Poezijos sidabras spindi amžinosiomis vertybėmis - Apie Pilviškių kraštą. - Kultūrnamis - - Pilviškių krašto portalas
Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 1
Svečių: 1
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Apie Pilviškių kraštą.

Poezijos sidabras spindi amžinosiomis vertybėmis
Paežeriuose (Pilviškių sen.) gyvenančiai literatei Vidai Vosylienei gruodžio mėnesį nereikėjo sukti galvos dėl kalėdinių ar naujametinių dovanų. Artimiesiems ir draugams ji galėjo įteikti dar spaustuvės dažais kvepiančią savo poezijos knygelę „Byra sidabro lašai“. 
Poeziją mėgstanti nuo vaikystės, eiliuoti pradėjusi dar mokykloje, rimčiau – nuo 1984 metų, buvusi pedagogė yra sukaupusi nemažą šūsnį savo eilėraščių. Jie spausdinti ne tik mūsų rajono laikraštyje, bet ir įvairiuose respublikiniuose almanachuose, Kanados lietuvių savaitraščio „Tėviškės žiburiai“, kuriame ji bendradarbiauja, puslapiuose. 
Dabar dalis jų gražiai sugulė į knygelę „Byra sidabro lašai“. „Poezija – mano energijos šaltinis“, – prisistatydama savo skaitytojams rašo autorė. V.Vosylienės eilėraščiuose – jos gyvenimas. Tai, ką ji jaučia, mato, girdi. Jos skausmai ir džiaugsmai, jos nerimas ir meilė, gamta ir žmonės, sutikti gyvenimo kely. 
V.Vosylienės poezijos knygos „Byra sidabro lašai“ pristatymas vasario 25 d. rengiamas Paežerių pagrindinėje mokykloje, kurioje ne vienerius metus ji dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Besidomintys šios literatės kūryba naujosios knygos gali ieškoti Vilkaviškio knygyne ar kreiptis į autorę tel. 69 751. 

Iš knygos „Byra sidabro lašai“ 

Vida VOVERAITYTĖ-VOSYLIENĖ 

Byra sidabro lašai: 
dideli, virpantys, sunkūs. 
Žeme, skausmą rašai 
lig širdies šios kančios prisisunkus. 
Ir krūtinė kaip upė patvinus 
juodo skausmo lašų: 
vienas Dievas težino, 
kada bus mano žemėj šviesu? 

*** 

Dega 
rudenio spalvos 
miškuos, širdyje, takuose ir laukuos. 
Jau į plaukus nukrito pirma 
baltaplunksnė sidabro šarma. 

Šokinėja 
liepsnelės 
iškarpytam kleve, 
žybsi, spragsi ir šviečia 
po gelsvąja skraiste. 

Skraido 
šėlstantys vėjai 
tarp berželio kasų, 
krinta putino uogos, 
jau pakąstos šalnų. 

Paukščių Takas 
nutįsta po mėnulio skara, 
lyg žemčiūgai pražysta – 
žėri, spindi 
rasa. 

Vėl širdin 
atvilnija 
rudeninė daina – 
ir linksma, ir liūdna, 
bet kaip meilė pirmoji – laukta! 

*** 

Rašysiu ilgesiui 
ilgiausią laišką 
šviesiom dienom 
ir nemigo naktim. 
Jis kaip išblyškęs 
mėnuo vaikšto, 
pridengdamas save 
žvaigždėm ir debesim, 
vis beldžiasi į širdį, 
dažnai atklysta, 
kai lieku viena, 
ir mano nerimo 
negirdi toli 
nuklydusi daina. 
Taip paukštis klykia, 
ieško draugo, 
paliesdamas 
sniegus sparnu, 
o baltos lengvos 
snaigės šoka 
su ilgesiu 
tarp debesų. 

*** 

Mano žemė 
Vyšnių sodas pavasarį kviečia 
nusileisti į baltają tylą. 
Saulė teka nuraudus ir kviečia 
žiedus skleistis. Jie klauso ir kyla. 

Dega tulpės, vilioja ir žavi 
kuklutės neužmirštuolės. 
Pakelėj sulapojo berželiai – 
žaluma visą šalį užpuolė... 

Nuvilnijo per gimtąją žemę 
žalia skraistė – rugiai, vasarojus. 
Vaivos juosta jau ežerą semia... 
Mano kraštas – lyg pasakų rojus! 

*** 

Tavo šilai ir beržynai 
į širdį įaugę seniai, 
ošia jauni ąžuolynai, 
debesys supas laivais... 

Nardo po šnarantį šilką 
upės bangelė liauna, 
ir vyturys danguj virpa – 
kviečia artoją daina. 

Žeme, brangioji žemele, 
nuostabus duonos lopšy, 
tave myli lietuviai nuo seno – 
gimsta ir miršta tavo glėby.



Autorius:Vida VOVERAITYTĖ-VOSYLIENĖ

Šaltinis: http://www.is.lt/santaka/?sid=2606
Kategorija: Apie Pilviškių kraštą. |
Peržiūrų: 553
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Penktadienis, 2017-02-24

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License