Kartą vienas pilviškinis pasiklydo miške. Pradėjo rėkt: „Aū-ū!Aū-ū!".
Jaučia, per petį kažkas tapšnoja. Atsisuka – meška!
Meška: „Seni, tu ko rėki?"
Pilviškinis: „Pasiklydau. Tai šaukiu, gal kas išgirs?"
Meška: „Nu, išgirdau! Ir ką, palengvėjo?"
Pareina Petriukas namo ir sako:
- Aš labai suabejojau mūsų mokytojos kompetencija. Vakar ji aiškino, kad 6+4=10. Šiandien jau, pasirodo, 7+3=10!
Pesimistas mato tik begalinį tunelį.
Optimistas mato šviesą tunelio gale.
Realistas mato ir tunelį, ir šviesą, ir atvažiuojantį traukinį.
Ir tik mašinistas mato tris goželius vaikštinėjančius bėgiais tunelyje.
Žinoma, juokas – geriausi vaistai. Bet ne nuo trydos.
Gydytojas – pilviškiniui:
- Ir kaip jūs sugebėjote žandikaulį trijose vietose susilaužyti?
- Suprantate, aš dirbu su ekskavatorium, ekskavatorininkas aš. Penktadienį baigiu darbą, žiūriu, kanalizacijos šulinys neuždengtas. Nu, galvoju, per savaitgalį koks nors vaikas būtinai įkris. Tai uždengiau jį kaušu. Pirmadienį ateinu į darbą, pakeliu kaušą, o iš šulinio – trys santechnikai....
Maskvoje buvo atliktas rusiškų automobilių „crash-test" („avarijos testas").
Pačiu nesaugiausiu buvo pripažintas automobilis „OKA"- kol į automobilį įsodino manekeną, sulaužė abi kojas.
Pilviškiniai žygyje vakaroja: laka prie laužo. Viskas būtų puiku, tik kad uodų labai daug. Pilviškiniams uodai įkyrėjo. Jie užgesino laužą ir sulindo į palapinę. Po kiek laiko, vienas, jau visai prisisiurbęs, pilviškinis, išlenda iš palapinės. Mato – jonvabaliai skraido. Persigandęs lenda atgal:
- Chebra! Uodai grįžo! Su prožektoriukais mūsų ieško!
Bėga per mišką beždžionė ir rėkia: „Krizė! Krizė!"
Iš krūmų išlenda vilkas ir klausia: „Ko rėki?"
„Taigi krizė!"
„Nu ir kas? – sako vilkas. – Aš kaip ėdžiau mėsa, taip ir toliau ėsiu."
Bėga toliau beždžionė, rėkdama: „Krizė! Krizė!"
Susitinka lapę. Ta klausia: „Ko rėki?"
„Krizė prasidėjo!"
Lapė sako: „Na ir kas? Aš kaip vaikščiojau su kailiniais, taip ir toliau vaikščiosiu!".
Bėga toliau beždžionė tylėdama ir galvoja: „Tiksliai, ko aš čia rėkiu? Aš kaip vaikščiojau nuoga šikna, taip ir toliau vaikščiosiu...".
Vaikšto sau antanavinis po Pilviškius, susitinka kauninį
- Kodėl tu be kepurės? – klausia.
- Tu ką, durnas? Taigi gegužis! – nustemba kauninis.
- Tu ką, šoki į akį? – supyko antanavinis ir pamušė kauniniui burną.
Vaikšto toliau sau po Pilviškius antanavinis, veikt nėra ką. Susitinka pilviškinį.
- Kodėl tu be kepurės vaikštai? – klausia.
- Kas tau yr? – nustemba pilviškinis. – Eik, geriau, ką nors sutikęs, paprašyk cigarečių. Jeigu turės su filtru, sakyk, kodėl neturi be filtro. O jeigu turės be filtro, sakyk, kodėl neturi su filtru.
„Ale geras!" – galvoja antanavinis. Ir vėl slankioja po Pilviškius, kol vėl susitinka kauninį.
- Ė! – sako. – Duok užrūkyt!
- Prašau! – sako kauninis. – Jums su filtru, ar be filtro?
- Tu mane užveikei. – sako jam antanavinis ir duoda kumščiu per burną. – Kodėl be kepurės vaikštai?
Vilnius. Pilviškinis įstrigęs kamštyje.Staiga beldimas į langą. Nuleidžia stiklą ir klausia:
- Ko reik, po šimts?
- Suprantate, teroristai užgrobė finansų ministrą ir reikalaują 10 milijonų litų išpirkos, kitaip, grasina, kad apipils benzinu ir padegs. Tai mes nusprendėm kreiptis į žmones pagalbos!
Pilviškinis:
- Nu.... Kokius 5 litrus, tai jau tikrai iš bako įpilt galėčiau....
Išėjo sykį du pilviškiniai medžiot. Žiūri urvas. Paėmė pagalį ir maišo po tą urvą. Iš urvo išlenda meškinas. Nu, ką, pilviškiniai bėgt, o meškinas vytis. Mato pilviškiniai, kad, ko gero, nuo meškino nepabėgs. Tai abudu – liuokt, į medį sulipo. Meškinas vaikšto apačioj, kriokia. Kriokė kriokė ir sugalvojo irgi lipt į medį.
- Tuoj, - sako vienas pilviškinis. – Aš jam peršausiu kiaušus!
Šauna, ir peršauna meškinui kiaušus. Bet meškinas tik dar labiau įpyksta, lipa, kad net žievė lupasi.
- Dabar, - sako tas šaulys. – Aš jam peršausiu ir „kutą"!
Antras pilviškinis persigandęs rėkia:
- Į kaktą taikyk! Aš jau iš akių matau, kad jis čia ne mylėtis lipa!
Girtas pilviškinis, su lūpdažiais išterliotu snukiu, įlipa į autobusą „Pilviškiai – Vilkaviškis" ir atsisėda šalia kunigo. Išsilanksto laikraštį ir skaito. Staiga pasisuka į kunigą ir klausia:
- O gal jūs galėtumėt pasakyti, dėl ko išsivysto artritas?
- Artritas, mano sūnau, būna žmonėms, nutolusiems nuo tikrojo kelio, sanguliaujantiems su puolusiomis moterimis, ir piktnaudžiaujantiems alkoholiu!
- Eik tu sau! – nustebo pilviškinis, nutilo ir žiūri į grindis. Kunigui pagailo pilviškinio, gal per daug rusčiai su juo pasikalbėjo:
- Na, gerai, mano sūnau. Ar seniai tau artritas?
- Man? Eikit šikt! Va, laikraštyje perskaičiau, kad popiežiui artritas!
|
