Vida KILNIENĖ Paežerių religinės bendruomenės narė
Šventės metu padėkos raštais buvo apdovanoti patys aktyviausi parapijiečiai, prisidėję prie atstatymo darbų ir tolesnio pastato puoselėjimo, uždegtos žvakelės išėjusiesiems. Šioje koplytėlėje ir vėl nuolat vyksta sekmadieninės mišios, kurias aukoja Gižų parapijos klebonas Remigijus Veprauskas, čia vyksta įvairios apeigos: krikštijama, tuokiama, laidojama. Čia – tarsi visko pradžia ir pabaiga.
1956 m. „Atviras komjaunimo-jaunimo susirinkimas“ Birželio 9 d. I.Černiachovskio vardo kolūkio komjaunuoliai-jaunimas susirinko bendrai aptarti klausimą, kaip geriau padėti kolūkiui prižiūrėti kukurūzų pasėlius. LKP Vilkaviškio RK instruktorius drg. Paškevičius susirinkusiems papasakojo apie komjaunimo-jaunimo nueitą kelią, apie tai, kaip Tarybų Sąjungos jaunimas atsiliepė į Komunistų partijos ir Tarybinės vyriausybės kvietimą sukurti naujus ekonominius Tarybų Sąjungos rajonus. Prižiūrėti kukurūzų plotams I.Černiachovskio vardo kolūkio jaunimas trečioje laukininkystės brigadoje sukūrė komjaunimo-jaunimo grandį iš 20 žmonių, kuriai vadovauja drg. Aleknavičiūtė.
1954 m. „Kandidatai į Visasąjunginę žemės ūkio parodą“ Už pasiektus rodiklius vystant fizinę kultūrą ir sportą Respublikinis kūno kultūros ir sporto komitetas pristatė kandidatais į Visasąjunginę žemės ūkio parodą eilę kaimo sporto kolektyvų ir jų trenerių. Vilkaviškio rajone kandidatų tarpe yra Komjaunimo vardo kolūkis ir Pilviškių vidurinė mokykla. Tarp kandidatų, nusipelniusių TSRS sporto meistrų V.Kalakausko, S.Butauto, J.Lagunavičiaus yra ir Komjaunimo vardo kolūkio sportininkė J.Kirvelaitytė.
1971 m. „Išauginti ir išsaugoti“ Kapsuko cukraus fabrikas 1971 metais trylikai rajono kolūkių pateikė civilinius ieškinius: prašė išieškoti netesybas (1970 metais kolūkiai nepristatė tiek cukrinių runkelių, kiek buvo įsipareigota pagal kontraktavimo sutartis). Liaudies teismas priteisė 1226 rublius. Tačiau esmė ne priteistoje sumoje. Klausimas – kodėl kai kurie ūkiai nevykdo cukrinių runkelių valstybinio pardavimo planų? – Dirvos drėgnos, mažai numelioruotos, vėlinom pasėti dėl lietingo pavasario, žemė buvo supuolusi, – aiškina I.Černiachovskio, „Komjaunimo”, Alksnėnų kolūkių atstovai. – Planai nerealūs. Trūksta kvalifikuotų kadrų. Nuimant kombainais gaunami didžiuliai nuostoliai. Runkelius imti rankomis darbo jėgos nėra, – kalbama „Rausvėje“.
1961 m. „Valstybinis planas – įstatymas“ Aprūpinant miestų dirbančiuosius maisto produktais, nemažą reikšmę turi kiaušinių supirkimas. Šį svarbų darbą organizuoti yra pavesta apylinkių Darbo žmonių deputatų taryboms. Tos apylinkių tarybos, kurios supranta šio darbo svarbą, yra pasiekusios gerų rezultatų. Iki gegužės mėn. 1 d. Barzdų, Bartninkų, Arminų, Pajevonio, Augalų, Keturvalakių, Parausių, Lankeliškių, Totorkiemio apylinkėse įvykdytas metinis kiaušinių supirkimo planas. Bet yra ir tokių apylinkių, kur šis darbas paliktas savieigai. Dėl šios priežasties Gižų apylinkė per 4 mėn. įvykdė tik 7,8 proc., Trilaukio – 11,7 proc., Paežerių – 27 proc. metinio kiaušinių supirkimo plano.
1976 m. „Gėlių kioskas Pilviškiuose“ Gegužės švenčių dieną prie Pilviškių kultūros namų atidarytas naujas gėlių kioskas. Jis pastatytas Lietuvos sodininkų draugijos Pilviškių skyriaus pirmininko Vinco Dalio ir Černiachovskio kolūkio pirmininko Juozo Juškevičiaus iniciatyva. Kioskas dirba komiso pagrindais. Dabar pilviškiečiams nereikės gėlių ieškoti Vilkaviškyje, jų visada bus naujame kioske.
Elena ANDRIUŠIENĖ, Pilviškių gyventoja: – Prieš keturiasdešimt aštuonerius metus Marijampolėje surengtoje Joninių šventėje prie degančio laužo skambėjo opera „Pilėnai“. Kolūkio valdžia skyrė mašiną važiuoti į šventę. Ji vyko kitoje Šešupės pusėje. Per upę buvo padarytas laikinas tiltas su atramomis. Kadangi juo ėjo daug žmonių, o mes truputį vėlavome, tai vyrai netoliese rado lieptelį be atramos, per kurį ir išsirikiavome eiti. Iš pradžių liepto lenta buvo plati. Tačiau nuėję gal trečdalį atsidūrėme ant pėdos pločio lieptelio. Prieš mane ėjusi moteris iš baimės atsitūpė – ir laikėsi įsikibusi į lentą. O mane kažkas jau stūmė iš nugaros... Na, bet ta moteris, ačiū Dievui, atsistojo, ir šiaip taip visi pasiekėme kitą krantą. Buvome taip išsigandę, kad net nuostabiai gražus renginys nemielas atrodė. Suprantama, grįžome jau per lieptą su atramomis. Bet žmonių sulipo per daug, jis neatlaikė ir... lūžo. Laimė, buvo negilu, tad šiek tiek pabridę užsiropštėme ant likusios tilto dalies. Šį nuotykį prisiminsiu visą gyvenimą.
Į E.Andriušienės atmintį įstrigo įvykis, nutikęs beveik prieš penkias dešimtis metų. Romo ČĖPLOS nuotr.
Danutė ARDZIJAUSKAITĖ Vilkaviškio krašto muziejaus muziejininkė
1918 metų pabaigoje laikina Lietuvos Vyriausybė pakvietė šalies piliečius stoti į besikuriančią Lietuvos kariuomenę ir apginti auštantį laisvės rytą. Iš Vilkaviškio krašto į šį kvietimą atsiliepė per 1200 vyrų. Tai buvo apskrityje gyvenę lietuviai, vokiečiai, žydai. Po kovų dalis jų negrįžo į gimtąsias vietas. Pavyzdžiui, vien tik iš Pilviškių ir Paežerių valsčių negrįžo 23 savanoriai.
Pulkininkas leitenantas gydytojas Mauša Dembovskis (1876–1941), nužudytas Baltrušių šilelyje. Nuotrauka iš Krašto muziejaus archyvų
1956 m. „Respublikinės slidinėjimo varžybos“ Vilniuje, LSD „Spartako“ slidinėjimo bazėje, įvyko respublikinės kaimo jaunimo slidinėjimo varžybos, kuriose dalyvavo 11 rajonų komandos. Po trijų dienų trukmės sportinės kovos komandinę pirmąją vietą iškovojo Nemenčinės rajono slidininkai. Mūsų rajono kaimo slidininkai šiose pirmenybėse užėmė antrąją vietą. Prizines vietas užėmę rajono atstovai B.Bakulas, S.Šneiderytė ir V.Kirvelaitytė įtraukti į LSD „Kolūkietis“ respublikinę rinktinę ir dalyvaus visasąjunginėse varžybose Gorkyje.
1956 m. „Statoma plytinė“ Vilkaviškio daugiaverslinė artelė „Laisvė“ pradėjo statyti netoli Pilviškių miestelio plytinę, kurios pajėgumas bus iki 10 milijonų plytų ir 2 milijonai čerpių per metus. Darbus vykdo Kauno statybos trestas Nr. 2, kuris jau pastatė mechaninę dirbtuvę, įvedė kanalizaciją ir t. t. Jau šiais metais bus pradėta statyti darbininkų gyvenvietė. 1957 m. pradžioje plytinė pradės veikti.
