Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 2
Svečių: 1
Vartotojų: 1
elviraxu18

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Apie Pilviškių kraštą.

Dorų vaikų motinai – Prezidento pagarba
Motinos dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanota Bebrininkų kaimo (Pilviškių seniūnija) gyventoja aštuonių vaikų mama Stefa Andriuškevičienė. 
Šis garbingas apdovanojimas trečiadienį Prezidentūroje surengtų iškilmių metu įteiktas 38 šalies motinoms, pagimdžiusioms ir dorai išauklėjusioms septynis ir daugiau vaikų. 
Ankstesniais metais Prezidentūroje buvo pagerbtos dvi mūsų rajono moterys: Kybeikių kaimo gyventoja vienuolikos vaikų mama Albina Levendrauskienė ir dešimtį atžalų išauginusi Matlaukio kaimo gyventoja Galina Kubilienė (abi iš Kybartų seniūnijos). 

Nemato priežasties nuobodžiauti 
Prie pat kelio parimęs senovinis dviejų galų didžiulis namas, iš kiemo į Šešupės slėnį nusileidžiantis senų obelų sodas, jeigu tik prakalbėtų, oi, kiek Andriuškevičių šeimos istorijų pripasakotų... 
Kartu su medžiais augo ir stiprėjo vaikai, močiutės prieglobstyje lepinosi penkiolika anūkų, viešėjo vienuolika proanūkių. Močiutės akys džiaugėsi mažiausiais, bet Andriuškevičiams labai reikšmingais pasiekimais, apraudojo gyvenimo kartėlį ir skaudžias netektis. 
Praėjusį gruodį vaikų ir Pilviškių šaulių gražiai pasveikinta ir pagerbta 88-ojo gimtadienio proga Stefa Andriuškevičienė nesiskundžia nuoboduliu, tvirtina esanti labai laiminga mama. 
Garbaus amžiaus moteris gėrisi kiekviena nauja diena, pro jos akis nepraslysta įdomesnis prenumeruojamo katalikiško laikraščio „XXI amžius“ ar šaulių žurnalo „Trimitas“ rašinys, senuose periodikos leidiniuose išspausdinti straipsniai apie sveiką mitybą, vaikų auklėjimą ir kt. 
Savo gyvenime išvengusi didesnių ligų ir vaistų moteris prieš daugelį metų suvokė, jog kur kas svarbiau gydyti ne ligą, bet šalinti ją galinčią sukelti priežastį, todėl visą gyvenimą pripažįsta tik „gamtos vaistinę“. 
S.Andriuškevičienei svetimas niurzgėjimas dėl vienatvės slogulio – tokio jausmo ji neįsileidžia. „Ką veikiu? – moteris atkartojo klausimą ir patikslino. – Skaitau, meldžiuosi, dirbu ir miegu. Gaila tik, kad laiko pritrūksta viską perskaityti, kas mane domina“. 
Marti Onutė, arčiausiai gyvenančio jauniausiojo sūnaus Leono žmona, močiutę aplanko dažniausiai, padeda jai išspręsti dalį sudėtingesnių dalykų. Palydėjusi į S.Andriuškevičienės namus, moteris sakė, jog neatsistebi smalsiu anytos protu, nuovokumu, nepriekaištinga atmintimi. Jautri, geraširdė ji – kaip geroji namų siela. Kiekvienąkart užsukus mielai pasakoja, ką naujo ir gero, pamokančio sužinojo perskaičiusi vieną ar kitą straipsnį. 

Skaudžiais ženklais pažymėta pradžia 
Į Suvalkiją, Antanavą, kraujo ryšį su Mačiuliais (poeto Maironio gimine) turinti Stefa Mačiulytė atsikėlė su tėvais. Jau subrendusią merginą sužavėjo puoštis mėgęs kaimo siuvėjas Jonas Andriuškevičius. 1940-ųjų rugsėjį juodu atšventė vestuves. 
Pirmieji šeimos gyvenimo metai perpinti džiaugsmo ir skausmo. Pamečiui gimė Pranas ir Nijolė, 1944-ųjų gegužę – Irena. Tų metų vasarą fronto grėsmė pakibo virš jaunųjų Andriuškevičių: vyrą pašaukė į karą, bet pakely netoli namų jį sunkiai sužalojo ir keletui mėnesių paguldė į patalą. Tik netoliese įsikūrusių prancūzų lakūnų suteikta pagalba nuo pražūties išgelbėjo įsisirgusią naujagimę mergaitę. 
1947-ųjų pavasarį prasidėjo tarsi antras Andriuškevičių gyvenimo etapas. Gimė Kazimieras, po metų – Janutė. 1952-ųjų gruodžio 8-osios naktis ypač įsimintina: kelių šeimų apgyvendinto namo viename bute kilo gaisras, o Andriuškevičių gale į pasaulį vienas po kito atėjo dvyniai Jonukas ir Marytė. Po penkerių metų gegužę atsirado pagrandukas Leonas, o keleriems metams tepraėjus, pačioje vasaros pradžioje, namai liko paženklinti skaudžia netektimi – nuo plaučių uždegimo staiga mirė aštuoniolikametė Nijolė. 
Jauniausiam Levučiui tebuvo keturiolika, kai 1971 metų pavasarį netikėtai mirė vaikų tėvas. 

Saugojo kaip brangų turtą 
Moteris prisimena, kaip netrukus po laidotuvių svetimi žmonės ir giminės patarinėjo ištekėti, kad lengviau būtų pragyventi. Tačiau Stefa gynėsi tuo, jog savo vyrui pasižadėjo našlauti. Be to, ji nenorėjo su svetimu dalytis abiejų užgyventu brangiausiu turtu – vaikais. Augantys sūnūs ir dukros visą gyvenimą buvo jos didžiausi pagalbininkai – kartu dirbo kolūkio fermose, laukuose. 
Andriuškevičių vaikai suprato išsilavinimo reikšmę savo ateičiai. Pasak mamos, tik Pranas ir Leonas „nusimuilino“ nuo didesnių mokslų, todėl dabar netoliese ūkininkauja. Irena jau pensijoje, anksčiau dirbo Lietuvos kino studijoje. Kazimieras baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Janina studijavo kalbas, dirba Sveikatos apsaugos ministerijoje Užsienio ryšių skyriaus vyr. specialiste. Marytė – bendruomenės slaugytoja Kauno P.Mažylio gimdymo namuose, Jonas – Kauno apskrities ligoninės modernaus Dienos chirurgijos centro vadovas. 
Visuomenėje gerbiami ir žmonių vertinami, visi jai yra mylimi ir mylintys vaikai. Motina tik džiaugiasi, jog sugebėjo išmokyti taip, kad jie niekada nesigėdijo paprasčiausių kaimo darbų. 

Stiprybės raktas 
Amžiną atilsį siuvėjui vyrui neįgijus darbo stažo, moteriai ir dabar nepriklauso našlės pensija. 
Nors S.Andriuškevičienė dėl gausios šeimynos įgijo teisę anksčiau išeiti į pensiją, tačiau anais laikais daugiavaikė šeima nebuvo pamaloninama valdžios dėmesiu ar parama. Pašiepiantį žodį numesdavo ir pikti žmonės. 
Į klausimą, kodėl ryžosi gimdyti ir auginti daug vaikų ir iš kur sėmėsi stiprybės, Stefa Andriuškevičienė išsakė gal daug kam sunkiai suvokiamą poziciją. 
Ji priklausė katalikiškai „Gyvojo rožančiaus“ draugijai, todėl kiekvieną naują gyvybę priimdavo kaip dovaną. Malda ir tikėjimas ją palaikė ir tebepalaiko kasdieniniuose sunkumuose, per tikėjimą visada rasdavo išeitį, neįsileisdama nerimo, depresijos. Visada mokė vaikus dirbti, būti teisingus ir sąžiningus. 
Padavusi su vyru užsakus tuoktis bažnyčioje, nusipirko „Katekizmą“, iš kurio tikėjimo tiesų mokė visus savo vaikus. 

Išmintinga pedagogika 
Dar jaunystėje, Nepriklausomos Lietuvos laikais, Stefa skaitė pavasarininkų, moterų, kitus laikraščius ir žurnalus, juos komplektavo, net iki dabar daug ką išsaugojo, turi prisidėjusi straipsnių iškarpų. 
1943-aisiais iš vieno pažįstamo kunigo gavo Marijos Pečkauskaitės (Šatrijos Raganos) knygą „Motina auklėtoja“. Rašytojos pedagogika ir pamokymai giliai įstrigo keturias klases tegalėjusiai baigti jaunai moteriai ir buvo parankinė jos knyga auklėjant savo vaikus, iš jos išminties sėmėsi nuo mažučių augindama anūkus. 
S.Andriuškevičienė pasidžiaugė, jog po pusšimčio metų šią knygą išleido „Už gyvybę“ leidykla. Moteris ją įsigijo ir sako, jog ją turėtų perskaityti ir vadovautis mokytojai, tėvai, sužadėtiniai. Tuomet jauni tėvai suvoktų, kas galima, ko negalima, kokias vertybes reikia ugdyti. 
Vadovaudamasi knygos patarimais, motina vaikams sveiko maisto ieškodavo gamtoje – išaugindavo daug morkų, kopūstų, kitų daržovių, paaugę vaikai priuogaudavo pilnus kibirus aviečių, kitų uogų. 

Pilna šviesių prisiminimų 
Stefa Andriuškevičienė visada išliko ištikima nuo vaikystės tėvų išugdytiems patriotiškumo, katalikiškumo jausmams. Jos tėtis ir vyras buvo šauliai, sūnus Jonas irgi yra Lietuvos šaulių sąjungos narys. Jis su draugais šauliais, dalyvaujant Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkui G.Reutui, kapelionui kpt. J.Tamošiūnui, praėjusių metų gruodžio mėnesį iškilmingai pagerbė savo giminės šaulius ir mamą. Ankstesniais metais vaikai pasirūpino, kad juos dorai išauklėjusiai ir išmokslinusiai mamai būtų atsiųstas Popiežiaus palaiminimas. 
Vienišumu ir nuoboduliu nesiskundžiančios garbaus amžiaus moters namai pilni šviesių prisiminimų, kurie užgožia negandas. Primirštąsias akimirkas atgaivina vaikai ir anūkai bei saugomos atskiras istorijas liudijančios nuotraukos.

null

Baltagalvė kaip gegužę pražydusios senojo sodo obelys Stefa Andriuškevičienė nepraleidžia progos pasidžiaugti kiekviena gyvenimo akimirka.
Autorės nuotr.



Autorius:Birutė NENĖNIENĖ

Šaltinis: http://www.is.lt/santaka/?sid=6287
Kategorija: Apie Pilviškių kraštą. |
Peržiūrų: 624
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Šeštadienis, 2017-04-29

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License