Kuklaus medžio drožėjo paroda stebina profesionalumu - Apie Pilviškių kraštą. - Kultūrnamis - - Pilviškių krašto portalas
Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 3
Svečių: 3
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Apie Pilviškių kraštą.

Kuklaus medžio drožėjo paroda stebina profesionalumu
Vilkaviškio krašto muziejuje praeitą penktadienį atidaryta pirmoji pilviškiečio Antano Mykolaičio medžio drožinių paroda. 
Lietuvos dailininkų sąjungos narys, marijampolietis Julius Narušis, atvykęs į parodos atidarymą, sakė: „Čia nėra primityvaus liaudies meno, ką mes pripratę garbinti ir vertinti vos ne pasauliniu lygiu. Antano darbai šoktelėję iš mėgėjiškumo ir yra labai profesionalūs. Ne kiekvieno baigusio Dailės akademiją skulptoriaus rasi tokių. Meną paprastai vertiname ne svoriu, ne gabaritais, bet tuo, kas kūriniuose sudėta – gili mintis, daug idėjų. Skulptūras nuliejus didesnes – būtų didingos“. 
Žinomo skulptoriaus įvertinimas nustebino ir sujaudino Antaną Mykolaitį. Sutikdamas savo darbus parodyti viešai jis norėjo išgirsti kitų nuomonę, bet tokio pagyrimo nesitikėjo. 
Kiti kalbėtojai (muziejininkai, kultūros darbuotojai, medžio drožėjai) pastebėjo, jog A.Mykolaičio drožiniai yra kaip maketai didesnėms skulptūroms, kurios, panaudojus įvairias medžiagas, sėkmingai papuoštų aikštes ar sales. Medžio drožėjas Kajetonas Eismontas stebėjosi, kaip tiek metų pašonėje gyvenantis Antanas Mykolaitis buvo nežinomas. „Jo kuklumas neišpasakytas, nesireklamavo, o aš išdrožiau kelis šaukštus, ir visi žino“, – svarstė kybartietis. 
Pilviškių pakraštyje nedidelėje trobelėje gyvenantis žmogus santūriai kalba apie save ir savo kūrybą. A.Mykolaitis iš prigimties būdamas silpnos sveikatos turėjo dirbti sunkius darbus. Tarnaudamas kariuomenėje sunkiai susirgo. Gulėdamas karo ligoninėje pradėjo piešti. „Tai ir buvo kelio į kitokį gyvenimą pradžia. Čia pasėtas meno virusas kėlė sumaištį mano gyvenime“, – autobiografijoje prisipažįsta drožėjas. Po kariuomenės jaunuolis įsikūrė Kaune, dirbo gamykloje šaltkalviu, per pusantrų metų baigė tris klases keturmetėje dailės mokykloje, įstojo į tuometinio Stepo Žuko taikomosios dailės technikumo vakarinį skyrių. 1972 metais labai gerai apsigynė diplominį darbą ir gavo dailininko- apipavidalintojo diplomą. Kelerius metus jis dirbo Kauno gazifikacijos valdyboje dailininku-apipavidalintoju ir fotografu, su kitais ruošė stendą tarptautinei parodai Maskvoje. 
Dar pora metų prabėgo Vilkaviškio buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, o 1979 metais pradėjo dirbti šilkografijos laborantu, dailininku kelio ženklų gamykloje „Granitas“. Aktyviai dalyvavo kuriant naujas kelio ženklų technologijas, suruošė savo fotodarbų parodą. 
1992 metais užklupusi liga ir pripažinta negalia pastūmėjo į didesnius filosofinius apmąstymus, kurie ir įsikūnijo plastiškose medžio skulptūrose. 
– Dėl darbų buvo iškilę abejonių, bet aš juos dariau ir tada, kai buvo didelė sveikatos krizė. Galvojau, jog taip bus lengviau išeiti Anapilin. Ta mintis buvo pagrindinė varomoji jėga – kad palikčiau tokį mažą rekviem, kad kiek nors užpildyčiau liksiančią tuštumą, – santūriai kalbėjo A.Mykolaitis apie pagrindinį savo kūrybos tikslą. 
Kruopštaus rankų darbo skulptūros Krašto muziejuje labai gražiai dera prie toje pat salėje eksponuojamų fotomenininko Algimanto Kezio nuotraukų. A.Mykolaitis, paklaustas, kaip išgauna drožiniuose erdves (širdies, lašo ir kitų formų) sakė: „Dirbu beveik be įrankių. Kiti stebisi, kur įrankiai... Turiu porą peilių, du pusapvalius kaltus. Nugludinu švitriniu popieriumi“. 
Jo rankos įkūnija mintis apie žmogaus gyvenimo džiaugsmą ir tragizmą, laikinumą bei prasmės ieškojimą. Mintis pagilina paties pritaikyti darbų pavadinimai „Laikas“, „Okupacija“, „Jaunystė“, „Sparnai“ ir t.t. 
Antanas Mykolaitis yra padaręs nemažai monumentalių eksterjerui ir interjerui skirtų darbų, koplytstulpių, kryžių, vėtrungių. Pilviškių centrą puošia jo išdrožtas miestelio herbas, kuriame vaizduojamas šv. Jonas Nepomukas. 
Kai parodos iniciatorė muziejininkė Vida Matusevičienė prasitarė, jog šią parodą galima būtų įvardyti jubiliejine, minint gražią nugyventų metų sukaktį, Antanas Mykolaitis vėl pasikuklino: nemėgstąs gimtadienių ir pagyrų, nes jos žmogų gadinančios.

null

Antanas Mykolaitis įsiamžinti panoro prie labiausiai jam patinkančios skulptūros „Lizdas“. 
Autorės nuotr.



Autorius:Birutė NENĖNIENĖ

Šaltinis: http://www.is.lt/santaka/?sid=3033
Kategorija: Apie Pilviškių kraštą. |
Peržiūrų: 978
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Sekmadienis, 2017-02-26

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License