.

- Čia tai geras kepsnys,- nusijuokė Vijūnas.

- Atrodo, labai gera proga, - pritariau aš,- Dulskis jau yra nusipelnęs savo žiaurumais bausmės.

- Suprantame, kad juos palikti yra didelė nesąmonė, bet gaila žmonių,-abejojo Kazokas.

- Tokie čia ir žmonės, jeigu per dienas su stribais baliavoja,- Įsiterpė Genys. - Dulskį turime paimti.

- Na, imame,- sutiko ir Kazokas.

- Imame,- pritarė visi.

- Aš manau, kad nenukentės nė šeimininkai, nes mes juos paimsime be šūvio.o paskui naktį sutvarkysime,- baigė Vijūnas.

- Vieni apstosime langus, o paskui eisime į vidų,- pareiškė Kazokas. Vyrai su kišeniniais ginklais įėjo į tą kambarį, kur gėrė ir linksmai jautėsi šie tautos pardavikai. Aš atsistojau prie durų. Pareikalavus kelti rankas aukštyn.įvyko baisus sąmyšis. Pasigirdo klyksmai ir šauksmai. Tuo momentu pasigirdo ir tankus šaudymas iš pistoletų. Mūsų vyrai pabaigė šovinius. Greitai spruko atgal. Griebėsi už kulkosvaidžių.

Aš su dar vienu kovotoju stovėjau prie durų. Staiga duryse pasirodo vienas stribas. Kerta prie manęs stovintis vyras į šį stribą, bet nedega šovinys. Tuo tarpu stribas dingsta. Mudu pasitraukiame iš šios vietos.

Aš pribėgu prie Ąžuolio ir klausiu:

- Ar nė vieno iš karto nenukirtote?

- Du nukirtome, o kiti du dar liko. Visą reikalą sugadino šeimininkai: jie kartu su jais sėdėjo, tai mums maišė taikyti. Per tai dviejų nenukirtome.

Tuo tarpu Vijūnas, įbėgęs į vidų, metė kotinę granatą. Pasigirdo duslus trenksmas. Iš vidaus vienas iš stribų, pasidėjęs ant lango kulkosvaidį, pradėjo šaudyti į mūsų vyrus, kurie iš trijų kulkosvaidžių ir dviejų sunkiųjų mašinkų ir pusautomačių atidarė pragarišką ugnį. Stribų pasipriešinimas nutilo. Vienas iš jų vertėsi per langą ir pradėjo bėgti link kiaulininkų, bet taikli partizano ranka jį pakirto. Liko jau tik vienas. Sis taip pat šoko per langą, bet čia pat stovėjo Kazokas. Jie sustojo vienas prieš kitą. Akimirka. Kuris greičiau - to laimė. Kazokas paspaudžia sunkiosios  mašinkos gaiduką. Blogai. Neskelia šovinys ir jam. Kazokas pasitraukia už namo pakeist kitą apkabą, nes jau iš šitos pabaigė šovinius. Dulskis metasi bėgti. Genys iš kulkosvaidžio, o Kazokas iš sunkiosios mašinkos atidaro ugnį. Pasigirsta didelis sprogimas ir stribas krinta.Pasirodo, kad pataikė į granatą ir ta sprogdama sunaikino Dulskį.

- Jau visi,- patenkinti kalba vyrai.

- Ar iš mūsų pusės nėra aukų?- paklausiau aš.

- Ne,- atsako Kazokas.

- Sužeistų nėra?- vėl teiraujuosi.

- Irgi nėra. Laimingai. Aš nesitikėjau, kad taip ilgai reikės su jais kautis. Susirenka vyrai.

- Greitai traukiamės,- įsako Kazokas,- surinkite ginklus, nuaukite čebatus ir traukiamės, nes kiekvienu momentu gali pribūti rusai.

- Šeimininke, greitai kinkykite arklius,- paliepė Tarzanas

Akies mirksniu susitvarkome. Surenkame ginklus ir sėdame į vežimą. Suraginame arklius ir lekiame link Šunskų miško.

Už kokių dviejų šimtų metrų randame ir Dulskio vežimą. Kazokas, aš ir dar du kovotojai sėdame į jį ir lekiame pirma, o likęs vežimas - paskui. Vyrai, laimingai baigę kovą, užtraukia dainą. Iš jaunų partizanų krūtinių nuaidi per kaimus lietuviška daina. Žmonės sustoję klausėsi...

(...)

Vieni iš Tauro apygardos kūrėjų. Iš kairės: J. Pileckis-Šarūnas, V. Gavėnas-Vampyras, A. Baltūsis-Žvejys, V. Navickas-Auksutis ir J. Lelešius-Grafas

Foto: Vikipedija.



Autorius:Valius

Šaltinis: http://www.partizanai.org/failai/html/partizanu_kapeliono_dienorastis.htm
Kategorija: Istorija |
Peržiūrų: 3976 | Komentarų: 3 | Raktažodžiai: partizanai, istorija
Viso komentarų: 3
2016-01-22 Spam
3. jomajo (jomajo)
Juodint baltint...juokas ima. Tegul visi zino kas musu tautiecius zude treme ir kitaip kolobaravo su raudonais 'fasistais'.Istorijos nesuklastosi.....

2012-01-23 Spam
2. Valius (Valius)
Sunku pasakyt. Įkeldamas ištrauką nesiekiau kažką juodint ar baltint. Tai tiesiog ištrauka iš partizanų kapeliono Justino Lelešiaus-Grafo dienoraščio. Pamatęs pavardes irgi truputį nustebau. Visą dienoraštį galima perskaityti nuėjus pagal nuorodą.

2012-01-22 Spam
1. cia sutapimas ?
- Dulskis, Bakūnas ir du kacapukai. ar cia musu gerai zinomu pilviskieciu pavardes ? ar sutapimas ?

Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Sekmadienis, 2017-02-26

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License