Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 8
Svečių: 5
Vartotojų: 3
vernonra1 , melisahz4 , hilaryxg16

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Istorija

Iš krašto istorijos: Pilviškių žydų bendruomenės likimas

2013-08-06

Sudarė daugumą

Jaunoji Vilkaviškio krašto karta, išaugusi jau po 1990 metų, tik iš nuogirdų žino apie tai, kad Vilkaviškis, Pilviškiai, Virbalis, Kybartai, Vištytis išaugo išnykusios mūsų krašte tautos – žydų bendruomenės – dėka. Iki XX a. pradžios šiuose miestuose žydų bendruomenės sudarė nuo 50 iki 80 procentų visų gyventojų. Žydų rankose ilgus šimtmečius buvo prekyba, amatai.

Ši Vilkaviškio krašto tautinė mažuma davė daug visame pasaulyje garsių asmenybių. Tai dailininkai I. Levitanas, M. Maimonas, A. Aprilis, grafikė iš Paryžiaus C. Reims. Olandai didžiuojasi jų baleto pradininke S. Gaskel, Virbalyje gimė žymus poetas Š. Bliumgartenas (literatūrinis slapyvardis Jehoaš).

Pasak Izraelyje gyvenančių žydų, kurių šaknys yra mūsų krašte, žydų bendruomenė totaliai sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metais. Skaudu, bet dėl žydų tragedijos yra ir dalies mūsų tautiečių kaltės.


Plėtojo verslą

Pasakojimas apie Pilviškių žydų bendruomenę yra parengtas naudojantis Vilkaviškio krašto muziejuje sukaupta atsiminimų medžiaga.

Pilviškiai Magdeburgo teises gavo 1536 m. Tuomet ir suklestėjo miestelio amatai bei prekyba, atitekusi į žydų rankas. LDK buvo visaip skatinami žydų prekybininkai, nes jie, išpirkdami muitines, smukles, tiltus, už procentus skolino pinigus, taip krašte plėtodami piniginę-prekinę apyvartą.

Pilviškių miestelio ekonominis gyvenimas ypač pagyvėjo 1862 m. nutiesus geležinkelį. Išsivystė javų, sėmenų, linų, pakulų, kailių, šerių, gyvulių ir paukščių prekyba. Tuomet verslūs Pilviškių žydai supirkdavę paukščius ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, o po to parduodavę Vokietijoje. Vienas stambiausių paukščių ir arklių pirklių Berkmanas buvo tituluojamas net „žąsų karaliumi".

Žydų amatininkai – siuvėjai, kepėjai, žvakių liejikai – įkūrė ir savo parduotuves bei užeigas, plytinę, vilnų karšyklą ir dažyklą. 1858 m. Pilviškiuose buvo 1621 gyventojas, iš jų 432 lietuviai, 178 vokiečiai, 1011 žydų. 1897 m. miestelyje gyveno 2325 žmonės (1242 žydai), o 1940 m. – apytiksliai jau 3000, iš jų pusė – žydai.

Žydų apgyventas rajonas – centrinė miestelio dalis. Turgaus aikštėje jie turėjo savo sinagogą, atskirą pradžios mokyklą, darželį. Prie žydų kapinių buvo valgykla, dabartinėje Vasario 16-osios gatvėje – Goldbergo restoranas. Jo savininkas žuvo karo metais.

Netoliese stovėjo Funkaus parduotuvė, greta – žydo Katino riestaininė, angliškais audiniais prekiavo Ušpicas.

1935 m. įkurtas didžiulis „Tigro" kailių fabrikas, priklausęs žydams Fridmanui, Basui ir Kalvariškiui. Jame dirbo apie 200 darbininkų. Jurkšų ir Juozūniškių kelių sankryžoje veikė linų fabrikas, seserys Funkaitės turėjo siuvyklą.

J. Rosino duomenimis, 1937 m. Pilviškiuose buvo 5 mėsininkai, 4 siuvėjai, 2 skardininkai, 2 laikrodininkai, 2 kirpėjai, po 1 stiklių, skydininką, skrybėlininką, batsiuvį, dailininką, fotografą, dygsniuotoją. Veikė Verkelio buhalterijos kursai, hebrajų mokykla ir darželis, skautų draugija, „Makabi" sporto klubas.

Napoleono civilinis kodeksas leido Suvalkijoje žydams verstis ir žemdirbyste. Rarmoniškių kaime gyveno Palaikis Marksonas, Padurpinyčio k. – Pašilinskių šeima, Pasodos k. – Kemka, Gabriškės k. – pirklys Abraomas, Gulbiniškių k. – Gulbų šeima. Mažą krautuvėlę turėjo Krausevičius. Visi šie žmonės tapo holokausto aukomis.


Skaudus likimas

Per 1941 m. birželio 14 d. vežimus „kaip nepageidaujami elementai" į Sibirą iškeliavo ir kelios žydų šeimos: Leiba Upšicas su žmona Cile, Marksonas su žmona Frida, Mejeris Šimbergas su žmona Sara, sūnumis Giršu ir Barucha.

Dar skaudesnis likimas ištiko tuos, kurie liko Pilviškiuose ir patyrė vokiškojo nacionalizmo terorą. Jau 1941 m. birželio 28 d., šeštą dieną nuo karo pradžios, išėjo įsakymas žydams dėvėti drabužius su geltona Dovydo žvaigžde, nevaikščioti gatvėmis po 20 val., uždrausta pirkti prekes turguje.

Birželio pabaigoje – liepos pradžioje vokiečiai kartu su lietuviais policininkais (baltaraiščiais) pradėjo gaudyti žydus. Juos suvarė į rūsį S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje. Vyrus atskyrė nuo moterų ir vaikų, žiauriai tyčiojosi. Rytais praustis varydavo į Pilvės upelį ir įsakydavo su rūbais gultis į vandenį.

Atomazga atėjo 1941 m. rugpjūčio mėnesį, kai žydus atvarė į Baltrušių kaime esančius ūkininko Juozo Lozoraičio laukus. Pilviškiečiai pasakojo, kad pasmerktieji buvo išrengiami ir varomi į Višakio upelį maudytis. Toli sklido baisūs klyksmai. Netrukus buvo supiltas smėlio kapas, iš kurio veržėsi kraujas ir putos.


Įtraukė lietuvius

Liudytojų pasakojimuose, saugomuose Vilkaviškio krašto muziejuje, teigiama, kad didžioji žydų tragedija prasidėjo 1941 m. rugpjūčio 27 d,. kai visi žydai vyrai buvo suvaryti į turgaus aikštę ir apie 200 vyrų įduoti kastuvai „durpėms kasti Vokietijoje".

Pasmerktieji buvo nuvaryti už miestelio, kur, iškasę dvi dideles duobes, po to ten pat sušaudyti. Rugpjūčio 29 d. sušaudyta dar 500 vyrų. Prisiplėštas iš aukų brangenybes, pasakojama, pasisavino egzekucijoje dalyvavę lietuviai.

Tarp aukų buvo ir legendinis gydytojas, nepriklausomybės kovų savanoris pulkininkas Mosė Dembovskis. Jis atsisakė nusirengti ir bristi į upę. Esą pulkininkas sušukęs, kad nekaltų aukų kraujas šauksis keršto.

Rugsėjo 15 d. budelių aukomis tapo Pilviškių žydės moterys ir vaikai. Pasakotojai teigia, kad suaugusieji buvo sušaudyti, o vaikai gyvi sumesti į duobę. Gestapininkai, apsirengę civiliais rūbais, fotografavo lietuvius žydšaudžius.

Tokia buvo vokiečių politika, siekiant sukiršinti tautas. Vokiečiai siekė parodyti, kad pogromus vykdo vietiniai gyventojai, ginkluoti partizanai.

Specialaus vokiečių būrio vadas Lietuvoje brigadenfiureris V. Štalekeris savo viršininkams rašė: „Jau pirmomis karo dienomis sukurstyti žydų pogromai, viskas turėjo atrodyti taip, tartum vietiniai gyventojai viską būtų darę savo iniciatyva."

Įdomią istoriją papasakojo Uršulė Andriušaitienė, gyvenanti Antanave. Ji gerai pažinojo Šišaną Natonsonaitę, šviesiaplaukę Antanavo žydaitę. Pasak Uršulės, Pilviškių vokiečių komendantas simpatizavo gražuolei Šišanai ir norėdamas ją išgelbėti paslėpė pas Lozoraičius, Baltrušių kaime. Tuomet Pilviškių policijos viršininkas B. (autoriui pavardė žinoma) įskundė vokietį komendantą, bėglė buvo lietuvių policininkų areštuota ir sušaudyta Kaune. Dar anksčiau Kaune žuvo jos sesuo Sara Natonsonaitė, Ulinckiai ir kitos šeimos.

Lankantis „Yad Vashem" holokausto muziejuje Izraelyje, man buvo parodytos visų Vilkaviškio, Pilviškių ir kitų vietovių lietuvių žydšaudžių pavardės. Gidui pasakiau, kad lietuviai nesukūrė SS divizijų žydams naikinti, kaip teigiama parodos stende. Muziejaus darbuotojas atsakė, jog tai jiems žinoma, bet ne taip lengva išimti iš stendo. Atsakiau, kad tokia informacija klaidina ir kiršina žmones.


Išgelbėjo ne vieną

Didelės pagarbos nusipelnė tie paprasti lietuviai kaimiečiai, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus, gelbėjo žydus, savo buvusius kaimynus. Ūkininkai net buvo sudarę savotiškas stotis, kuriose žydai negyveno nuolat, bet laikinai, kilnodamiesi iš vienos vietos į kitą. Čia jie be atlyginimo gaudavo ir maisto, ir pastogę.

Apie tokį žydų gelbėjimo būdą prisimena ir rajono meras A. Greimas. Jo tėvas, mokytojaudamas Paežerių dvare, buvo subūręs kaimo mokytojų, gelbėjusių žydus, tinklą.

Pilviškių gyventojas J. Matulaitis slėpė apie 10 nelaimėlių (moterų ir vaikų), Juozūniškės kaime Endrius Gavėnas – septynis žydus. Po karo šį taurų žmogų jau kiti okupantai išvežė į Sibirą.

Pilviškių kaime ūkininko Narijausko troboje slėptos 4 moterys. Pilviškiečiai Aleksiejus ir Jelizoveta Michailovai slėpė Jodlovičių šeimą, Gitą Liūnytę globojo M. ir J. Voveraičiai iš Piliūnų kaimo.

Žydai savo gimtąjį miestelį vadino Pilvishok. Nors ši bendruomenė nacizmo metais buvo sunaikinta, žydai paliko gilius pėdsakus Pilviškių žemėje, jos istorijoje, ekonomikoje, kultūroje. 




Autorius:Antanas ŽILINSKAS. Istorikas.

Šaltinis: http://santaka.info/?sid=28445
Kategorija: Istorija |
Peržiūrų: 1334 | Komentarų: 2 | Raktažodžiai: Pilviškiai, istorija
Viso komentarų: 2
2015-12-17 Spam
2. jomajo (jomajo)
Aciu zydams. Kad padejo kacapams tremti musu prosenelius i sibira........

2013-09-15 Spam
1. vincas (vincas)
Radau internete paskelbtus protokoluotus  pilviškietės Reginos K. prisiminimus apie holokausto dienas Pilviškiuose. Palyginau su vaikystėje girdėtais suaugusiųjų pasakojimais. Daug kas sutampa...

Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Pirmadienis, 2017-06-26

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License