Vartant Marijampolės apskrities istorijos puslapius - Istorija - Kultūrnamis - - Pilviškių krašto portalas
Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 12
Svečių: 6
Vartotojų: 6
JensDib , KaterinaAjaks , fzfvyhgzmkm , lvfxxhqezjf , lwrywfrenbg , nwdxvekssjs

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Istorija

Vartant Marijampolės apskrities istorijos puslapius

Vytautas GRINIUS

Kai kas gali paklausti, ar verta tiek dėmesio skirti ankstyvajai Užnemunės apskričių praeičiai. Ir aš taip maniau, kol rimčiau nepasinėriau į Užnemunės istorinius šaltinius. 

Esu įsitikinęs, kad daugeliui mažai žinomas buvęs kelių šimtmečių periodas – administracinio valdymo giluminės šaknys, pradžių pradžia. Drįstu tvirtinti, kad Užnemunei–Sūduvai šios istorinės šaknys yra pakankamai svarbios, nors ir svetimųjų įdiegtos, nes šiose žemėse gyveno mūsų gentainiai, jie patyrė visus kančių kelius: per marus, badmečius, baudžiavas, prancūzmetį, krakusmetį, lenkmetį, karus, revoliucijas, kelias okupacijas, kovodami už spaudos atgavimą, prieš rusinimą, lenkinimą... Nežiūrint visų patirtų išbandymų, mūsų Sūduva-Užnemunė tapo pirmaujančiu kultūros, ūkio kraštu. Bene svarbiausias ir nepaneigiamas faktorius, kad čia per 130 metų iki pat 1940-ųjų galiojo europietiškas Napoleono kodeksas, išlaisvinęs žmogų, panaikinęs baudžiavą gera puse amžiaus anksčiau nei kitur Lietuvoje. Mes anksčiau perėmėme Vakarų civilizaciją, švietimą, kultūrą, ūkininkavimo būdą, technikos pažangą, laviruodami tarp aršiai susipriešinusių slavų genčių: kruglodurovų, anot V. Kudirkos, bukumo ir lenkų panšciznos klastingumo, pastangų suprovoslavinti, nutautinti. Tačiau kai du pešasi, trečias laimi. Ką reiškia vien Marijampolės gimnazija, davusi tautai jos Atgimimo, valstybės kūrimo, kultūros veikėjų elitą? Užtenka paminėti dr. Joną Basanavičių su „Aušra" ir dr. Vincą Kudirką su „Varpu", keliolika dešimčių kitų, be kurių indėlio Lietuvos valstybės atsikūrimas, tautinis sąmoningumas būtų buvęs labai problemiškas. 

Tačiau grįžkime į pirmąjį, lietuvišką Marijampolės apskrities gimtadienį, kai nukraujavus dviem didžiausioms Europos galybėms, po 1914–1918 metų karo, atsikūrė Lietuva. Skverbėsi bolševikai, bermontininkai, lenkai, siautėjo banditai, „plienčikai", plėšikai... 

Vokiečių kreishauptmanas baronas Miunhauzenas labai nenoriai atidavinėjo valdžią kreisamte, dabartinės Vytauto gatvės 25 name, pasiūlęs besikuriančiai milicijos ginkluotei 20 priešgaisrinių kirvių... 1918 m. gruodžio 5 d. įvykęs Marijampolės valsčių atstovų suvažiavimas reikalauja iš okupantų „ ...tuojau atiduoti valdžią vietose susitvėrusiai valdžiai". Tuo metu kuriasi savivaldybės, valsčiai, apskričių seimeliai, valdybos, bolševikiniai revkomai... 1918 m. gruodžio 17 d. Vidaus reikalų ministras V.Stašinskas besikuriančioms ant „kreisų" pamatų apskritims išleidžia du aplinkraščius: vieną – apie savivaldybes, o antrą – apie laikinąsias apskričių viršininkų teises ir pareigas. Taip buvo įstatymu įsteigta būsimų apskričių viršininkų institucija – tarpininkas tarp centrinių įstaigų ir vietos gyventojų savivaldos. Viršininkai „rūpinasi vietos žmonių maitinimu,(...), kontroliuoja apskričių ir valsčių kūrimąsi, kartu su apskričių komitetais rengia apskrityje susirinkimus (seimelius). Kaip centrinės valdžios atstovas, jis praneša seimeliui Vyriausybės įsakymus ir prižiūri, kad visi seimelio įsakymai būtų pildomi kaip ir Vyriausybės įstaigų įsakymai. Apskričių viršininkai sergsti visus apskrities gyventojus nuo vagių, plėšikų, banditų, rūpinasi panaikinti degtinės varymą, valstybės ir apleistų turtų naikinimą, spekuliaciją prekėmis(...). Rūpinasi vietos žmonių maitinimu, pavargėlių ir bedarbių šelpimu(...), kas 10 dienų daro pranešimus Vidaus reikalų ministerijai(...). Būdamas vyriausias visos apskrities valdininkas, jis įgaliotas priimti nuo kreishauptmanų, amtsvorsteherių, žandarmerijų visą jų ūkį, mantą, raštines, knygas", – skelbiama dokumente. 

1919 m. balandžio 29 d. Vilniuje prasidėjo apskričių viršininkų suvažiavimas, kuriame buvo sprendžiamas Lietuvos administracinis padalinimas, o tais pat metais liepos 1 d. buvo priimtas apskričių sienų ir jų centrų įstatymas, kurį galime pavadinti tikruoju lietuviškos apskrities gimtadieniu. Nustatyti apskričių centrai: Suvalkai, Seinai, Vilkaviškis, Šakiai, Marijampolė, (...), Ašmena, Vilnius, Lyda, Balstogė, Gardinas, Sokolka, Bielskas, Volkovyskas ir Beloveža. Pagal šį įstatymą Marijampolės apskritį sudarė tokie valsčiai: Višakio Rūdos, Veiverių, Klebiškio, Ašmintos, Prienų, Balbieriškio, Gudelių II, Mikališkio, Gudelių I, Kvietiškio, Atanavo, Šunskų, Sasnavos, Jevaravo, Padovinio, Liudvinavo, Janavos, Kalvarijos, Liubavo, Krosnos ir Marijampolės. Bendras tarpukario apskrities plotas – 2272 kv. km. su 121600 gyventojų ir 12203 ūkių. Tai buvo beveik ketvirtadalis Užnemunės-Sūduvos bendro – 8200 kv. km. ploto. (Dabartinė apskrities teritorija (4463 kv. km.) sudaro truputį daugiau nei pusę visos Užnemunės-Sūduvos ). 1923 m. apskrityje gyveno: lietuvių – 87 proc., žydų – 6,4 proc., vokiečių – 3,4 proc. Kaimuose – 80 proc. žmonių. 

Palyginimui: 2004 m. duomenimis apskrityje yra 186726 gyventojai: 49,4 proc. gyvena miestuose, 50,6 proc. – kaime. Dabar mūsų apskrityje lietuvių gyvena 97,5 proc., rusų – 1,4 proc., lenkų – 0,2 proc. 

Marijampolės apskritį sudaro penkios savivaldybės: Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Vilkaviškio rajono ir Šakių rajono, jose yra 43 seniūnijos.

(Bus daugiau)




Autorius:Vytautas GRINIUS

Šaltinis: http://www.is.lt/santaka/jega/page2004/kt09163.php
Kategorija: Istorija |
Peržiūrų: 995
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Šeštadienis, 2017-01-21

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License