Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 13
Svečių: 12
Vartotojų: 1
melbass18

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Istorija

Primirštas poetas

2015-03-25

Prieš šimtą metų Lietuva išgyveno Pirmojo pasaulinio karo audras. Tūkstančiai lietuvių žuvo aršiose kautynėse, patyrė tremtį į Vokietiją, priverstinę evakuaciją į Rusiją.

Didžiojo karo keliuose patirtus išgyvenimus eilėmis aprašė iš Paežerių (Pilviškių sen.) kilęs liaudies poetu vadintas Juozas Merkšaitis. Vos prasidėjus karui, jau 1914 metų rudenį Juozas dalyvavo kautynėse Rytprūsiuose, kur po mūšio pakliuvo į vokiečių nelaisvę.

Ją išgyveno išvežtas į Prancūziją. Pasibaigus karui per Olandiją grįžo į Lietuvą. Išbadėjęs, suvargęs, su džiovos požymiais ramybę rado tėvų namuose Opšrūtuose. Čia Juozas baigė rašyti dar nelaisvėje pradėtą savo poemą „Belaisvio svajonės“. Po palankios J. Tumo-Vaižganto recenzijos kūrinys apie išgyventus karo baisumus buvo išspausdintas 1920 m. „Kario“ žurnale J. Jurgaičio slapyvardžiu.

Pirmasis J. Merkšaičio eilėraštis „Kaimiečių dainos“ išspausdintas dar 1909 m. Seinuose leistame „Šaltinyje“. Eilėraštis virto daina, kuri buvo dainuojama Lietuvos kaimuose, ją pamėgo ir užsienio lietuviai.

Pokario metais Pilviškių apylinkėse buvo dainuojama jo daina „Baladė apie Pilvės upelį“ bei „Kanklininkų himnas“, o Paežerių apylinkėse – „Mano gimtinė“.

Prisiminimuose apie J. Merkšaitį rašoma, kad tam tikra visuomenės dalis buvo nepatenkinta dr. V. Kudirkos sukurtu himnu. Net buvo paskelbtas konkursas naujam himnui sukurti. Pagal J. Merkšaičio žodžius sukurtą himną esą sugiedojęs Seinų choras, melodija skambėjusi ir Dzūkijos kaimuose.

Tarnaudamas carinėje kariuomenėje prie Volgos 1909–1913 m. J. Merkšaitis aplankė garsųjį 1863 m. tremtinių kaimą Čiornaja Padina. Ten radęs 71 kiemą. Kaime veikusi dvikomplektė mokykla, kurioje dirbo du mokytojai lietuviai – Tomas Žilinskas ir Petras Kriščiukaitis. Kaime buvo ir katalikų bažnyčia su lietuviu kunigu. Apie šių tremtinių gyvenimą parašytą apybraižą 1918 m. išspausdino „Rygos garsas“

Atkūrus Lietuvos valstybingumą, J. Merkšaitis nuo 1922 metų pradėjo dirbti ELTOS etatiniu korespondentu. Įdomiausias jo parengtas reportažas apie kelionę pagal demarkacinę liniją nuo Vievio iki Vištyčio.

Reformavus telegramų agentūrą, dirbdamas Blaivybės draugijos paskaitininku, J. Merkšaitis apvažiavo visą Lietuvą.

Blaivybės draugijos surengtose J. Merkšaičio vestuvėse jį sutuokė ir sveikinimo kalbą pasakė J. Tumas-Vaižgantas. Kanauninkas pašokdino jaunąją ir savo humoru prajuokino vestuvininkus.

Iš J. Merkšaičio kūrybos labiausiai vertinama Pirmojo pasaulinio karo išgyvenimus atspindinti „Kareivio daina“ ir poema „Belaisvio svajonės“.

image

 



Autorius:Antanas ŽILINSKAS

Šaltinis: http://www.santaka.info/?sid=33336
Kategorija: Istorija |
Peržiūrų: 739 | Raktažodžiai: Paežeriai, istorija
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Pirmadienis, 2017-06-26

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License