Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 1
Svečių: 1
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Istorija

Vartant Marijampolės apskrities istorijos puslapius
Vytautas GRINIUS

Nors Marijampolės apskritis įkurta 1919 m. liepos 1 d., patvirtinus įstatymu jos ribas, tenka pripažinti, jog apskrities, kaip administracinio valdymo vieneto, šaknys glūdi giliuose istorijos šimtmečių kloduose, siekiančiuose LDK laikus. Tuomet šis administracinis vienetas buvo vadinamas vaivadija, mažesnis – „povietu" (iš lenk. powiat). 

Pastarasis terminas pirmąkart pavartotas dar 1388 m. Vytauto privilegijoje Bresto žydams. Vėliau dokumentuose įvardijamas vienur apskritimi, kitur valsčiumi ar seniūnija. Antai 1495–1496 m. jau minimos Kauno ir Trakų apskritys. Per 1564–1566 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reformas dauguma vaivadijų buvo suskirstytos į apskritis, kuriose veikė žemės teismas, pilies teismas, seimelis, buvo maršalka, pakamaris, vėliavininkas, vaiskis, mokesčių rinkikai, vėliau – kaštelionai. Po trečiojo valstybės padalijimo, 1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos, vaivadijos, nors ne iš karto, seniūnijos buvo pervadintos gubernijomis. 

Kiek kitaip buvo su mūsų Užnemune, kuri atsidūrė Prūsijos valdžioje. Čia buvo sudarytas Baltstogės departamentas, jam priskirtos ir trys – Kalvarijos, Marijampolės bei Vygrių apskritys (kreisai), po 1807 m. priklausę Augustavo vaivadijai, vėliau gubernijai, o nuo 1867 m. – Suvalkų gubernijai. Labai įdomus, žandarų manymu, buvo jų dydžio nustatymo principas. Gubernija turi apimti plotą, kurį pašto arkliais iš centro į visus kraštus galima pasiekti per parą, ir numalšinti maištą vienu kariuomenės pulku. 

Apskritis turi užimti plotą, kurį galima pasiekti paštine žygūne arba raitam per pusę dienos ir numalšinti kariuomenės kuopa. Prūsų, vėliau vokiečių racionalumas skelbė, kad apskrities administracinis centras būtinai turi būti teritorijos viduryje. Tokia logika sekant, pagal mūsų laikų žemėlapį apskrities centrą tektų iškelti į Pilviškius ar net Barzdus. 

Dabartinio apskrities administracinio centro – Marijampolės miesto ištakos prasideda apie 1667 m. Pašešupio 24 dūmų kaimeliu, nuo 1734 m. vadintu Starapole (Senapile). Dar prieškario laikais žmonės vartojo senąjį Starapolės vardą, nors dokumentuose jau nuo 1756 m. vis labiau įsigali Marijonų polis (graik. – „miestas") – Marijampolė, priklausiusi Prienų seniūnijai. Iš jos net herbą – šv. Jurgį – grafienė P.Butlerienė atsivežė tartum „kraitį", 1792 m. su miesto teisėmis įteisintą. Todėl prisikapstyti iki gilesnių nei iki minimos datos Marijampolės apskrities šaknų – kebloka. Galima daryti prielaidą, kad „povietas" galėjo egzistuoti keliolika metų ankstėliau, prieš suteikiant karaliaus privilegiją, panašiai kaip ir kitiems „pavietų" centrams, Užnemunės teritorijoje gyvavusiems lygiagrečiai ir turintiems ar turėjusiems sąsają su mūsų apskritimi. 

Štai Kalvarijos apskritis, viena iš vyriausių apskrities „seserų", kuriai tada priklausė net Vilkaviškis, Virbalis, Vištytis, Liubavas, Alytaus dvaras. Ji pažymėta Prūsijos valdžios Baltstogės departamento sudėtyje 1795–1807 m. jau kaip didokas „kreisas". Sunku patikėti, kad taip ėmė jis ir išdygo lyg iš niekur nieko, o ne iš šimtmečiais buvusios Trakų vaivadijos, 1715 m. gavusio miesto teises „pavieto", po 1807 m. priskirto Varšuvos hercogystei, nuo 1816 iki 1837 m. – Lenkijos karalystei, po to iki 1867-ųjų – Augustavo, vėliau iki 1915 m. – Suvalkų gubernijai, 1915-1916-aisiais – Oberosto Suvalkų, 1916-1917-aisiais – Vilniaus Suvalkų sričiai. 1917 m. prijungta prie Marijampolės apskrities ir 1948–12–17 vėl atkurta, o po pusantrų metų vėl panaikinta. Štai kiek permainų patyrė kalvarijiečiai, dabar išsikovoję savivaldybės teises. Kiek mažiau iš rankų į rankas keliavo Prienai, kol vėl atsidūrė Kauno globoje. 1791 m. iš 20 Kauno parapijų buvo sukurta apskritis (pavietas), 1795 m. – panaikinta, nes pateko Marijampolės globon, o 1946-aisias birželio 24 d. apskritis atkurta, bet vėl tik ketvertui metų, kol tapo Prienų rajonu, kaip ir visos sovietmečio apskritys. 

Vilkaviškio apskritis (uezdas) žymi savo gimimo datą – 1867-uosius, nors miesto teisės Vilkaviškiui suteiktos dar 1660-aisiais. 1919 m. liepos 1 d. patvirtintos ribos, įtraukiant ir Punsko valsčių. Vilkaviškio apskritis gyvavo iki pat 1950 m. birželio 20 d. Kudirkos Naumiesčio (Vladislavovo) apskritis. Miestas gavo Magdeburgo teises 1643 m., o apskritimi (uezdu) buvo 1867–1919 m. Po to, sukūrus naują – Šakių apskritį, buvo panaikinta. 

Prieš 10 metų, 1994 liepos 19 d., Seimas priima Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, ir vėl atkuriamos apskritys. Respublikos teritorija padalijama į Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Utenos, Vilniaus, vėliau ir kitas apskritis. Nuo šios datos anksčiau paminėtos Sūduvos apskritys prarado savo statusą. Taigi prieš dešimtmetį priimto įstatymo dėka Marijampolės apskritis šiemet mini dvigubą sukaktį: 85-ąsias įkūrimo ir kartu 10-ąsias atkūrimo metines. Tiesa, atkurtoje Marijampolės apskrityje nėra Prienų krašto, bet yra Vilkaviškio ir Šakių rajonų savivaldybės. 

(Bus daugiau)


Marijampolės apskrities viršininko įstaiga apie 1934-36 m. Sėdi (iš kairės): Andzijauskas, Blažaitis – sekretorius, A.Pimpė – apskrities viršininkas, Stepšys – savivaldybių viršininkas, mašininkė, buhalteris. Stovi: Senda, Germanavičius, Arnastauskas – raštvedys, Naruševičius, Janušaitis.



Autorius:Vytautas GRINIUS

Šaltinis: http://www.is.lt/santaka/jega/page2004/kt09144.php
Kategorija: Istorija |
Peržiūrų: 2341
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Ketvirtadienis, 2017-10-19

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License