Antanavo dvaras - Istorija - Kultūrnamis - - Pilviškių krašto portalas
Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 10
Svečių: 5
Vartotojų: 5
dxpzyhdtrrp , nvzxzbhcxst , Tuwassoro , avfzzadjuvr , lzuyxjgucso

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Istorija

Antanavo dvaras

©dvylikakedziu.lt

  Iš 1744 m. dokumentų matyti, kad Pilviškių apylinkėse nebuvo nė vieno dvaro. Jį Antanave, Gelvialaukio lygumoje, tikriausiai tik to amžiaus antroje pusėje įkūrė Starobudo ir Pilviškių seniūnas Mikalojus Chrapovickis, kuris jau Užnemunėje buvo išgarsėjęs statybomis; pvz. 1759 m. pastatęs Skriaudžių koplyčią. Literatūroje šio dvaro kūrimo nuopelnai klaidingai priskiriami Vitebsko vaivadai, Antanavo seniūnui Jonui Antanui Chrapovickiui, gyvenusiam 1612 – 1685 ir Pilviškių seniūnu tapusiam 1669 m. Yra abejotinų tvirtinimų, kad XVII a. Pilviškiai priklausė Antanavo seniūnijai; turėjo būti tik atvirkščiai. 

  Išlikęs Jono Antano dienoraštis, rašytas 1656 – 1685 metais, bet ten nieko nekalbama apie dvarą Antanave. Pirmąkart prisiminimų fragmentai buvo išleisti 1787 ir 1845 m. 2009 m. Lenkijoje buvo išspausdinta ir išleista prisiminimų knyga - Diariusz. Część trzecia: lata 1669-1673. Knyga yra įdomi amžininkų charakteristikomis, papročių, seimų, meteorologinių stebėjimų aprašymu.



  Iš pastarojo Pilviškius ir jo apylinkes perėmė sūnus, Smolensko pilininkas, Kristupas Antanas Chrapovickis (mirė 1703 m.), kuris sūnų neturėjo. Tuomet Pilviškiai ir Antanavas atiteko kitiems šios giminės atstovams - žinoma, kad 1730 m. seniūnu buvo Antanas Chrapovickis. 1756 m. Pilviškių seniūnu minimas Antanas Martynas Chrapovickis, kurio iniciatyva Pilviškiuose iškilo nauja medinė bažnyčia. Neaišku, ar tai tas pats asmuo, kuris įvardintas senesniame dokumente. 1793 m. miestiečiai bylinėjosi su seniūnu Antanu Chrapovickiu ir jo ekonomu J.Volku. Visi paminėti asmenys valdė ir Antanavo dvarą.  



  Taigi, tikėtina, kad dvarą įkūrė Jono Antano Chrapovickio proanūkis, Ketverių metų Seimo narys, Mikalojus Chrapovickis (1740 – 1800), vedęs Barbarą Reutt, su kuria susilaukė sūnaus Antano (gim. 1760 m.), Ketverių metų seimo atstovo. Galbūt, šis žmogus yra aprašomo dvaro kūrėjas, 1812 m. prisiekęs tarnauti imperatoriui Napoleonui. Taigi, dažnas Antano vardo paplitimas šioje giminėje įnešė painiavos aiškinantis dvaro įkūrėjus. Matyt, šie Antanai ir davė pradžią kaimo bei dvaro pavadinimams. Šalia tuometinių rūmų (XVIII a. II p.) buvo pasodintas netaisyklingo geometrinio išplanavimo parkas su dviem nedideliais tvenkiniais; vėliau juos sujungė kanalu.  

  Chrapovickiai garsėjo žiaurumu ir baudžiauninkų engimu. Užliejamose pašešupio lankose užaugdavo gera žolė. Daržuose augindavo daržoves ir laistydavo Šešupės vandeniu. Turbūt, daugiausia pajamų davė spirito varykla. Dvarininko iniciatyva XVIII a. pab. buvo pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia giliais rūsiais. Ji turėjo tapti giminės mauzoliejumi, bet šios paskirties neatliko. Chrapovickiai ir išlaikė kunigą, bet koplyčios būkle mažai rūpinosi, nors rūsiai buvo skirti dvarininko giminei laidoti. Patys ponai melstis vykdavo į Pilviškių bažnyčią, o koplyčią skyrė prasčiokams. Kartą per mėnesį atvykdavo kunigas iš Pilviškių: iš pradžių būdavo išklausomos išpažintys, išsiaiškinama, kas ir ką pavogė ar kitaip nusikalto ponui, po to laikomos mišios. Po jų kunigas pietus valgydavo pas dvarininkus ir jiems atskleisdavo sužinotas paslaptis. Kitą dieną ponas su pagalbininkais nusikaltusius nuplakdavo rykštėmis.

  Teigiama, kad po LDK žlugimo dvaras atiteko kažkokiam Rusijos generolui. Taip galėjo būti ir todėl, kad Mikalojus Chrapovickis 1800 metais mirė. Antanas Chrapovickis susilaukė tik dviejų dukterų Onos (g. 1790) ir Elenos (g. 1810)... Kiti šaltiniai teigia, kad prūsai spėjo dvarą suvalstybinti. XIX a. I pusėje Antanavo dvarą nupirko dvarininkai Šabunevičiai, kurie valdė ir daugiau dvarų: garsiausias iš jų Sūduvoje – Karalkrėslis. Jie XIX amžiaus viduryje koplyčią suremontavo, o jos vidų papuošė vietos meistrų nutapytais paveikslais. Tiesa, yra tvirtinančių, kad darbams vadovavo italų dailininkas. Stogą uždengė drožtinėmis skiedromis. Po šio remonto jos formos nepasikeitė. Specialistai ypač vertina lubose, aplink šviestuvus, nutapytus gėlių motyvus, dvi primityvaus darbo klausyklas, balkonėlį, fasadines duris su sandriku, stogo „kupoliuką". Altoriaus centre kabojo šv. Marijos paveikslas, kurio rėmai piešti šviesiais ornamentų rezginiais. Į koplytėlę užlipdavo mediniais laiptais, kuriuos XX a. pradžioje pakeitė betoniniais. 

  Retais medžiais bei krūmais apsodintą parką, kurio centre stovėjo šventykla, aptvėrė dviejų metrų aukščio medine tvora; į vidų buvo galima patekti tik pro pagrindinius dvaro vartus. Pietinėje parko dalyje iškasė platoką ir gilų kanalą, kuriuo mėgdavo plaukioti ponia ir svečiai. Koplyčia stovėjo dvaro parke, kuris buvo aptvertas dviejų metrų aukščio medine tvora, o iš pietų pusės ( nuo Šešupės lankų) jį juosė gilus bei platokas grio­vys, kuriuo valtele plaukiodavo dvaro ponia Julija Talko – Grincevičiūtė - Šabunevičienė (gim. apie 1830 m.) bei svečiai (dažnai atvykdavo ponios giminaičiai iš Ilguvos dvaro; jos tėvas valdė šį dvarą). Jos sesuo Eleonora irgi buvo ištekėjusi už vieno iš Šabunevičių. Parkas su sodu, esantis aplink koplytėlę, buvo prisodintas įvairiausių gėlių ir retų augalų.



  Karstams laikyti buvo skirta viena rūsio pusė; į jį buvo du įėjimai. Apie Chrapovickių palaidojimus nėra istorinių paliudijimų, nes tikriausiai jie numirė po dvaro netekimo. Tačiau žinoma, kad 1860 metais čia amžino poilsio atgulė dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. sūnus Edvardas, o 1923 m. ir jo marti. Ponui metalinį karstą atgabeno net iš Lenkijos. Atrodo, kad paskutinioji iš giminės čia 1931 m. atgulė Ona Šabunevičiūtė – Bystramienė (gim. 1863 m.), glaudžiai giminyste susijusi su lenkų rašytoju H.Sienkievičiumi. 



  Antanavo dvaras glaudžiai susijęs ir su 1863 metų sukilimu – pats dvarininkas, turėdamas generolo laipsnį, gerai išmanė karybą. Rizikavo ir ponia Ona, kuri tuo metu laukėsi kūdikio. Beje, sukilėlius materialiai rėmė ir jo giminaitis Gustavas Šabunevičius, nuomavęs Karalkrėslio dvarą, bet miręs 1863 m. Antanave 1863 m. sausio 30 d. įvyko Augustavo vaivadijos sukilėlių suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir Cirijakas Akordas, centrinės sukilėlių vadovybės paskirtas Augustavo vaivadijos civiliniu viršininku, bei Šveikovskis, išrinktas vaivadijos laikinuoju kariniu viršininku. Šiame suvažiavime, kuriame dalyvavo net keli šimtai sukilėlių, kilo nemaži nesutarimai tarp „baltųjų" (jiems atstovavo C. Akordas) ir „raudonųjų". Laimėjo pirmųjų pozicijos. Apmokymai vykdavo aukšta žole pasižyminčiose pašešupio lankose. Koplyčios rūsyje buvo laikomi sukilėlių ginklai, o po altoriumi slapstėsi sukilėlių vadovai, iš kurių išskirtinas Špakas. 1864 m. dvarininkės iniciatyva buvo pastatytas medinis kryžius kritusiems kovose ties Šilakoju atminti. Spaudos draudimo metais veikė trimetė mokykla (nuo 1865 m.). Tuo pačiu metu dvare vaikus slaptai mokė ir daraktorius. 1890 m. buvo išplėsta spirito varykla, tapusi stambia įmone. Įdomu, kad samdinių vaikų krikštynoms dvarininkė dovanodavo spirito ir alaus. 

  1915 m. balandžio mėnesį caro armija Gaisrių – Antanavo dvaro ruože gynėsi nuo kaizerinės Vokietijos karių, bet buvo priversta atsitraukti. Nukentėjo ir dvaras, tačiau rusų karininkų prisiminimuose randama nedaug detalių. 

  1923 m. dvare gyveno net 265 gyventojai (kaime – keliolika kartu mažiau). Vykdant žemės reformą dvaro žemės buvo išdalintos vietiniams, tačiau Šabunevičiai ir toliau gyveno dvarvietėje, kurioje veikė „Nektaro" bendrovės alaus bravoras, spirito varykla, mielių gamyklėlė. Nemažai pelno nešė ir šienaujamos pievos. 1935 m. dvaro savininke įvardinta Marija Šabunevičienė (atrodo, kad mirė iki 1938 m.). Administruoti ūkį padėjo iš Bistrampolio dvarininkų kilęs Kazys Bystramas, kurio giminaitis Kazys Bystramas (1859 – 1923) 1883 m. vedė Oną Šabunevičiūtę. Ši pora susilaukė trijų sūnų Viktoro, Stanislovo, Edvardo ir dviejų dukterų Marijos bei Kristinos. Ūkio tvarkytojas darbo turėjo, nes šeimininkė Marija linko į kortų žaidimus ir besaikį saldžiųjų alkoholinių gėrimų vartojimą. 1938 metais Lietuvos telefonų knygoje dvarininku minimas Edvardas Šabunevičius, galbūt, Stanislovo Šabunevičiaus anūkas. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad S. Šabunevičiaus neturėjo vyriškos lyties palikuonių ir, matyt, kalbama apie kitą šios giminės atstovą. 

  Po Antrojo pasaulinio karo laidojimo kripta buvo išplėšta, karstai apgadinti ir užtvindyti vandeniu, kitoje rūsio dalyje įrengtas sandėlis Vis tik dar iki 1963 m. tikintieji naudojo koplyčią pagal jos pagrindinę paskirtį ir paliko, kai ji tapo avarinės būklės. Oficialiai uždaryta 1966 m. Paveikslai, liturginiai reikmenys buvo išvežti į Ateizmo muziejų. 2005 m. įgriuvo stogas, nuvirto kupolas su maždaug dviejų metrų aukščio kryžiumi, sulūžo grindys. Dabar vyksta restauracijos darbai. 

  Dvarvietė užima 2,5 ha plotą. Šiuo metu dvaro rūmuose įsikūręs Antanavo medicinos punktas ir kultūros namai; po karo 16 metų veikė mokykla. Iš ūkinių pastatų išskirtina trijų aukštų mūrinė džiovykla, pastatyta XIX a. pabaigoje. Pagrindiniai rūmai ir kumetynas jau gerokai pakeitė pradinę išvaizdą.

    

     




Autorius:dvylikakedziu.lt

Šaltinis: http://www.dvylikakedziu.lt/index.php/dvar-istorijos/87
Kategorija: Istorija |
Peržiūrų: 2075 | Komentarų: 1 | Raktažodžiai: istorija
Viso komentarų: 1
2011-02-08 Spam
1. vincas (vincas)
Įdomu, kad Šabunevičių herbas turi tuos pačius elementus kaip ir Lietuvos didikų Korvinų- Kosakovskių. Plg. Vikipedijoe
rodomą herbą.

Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Sekmadienis, 2017-01-22

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License