Pilviškietė susirūpino ligotos senutės gerove - Apie Pilviškių kraštą. - Kultūrnamis - - Pilviškių krašto portalas
Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 9
Svečių: 6
Vartotojų: 3
fvrxxezzvxv , rubyjw60 , kznxvbvfjsh

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Apie Pilviškių kraštą.

Pilviškietė susirūpino ligotos senutės gerove
„Pilviškiete“ pasirašiusi moteris prašė „Santakos“ padėti ligotai senutei Joanai Michailovienei, gyvenančiai S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje, Pilviškiuose. 
„Aplinka nepavydėtina. Nors moteriškę globoja Romas Juškevičius, ja visai nesirūpina. Viduje baisu, pro stogą teka, patalynė nepavydėtina, nors senutė viską užrašiusi jam. Kur žmogaus sąžinė šitaip laikyti senutę! O kaimynai tik skėsčioja rankomis ir niekur nesikreipia, seniūnijai irgi nerūpi. Gal būtų galimybė išvežti moterį į slaugos ligoninę?“ 

Seniūnija nepeikia 
Pilviškių seniūno pavaduotoja Nijolė Juraitienė sakė jokių signalų apie blogą J.Michailovienės priežiūrą negavusi. Ji sakė žinanti, kad septyniasdešimt penktus metus einanti moteris yra visiškai neįgali, negirdi, prastai suvokia aplinką ir neseniai buvusi išvežta į Vilkaviškio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę. 
Apie ją prižiūrinčią Juškevičių šeimą pavaduotoja sakė negalinti pasakyti jokio blogo žodžio. 

Rūpintis priprato
 
Užsukus į tvarkingus Juškevičių namus ant slenksčio pasitiko namų šeimininkė. Ji net rankomis skėstelėjo išgirdusi, kokiu reikalu atvažiavome. 
– Su J.Michailoviene mes pažįstamos jau daug metų, – aiškino Janina Juškevičienė. – Ji iš mūsų imdavo pieną, tai kasdien pasišnekėdavome. Moteris man nei giminaitė, nei artima, bet vis būdavo pagelbėjame, nuvežame į ligoninę, kai paprašo, – taip ir pripratome. Paskui senutė susirgo, tad pasirūpinome, kad patektų į Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, nes ji dėl skaudančio kojos sąnario negalėjo vaikščioti. Be to, moteris serga ir cukriniu diabetu, visiškai negirdi. 
Pasak Janinos, paskambinusi gydytoja tada sakė, kad jai jau nedaug liko, liepė ruoštis blogiausiam... 

Išgydė namai 
Atvažiavę aplankyti Juškevičiai išgirdo tik vieną Joanos prašymą: „Noriu namo...” 
– Nameliai jos prasti, gal jau ir daugiau nei šimtmečio senumo, baisu, kad jos neužgriūtų, – aiškino J.Juškevičienė. – Dar įkalbinėjome, kad pasiliktų ligoninėje, kur medikų priežiūra, klausėme, gal norėtų į globos namus, bet ji tik purtė galvą ir sakė norinti namie numirti... 
Grįžusi į savo susmegusį būstelį senutė, pasak J.Juškevičienės, akivaizdžiai atsigavo. Pradėjo keltis iš lovos, vaikščioti pasilaikydama sienų. 

Paprašė kaimynės 
Pati neturėdama daug sveikatos, Janina paprašė senutę prižiūrėti netoliese gyvenančią kaimynę Virginiją Čeikauskienę. Moteris ėmėsi jai patikėto darbo. 
Savo namų aplinkoje geriau besijaučiančią J.Michailovienę ji aplanko dukart per dieną. Pilviškietė sakė pakurianti krosnį, sutvarkanti senutės per dieną padarytą netvarką. Moteris nusidrasko jai užmautas sauskelnes, prišlapina lovą, priteršia ant grindų. 
Pabarta ji vis kartoja: „Na tai kas“, ir šypsosi. 

Nusilpo ne tik kūnas 
Kartu su Janina ir Virginija patraukėme aplankyti senolės. Atrakinus ir pravėrus prasto namelio duris, tvokstelėjo šiluma ir šlapimo kvapas. Basa, bekelnė senutė stovėjo atsirėmusi į krosnį ir šypsojosi atvykėlėms. 
Pasodinusios globotinę lovoje moterys bandė išaiškinti, kad sulaukė svečių iš redakcijos, bet ši tik šypsojosi ir kartojo: „Aaa, iš Latvijos?..“ 
Paklausta, ar nenorinti į globos namus, senutė kaip mat nustojo šypsotis ir išgąstingai purtė galvą. 
Virginijos pabarta, kad vėl kažkur nukišo sauskelnes, ir juokais pažadėjus kitą kartą iškaršti kailį, globotinė įsikabino į Joanos Juškevičienės rankovę ir pasakė: „Jinai neduos...“ 

Visas turtas – lūšna 
Pasidairius po kampus matėsi, kad medinės grindys kasdien plaunamos, patalynė pakeista, nors svečių moterys tikrai nelaukė ir buvo užkluptos netyčia. 
– Kvapas tikrai nekoks, juk šlapinasi, kur papuola. Ir namelis baisus, bet senutė nenori niekur iš jo eiti, – teisinosi Janina. 
Paklausta, ar tikrai visą turtą ligota moteris užrašiusi jai, J.Juškevičienė tvirtino, kad taip negali būti. Mat vienintelis senutės turtas – sukiužęs namelis, ir tas, anot jos, stovi ant valdiškos žemės. Čia gyvenę Michailovai nesugebėjo net nuosavybės dokumentų susitvarkyti. 
– Mes neįforminę globos, padedame jai todėl, kad daugiau nėra kam, – aiškino Janina. – Virginija nuperka už jos pensiją maisto, sauskelnių – taip ir verčiamės. Buvome nupirkę Joanai klausos aparatą, kad geriau girdėtų, bet ji jo nenori, nenešioja, tai ką daryti...

null

Virginijos Čeikauskienės ant lovos pasodinta Joana Michailovienė vis šypsojosi. 
Autorės nuotr.



Autorius:Kristina VAITKEVIČIENĖ

Šaltinis: http://www.is.lt/santaka/?sid=5425
Kategorija: Apie Pilviškių kraštą. |
Peržiūrų: 578
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Pirmadienis, 2017-01-16

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License