Itin keistas įvykis naktį atsitiko Antaninos ir Marceliaus Pypkių šeimoje. Netikėtai žmogaus balsu prabilo... spinta!
- Iš baimės pas mane net plaukai ant galvos sujudėjo! – prisimena Marcelius. - Spinta sako: „Antaniute, ar taviškis jau užmigo?" O žmona: „Atrodo miega jau..." O spinta: „Tai gal aš jau pamažu ir eisiu?" Čia aš ir neištvėriau: „Kur tu eisi? Nu kur tu eisi!? Aš už tave lizingą dar nebaigiau mokėt!"
Mūsų vadovas liepė parašyti tėvams, kadangi gal matėt potvynį per televizorių ir dabar jaudinatės. Viskas gerai. Nuplovė tik vieną mūsų palapinę ir du miegmaišius. Laimė, niekas iš mūsų nenuskendo, nes tuo metu visi buvom ant kalno ir ieškojom Jono.
Paskambinkit Jono mamai ir pasakykit, kad jam viskas gerai. Rašyti jis negali, nes sugipsuotas. Man nuskilo pasivažinėti gelbėtojų džipu. Kaifas! Niekada nebūtumėm jo radę tamsoje, jei ne žaibas. Vadovas Julius supyko ant Jono, kam tas nuėjo į kalnus vienas, niekam nesakęs. Jonas teisinosi, kad sakė, bet tai buvo per gaisrą, todėl vadovas Julius gal ir negirdėjo.
Ar žinot, kad jei padegsi dujas balionas sprogs?
Šlapios malkos nedegė, bet viena palapinė sudegė. Taip pat dalis mūsų drabužių. Petras atrodys šauniai, kol vėl ataugs plaukai.
Namo grįšim šeštadienį, jei vadovas Julius sutaisys mašiną. Dėl avarijos jis nekaltas. Kai išvažiavom, stabdžiai dirbo normaliai.
Miške ramu. Gyvenimas teka sena vaga. Lokys ir toliau taikiai terorizuoja negailestingus žolėdžius. Vilko ir lapės romanas įgauna pagreitį. Ežiukas tebevartoja narkotikus, persimetė prie LSD. Siūlė ir man, bet atsisakiau. Pripažįstu tik marihuaną.
gegužės 16 d.
Voverė apsinuodijo grybais. Šįryt ežys man pranešė. Lipau į drevę pasižiūrėti. Nustebau, kad ji tokia apipešiota ir subadyta. Ežys paaiškino, kad ji nenorėjo grybų valgyti.
Kartą vienas pilviškinis pasiklydo miške. Pradėjo rėkt: „Aū-ū!Aū-ū!".
Jaučia, per petį kažkas tapšnoja. Atsisuka — meška!
Meška: „Kas darosi, ko triukšmauji?"
Pilviškinis: „Pasiklydau. Rėkiu, gal kas išgirs?"
Meška: „Nu, aš išgirdau! Palengvėjo?"
Važiuoja pilviškinis automobiliu. Mato – pakelėje moteris balsuoja. Nusprendė pavėžėt. Na, vienu žodžiu, juodu važiuoja. Moteris: - Bet pinigų tai aš neturiu.... Pilviškinis vairą staigiai į dešinę, mašina nuvažiuoja į miško keliuką, važiuoja per mišką, išvažiuoja į aikštelę. Pilviškinis išlipa ir išskleidžia didžiulę paklodę. Moteris: - Kaip jūs galit!?! Aš padori moteris, pas mane vyras ir ketvertas vaikų! Pilviškinis: - Aš irgi padorus. Bet pas mane keturiasdešimt kralikų. PEŠK ŽOLĘ!
Šienapjūtė. Dirba pilviškinis su žmona. Staiga pilviškiniui į liežuvį įgelia bitė. Baubdamas iš skausmo jis sugriebia skiautę popieriaus, pieštuką ir rašo: „Laima, man į liežuvį įgėlė bitė. Ką daryt?“ Ji RAŠO: „Reikia važiuoti į ligoninę.“ Jis atrašo: „Durne, aš gi girdžiu!!!“
Korespondentas kalbina senolį pilviškinį. - Jūs, senoli, tikriausiai žinote ypatingus požymius, kaip nustatyt, koks bus oras? - Tai jau jo-o.... - O kokie tie požymiai, jeigu ne paslaptis? - Va, jeigu iš šitos vietos matau kitą Šešupės krantą, reiškia gali lyt. - O jeigu nematot? - Reiškia jau lyja...
Itin keistas įvykis naktį atsitiko Antaninos ir Marceliaus Pypkių šeimoje. Netikėtai žmogaus balsu prabilo... spinta!
