1953 m. „Įsteigtas mokyklos tiras“ Neseniai Pilviškių vidurinės mokyklos LDAALR organizacijos dėka įsteigtas mokyklos tiras. Tirui paruošta šviesi ir erdvi salė. Įrengti taikiniai ir taikomosios figūros. Tirui vadovauja dešimtos klasės mokinys Alg. Merkevičius.
1977 m. „Padėkite peržiemoti“ Gražu ir miela pasivaikščioti Paežerių aštuonmetės mokyklos aplinkoje. Čia laikosi trys kurapkų būreliai. Slėptuvėse pilna pabirų. Globojami ir mažieji paukšteliai. Lesyklose darbuojasi didžiosios zylės ir mažieji margieji geniai. Neužmiršti ir miško gyventojai. Miške įrengtas ėdžių kompleksas. Malonu, kad dirbama planingai. Jaunųjų gamtos draugų būrelis, vadovaujamas mokytojos Vidos Petkevičienės, jau gamina inkilus paukšteliams. Juk ne už kalnų ir pavasaris. Gamtos apsaugos draugijos Vilkaviškio skyrius ir būreliai vienija apie tūkstantį narių. Tai didelė jėga kovojant su „baltuoju badu“, organizuojant faunos globą, gelbstint žuvis nuo dusimo upėse ir ežeruose.
1957 m. „300 tonų siloso iš kukurūzų“ Černiachovskio vardo žemės ūkio artelės nariai šiais metais 20 hektarų plote išaugino gausų kukurūzų derlių ir jį susilosavo. Iš kukurūzų kolūkis pagamino daugiau kaip 300 tonų žaliosios siloso masės. Viso kolūkis jau turi pasigaminęs virš 400 tonų siloso. Tačiau šį kiekį jis numatęs žymiai padidinti cukrinių runkelių lapų sąskaita, iš kurių bus pagaminta apie 600 tonų siloso masės. Apsirūpinus tokiu kiekiu siloso, kolūkis kiekvienai karvei galės išskirti vidutiniškai po 6–7 tonas. Tai, be abejo, turės didelę įtaką karvių produktyvumo kėlimui.
1986 m. „Pirmą kartą“ Kai Pilviškių gyvenvietės skelbimų lentoje pasirodė neįprasto turinio skelbimas, kviečiantis į zoninių kultūros namų etnografinio ansamblio pirmąjį koncertą, daug kas nustebo, o paskui tvirtai nusprendė: „Būtinai nueisiu pažiūrėti.“ Ansamblio dalyviai ir vadovė (mokytoja B.Bakaitienė) nedrąsiai laukė pirmųjų žiūrovų ir dar abejojo koncerto sėkme. Bet koncertas pavyko, žiūrovai beveik kiekvieną programos numerį palydėjo plojimais.
I973 m. „Iš redakcijos pašto“ Pirmąją rugpjūčio savaitę redakcija gavo 48 skaitytojų laiškus. Vilkaviškietis, prašęs neskelbti pavardės, teisingai kelia mintį, kad Vilkaviškyje nepastatomas tiras. Anot autoriaus, jame visuomet atsirastų kam pašaudyti. Apie tai vienąkart rimtai turėtų susimąstyti atsakingos organizacijos, kurioms rūpi miesto gyventojų gerovė. Pilviškietis L.Andriušis džiaugiasi, kad miestelio nepalyginsi su tuo, koks jis buvo prieš penketą ar daugiau metų. Dabar S.Dariaus ir S.Girėno gatvė į „Komjaunimo“ kolūkio laukus išveda pro eilę naujų vienaaukščių ir dviaukščių namų. Vakarais sužiba elektros lempos. Pilviškiečiai taip pat svajoja ne tik apie namais pasipuošusias, bet ir asfaltuotas gatves.
1993 m. „Karčiama be alaus – ne karčiama, miestas be turgaus – ne miestas“ Daugiau kaip prieš 50 metų Pilviškių miestelyje sunyko gilias tradicijas turėjęs turgus. Jaunimui turgaus gal ir nereikėjo, o vyresniesiems vis kažko trūko. Ne vienas įsidrąsinęs dulkėtoje gatvėje savo gėrybes pasiklodavo. Progai pasitaikius, vietos valdžiai priminė ir net reikalavo įrengti turgų. Ir visada gaudavo vieną atsakymą – nėra pinigų. Šituos žmonių lūkesčius išgirdo akcinė bendrovė „Pirkia“. Ir štai turgus jau pastatytas, rugpjūčio 1 d. Vilniaus gatvėje, netoli mokyklos, dažais kvepiantis paviljonas svetingai atveria duris.
