Kaip laiko testamentas... - Apie Pilviškių kraštą. - Kultūrnamis - - Pilviškių krašto portalas
Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 7
Svečių: 7
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Apie Pilviškių kraštą.

Kaip laiko testamentas...
Iš Konstantino Tendzegolskio knygos „Užverstas šulinys“ 


Į senatvę ruduo panašus 

Rudens šalnos pakando lapus. 
Mano siela nurimus, nuliūdus. 
Gal šviesaus atgimimo nebus? – 
Liks tik kietas vartotojo būdas? 

Per ištežusį taką žengiu 
Po dangaus kepure skarmaluota... 
Žaluma vėl pasėtų rugių, – 
Mano žvilgsnis nuslysta jų plotais. 

Į senatvę ruduo panašus, 
Kai ir akys gėlių užgęsta. 
Bet ir klevas prieš žiemą gražus, 
Nes jau taip likimo nuspręsta. 


* * * 
Mintys sukaustytos, 
Žodžiai sušalę... 
Knygon priglaust juos – 
Vaikų darželin... 
Kas juos sušildys, 
Tuos ištremtuosius? – 
Tik mūsų širdys, 
Švelnios ir dosnios. 


* * * 
Dienas vaikystės pavogė metai, 
Paskendo naktys žvaigždžių sapnuos. 
Daug ką išgirdęs, daug ką pamatęs, 
Einu sugeltas rudens šalnos... 

Svajonių pilys iš biraus smėlio 
Griuvo, bet liko randai kančios, 
Krantai Dubysos ir ąžuolėlis, 
Šešupės vingiai laukuos plačiuos. 

Jau man kalbėjo ne jauni žmonės, 
Kurių ne vienas baigė kelionę: 
Būsi laimingas gerais darbais. 

Kol širdy meilė dar nepradingo, 
Visad tu būsi žmogui naudingas – 
Gaivina sielą vilčių žaibai... 


Pasivaikščiojimas dviese 

Kiekvienas laikmetis gražus. 
Pavasario visi mes laukiam. 
Gamta kai bunda pamažu, 
Nušvinta miškas ir palaukė. 

Kai saulė, kopdama aukštyn, 
Ir žiedą skleistis suvilioja, 
Upeliai šneka vėl greiti. 
Vėl eisim kaip anksčiau, mieloji, 

Žaliais Šešupės pakraščiais, 
Kaip tais jaunystės paryčiais, 
Kai visos svajos išsipildė. 
Ne amžinas mūs laikas šis, 
Vilioja mus diena graži, 
Kol meilės saulė šildo. 


Mano žirgas 

Aš norėčiau skraidyt debesų kalnuos, 
Bet lenkiuos prie žemės pilkos. 
Aš norėčiau pasaulį sušildyt delnuos, 
Todėl gėrio, švelnumo paveikslą renkuos. 

Mano žirgas neturi Pegaso sparnų. 
Jam – svėrė ir arimai juodi... 
Panoraminiu stebi žvilgsniu 
Ir supančiotas eina artyn. 

Avižėlių jam duosiu, vandens, 
Ir paspręstė jam bus nuimta... 
Prakaituotos dienos rudens. 
Atgaivins žiema balta.

null



Autorius:"Santaka"

Šaltinis: http://www.is.lt/santaka/?sid=5468
Kategorija: Apie Pilviškių kraštą. |
Peržiūrų: 417
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Penktadienis, 2017-03-24

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License