Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 3
Svečių: 3
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Humoras

Jumoras. Kiškio dienoraštis.

gegužės 15 d.

Miške ramu. Gyvenimas teka sena vaga. Lokys ir toliau taikiai terorizuoja negailestingus žolėdžius. Vilko ir lapės romanas įgauna pagreitį. Ežiukas tebevartoja narkotikus, persimetė prie LSD. Siūlė ir man, bet atsisakiau. Pripažįstu tik marihuaną.

gegužės 16 d.

Voverė apsinuodijo grybais. Šįryt ežys man pranešė. Lipau į drevę pasižiūrėti. Nustebau, kad ji tokia apipešiota ir subadyta. Ežys paaiškino, kad ji nenorėjo grybų valgyti.

gegužės 18 d.

Voverė baigia padvėsti. Gal ežys kiek ir persistengė naikindamas įkalčius. Mat man jis dabar viską papasakojo. Pasirodo, grybukais svaiginosi. Bet lokys karalius (čia jums ne kokia Afrika ir ne koks anekdotas, kad karaliai būtų liūtai. Ir išvis, liūtai miškuose negyvena....) išleido įstatymą, leidžiantį ėsti narkomanus. Lokys dažnai išleidžia įstatymus, leidžiančius ką nors suėsti. Nes lokiai neminta medumi, kaip daug kas mano. Jie minta mėsa. Aš tik nusijuokiau ir pasiūliau ežiui įsivaizduoti padarą, kuris jį suėstų. Ežys sutiko, kad pasielgė neprotingai. Jis svarsto, gal mesti narkotikus...

gegužės 19 d.

Šiandien mirė voverė. Gal ji mirė ir seniau, nesu tikras. Tačiau šiandien ji dvokė ir buvo aptūpta musių. Į buvusią voverės drevę įsikraustė genys. Aš gyvenu po tuo medžiu. Turbūt išprotėsiu.

gegužės 20 d.

Šiandien atidarome vasaros sezoną. Tai reiškia, kad plėšrūnai pasitrauks iš miško ir terorizuos žmones. Kiti miško gyventojai tuo metu keistai suplėšrėja. Garbės žodis, kartą mačiau, kaip trys bebrai ėdė briedį.

Bus puiki proga nužudyti genį.

gegužės 21 d.

Sužinojau, kad lapė ligoninėje. Ežys sako, reikia aplankyti. Nuėjom. O jau vaizdelis, lapė vos ne sutraiškyta. Pradėjom klausinėti, kas nutiko, ir lapė papasakojo štai tokią istoriją:

-Nutariau išsprogdinti vištidę. Atsinešiau ten lagaminėlį su savo gamybos sprogmenimis ir pastačiau. Buvau beišeinanti, bet atėjo tokia višta ir pradėjo visą kiemą aprodinėti. Manė, kad esu naujas šuo... Ką gi, teko apsimesti. Kai ji baigė, aš jau bėgau lauk, bet staiga ta kvaiša sušuko: „Pamiršote lagaminėlį“

Na tai ąš jį paėmiau ir išbėgau iš vištidės. Kas po to nutiko – niekaip neatsimenu.

Nutariau pafilosofuoti ir paklausiau lapės:

- Na tai ko, lapute, išmokai iš šios istorijos?

- Reikia daugiau sprogstamųjų medžiagų, - atsakė lapė. - Turėjo būti lavonų...

gegužės 23 d.

Sužinojau, kad genys ligoninėje. Nelankysiu jo. Nors ežys sako, kad reikėtų nueiti.

Va, geriau pasėdėsiu ant autostrados, parašysiu dienora...

gegužės 25 d.

Sužinojau, kad aš ligoninėje. Ežys atėjo. Sako, manė, kad reikėtų nueiti, nors miške sklando gandai, kad mane sudaužė mirtinai. Užmušė lokys, nes aš su jo žmona... Bet ežys tuo abejojo, nes lokys neturi žmonos. Ežys sako, kad, kadangi aš miręs, mano būste apsigyveno barsukas. Cha! Tegul dabar pats kenčia genį.

gegužės 26 d.

Pasirodo, genys vis dar ligoninėje. Geriau jau būčiau miręs.

gegužės 27 d.

Lapė nužudė genį pirmiau, negu aš. Jau buvau pamiršęs, ką reiškia tyla.

gegužės 28 d.

Lapė įtartinai į mane žiūri. Pradeda darytis nejauku. Matyt, vis tas niekam tikęs ligoninės maistas.

gegužės 30 d.

Lapę paleido iš ligoninės. Koks palengvėjimas man.

Dabar, kai nebėra to prakeikto genio, visai norėčiau grįžti į senąjį būstą, tačiau ten dabar gyvena tas prakeiktas barsukas. Ežys atėję kažką murmėjo apie tai, kad dar turi tų grybų ir kad su vovere pavyko. Dievaži, pradedu bijoti ežio. Reikės susirasti kitokių draugų.

gegužės 31 d.

Sužinojau, kad ežys ligoninėje. Barsukas privertė jį patį suvalgyti tuos grybus. Bet ežiui neatsitiko nieko rimto. Jis gi pripratęs.

birželio 1 d.

Šiandien mane paleidžia iš ligoninės, o aš visdar nežinau, kas toks mane šitaip primušė. Buvau pas žiniuonę pelėdą. Ji pasakė, kad mano griaučiuose gana ryškiai įsispaudęs žodis „audi“. Nors užmušk, nesuprantu, ką tai reiškia. Net pelėda nesupranta.

birželio 2 d.

Buvau pas ežį. Ežys mano, kad tai reiškai „audinė“. Nemaniau, kad toks menkas žvėrelis moka šitaip muštis. Rasiu – primušiu negyvai. Miško įstatymai žiaurūs. Tik pirma reikia gauti naują urvą.

birželio 3 d.

Sužinojau, kad audinė ligoninėje. Paskui prisiminiau, kad pars ją ir primušiau. Darausi nekontroliuojamas.

Nuėjau į ligoninę ir dar kartą primušiau audinę, nes ši dievagojosi, kad ne ji mane taip stipriai sudaužė. Į pagalbą man atėjo ežys. Nesu tikras, ką jis su ta audine padarė, bet man liepė nežiūrėti, nes vaizdas neestetiškas.

Birželio 4 d.

Šiandien laidojom audinę. Kaip atrodė lavonas, nemačiau. Galimas daiktas, kad jo ir nebuvo - ežys mėgsta tvarką.Visas miškas ūžia, kad aš prisikėliau kaip zombis ir grįžau keršyti. Net pats tuo patikėjau.

Keista, net lokys atėjo į audinės laidotuves. Pasirodo, kadaise jie turėjo romaną. Na jūs nepagalvokit, tai buvo dar tada, kai lokys buvo mažas lokiukas. Tai žodžiu, lokys priėjo prie manęs ir pasakė, kad nuo šiandien aš turiu vienu mirtinu priešu daugiau. Cha! Kas man iš tų 54 mirtinų priešų, kai turiu tokį draugą, kaip ežys.

Birželio 5 d.

Sužinojau, kad ežys draugauja su barsuku. Esu giliam šoke, negaliu dabar rašyt.

Birželio 8 d.

Ežys ir barsukas kartu gyvena mano buvusiame būste. Aš pats turiu tenkintis benamio dalia. Atsitiktinai sutikau lapę. Ji pasisiūlė nuo šiol būti mano drauge ir pakvietė gyventi į savo olą. Bet aš atsisakiau.

Nepasitikiu tais, kurie pasiūlymus palydi keistai laižydamiesi ir murmėdami „keptą ar žalią“...

Birželio 9 d.

Šiandien sutikau voverę. Gerokai nustebau, nes maniau, kad ji mirusi. Paskui prisiminiau, kad tai nebuvo vienintelė voverė miške. Dieve! Taigi ir aš tada nesu vienintelis kiškis miške! Ir ežys nėra vienintelis miško ežys! Minutėlę... Ir genys nebuvo vienintelis genys visame miške. Išprotėt galima.

Voverė man pasakė, kad netoliese yra keletas drevių bendrabučių. Įdomu, kas aš jai. Paklausiau jos, kur yra mačiusi kiškį lipant į drevę. Voverė atsakė, kad jos miške visi kiškiai taip daro. Supratau, kad ji ne vietinė. Mano naujoji pasaulio (t.y. miško) samprata pažiro į šipulius. Vis tik mes miške vieni. Ech...

Bet ir genys tebuvo vienas! Ačiū tau, Perkūne.

Birželio 10 d.

Šiandien lipau į voverės nurodytą drevę. O ką? Nežiūrėkit į mane taip. Gyventi tai kažkur reikia.

Tačiau viduje manęs laukė nemaloni staigmena. Kaip manote, kas dar gyveno drevės bendrabutyje?..

Teisingai. Geniai.

Birželio 12 d.

Gyvenu su geniais.

Birželio 25 d.

Tuk-tuk! Tuk-tuk!

Birželio 26 d.

Ne, rimtai, nebegaliu daugiau taip gyventi. Šįryt buvo atėjęs ežys. Atsiprašyti. Sakė, dėl barsuko jis klydęs, neva tas jam žadėjęs grybų ir netesėjęs duoto žodžio. Ežys prieš dvi dienas išvijo barsuką iš mano būsto. Bet aš išdidus. Išdavikams lengvai neatleidžiu. Nusisukau ir toliau kaliau medį.



Autorius:Citrina

Šaltinis: http://humoras.tavo.lt/jokes.cgi?id=1254502591
Kategorija: Humoras |
Peržiūrų: 1964 | Komentarų: 2 | Raktažodžiai: jumoras
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Ketvirtadienis, 2017-06-29

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License