Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 5
Svečių: 1
Vartotojų: 4
jennytw1 , inetryconydot , melisahz4 , lindseygm60

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Apie Pilviškių kraštą.

Kurti grožį – pats maloniausias užsiėmimas

Pradėjo nuo nulio 

Graži aplinka buvo formuojama palaipsniui. Daugelis mena čia tebuvus šiukšlyną, apleistą, netvarkomą vietą. Ir pati šeimininkė tvirtina, kad kiti palinguodavo galvomis iš jų ryžto sutvarkyti baisiai atrodančią sodybą. 

Neįprastas pats gyvenamasis namas, iš visų kitų išsiskiriantis savo stiliumi, mena dar 1921 metus. Tai paliudija ant kamino įspausta data. 

Šeimininkės senelio pastatytas namas didelis, primenantis dvarą. Pastatas paliktas autentiškas, tik, žinoma, gerokai paremontuotas. Dabar jame gyvena trečios ir ketvirtos kartos atstovai, mat čia gyveno ir pačios R.Vilkaitienės tėvai. 1948 m. jų šeima buvo išvežta į Sibirą, tad ūkis atiteko svetimiems, kurie ir suniokojo sodybą. Nuosavybės teisė atkurta 1989 m. Tada moteris jauniausio sūnaus ir vyro padedama kibo į darbus. Žinoma, viską pradėti teko nuo nulio, bet nuo mažens pratusiai daug ir sunkiai dirbti moteriai tai nebuvo neįveikiamas iššūkis. Kaip ji pati sakė, pagrindinis darbo įrankis buvo kastuvas, tik vėliau įsigijo modernesnių priemonių, ir tvarkytis tapo lengviau. 

Moteris sakė, kad niekada nesigailėjo, jog pradėjo tvarkyti sodybą, nes visą laiką jautė trauką grįžti čia, kur gyveno jos seneliai, tėvai. 


Kuria grožį 

Visi darbo vaisiai: ir baigiantis užaugti vaismedžių sodas, ir įvairiomis spalvomis mirguliuojantys gėlynai, ir pinučių tvora, ir kt. yra pačios R.Vilkaitienės rankų darbas. Prižiūrėti savo sodinukus niekada nebuvo sunku, priešingai – smagu ir lengva, nes po to galima pasigėrėti rezultatais. O viskas išauginta ir sukurta nuo sėklyčių... Be to, moteris sakė, jog gėlės – tai grožis, ir jai patinka jį kurti. R.Vilkaitienė dalijosi įspūdžiais, kaip sodina gėlę prie gėlės, nesistengdama specialiai jų derinti. Grožis išeina savaime. Šis darbas ir yra pats maloniausias. 

Moteris minėjo, kad toks grožio supratimas ir pajautimas perduodamas iš kartos į kartą, kadangi senelė ir mama taip pat labai mylėjo gėles ir stengėsi kuo labiau jomis puošti sodybą. Prisimena, kad netgi Sibire mama augino medetkų, astrų. Mažasis penkerių tesulaukęs R.Vilkaitienės anūkas jau irgi gali įvertinti, kas gražu, nes labai myli gėles, padeda jas prižiūrėti ir kviečia senelę „pažiūrėti grožio". 


Netikėti svečiai 

Moteris sakė sulaukianti ir netikėtų svečių, nes pro šalį važiuojantys keleiviai užsuka apžiūrėti sodybos, o ypač visi nori įsigyti čia augančių gėlių. Šeimininkė mielai jas dalija. Po to kartais sulaukianti staigmenos – grįžta kuris nors jos sodyboje apsilankęs žmogus ir atveža jai gėlių, kokių neturinti. 

Moteris domisi ir atitinkama literatūra: skaito žurnalus apie sodą, gėles, retesnių gėlių rūšių užsisako iš katalogų. Visas aplink namus tvarkomas plotas apsėtas dobiliukais, prisodinta eglių, pušaičių. 

Be itin kruopščiai prižiūrimos aplinkos, šeima dar rūpinasi ir nemažu bulvių plotu, daržu, gyvuliais, paukščiais ir kt. Ūkį taip pat prižiūri pati šeimininkė, spėjanti apsisukti ir virtuvėje. Čia į pagalbą ateina marti. Tiesa, ir anūkai, suvažiuojantys vasarą, taip pat kimba į darbus: padeda ravėti, palaistyti daržus. Po dienos darbų poilsiui renkasi maudynes ar žvejybą prie namų esančiame savo išsikastame tvenkinyje, kuriame veisiasi įvairių žuvų: karpių, karosų ir kt. Vandenyje žydi lelijos. Vienas tvenkinio šlaitas yra ypač gražus, apsodintas įvairiais augalais. 


Ateities planai 

Atrodo, kad racionaliai išnaudojama viskas, kas tik yra sodybos teritorijoje: ant senų pamatų statoma pirtis, šalia bus pastatytas židinys, vėliau atsiras ir lauko virtuvė, rūsys obuoliams. 

Netgi medžių šeimininkė neleidžia supjauti, mat kai kurie panašūs tai į arklį, tai į kokį kitą gyvūną, o tokioms įdomybėms visada atsiranda vieta prie sodybos, taip pat iš jų galima padaryti staliuką, kėdes. 


Lauko darbai – pailsėti 

Nenuostabu, kad šiai šeimai diena prasideda 6–7 val., o baigiasi sutemus. Moteris sakė, kad kartais į namus sugrįžta ir apie 24 val. Tačiau tai – anaiptol ne skundas. Ji teigė, jog niekaip negalėtų sėdėti namuose, nes nuo tokių darbų tik pailsi. Regina Vilkaitienė juokauja žinanti, kur būtų investuotas laimėtas milijonas – žinoma, kad į aplinkos puošybą ir namų remontą.


Vasarą atostogaujantys R.Vilkaitienės anūkai mėgsta ilsėtis prie sodyboje iškasto tvenkinio. 
Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.

Kategorija: Apie Pilviškių kraštą. |
Peržiūrų: 667
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Sekmadienis, 2017-04-30

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License