Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 2
Svečių: 2
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Apie Pilviškių kraštą.

Choro artistė nuo Šešupės pakrančių
Birutė PAVLOVIENĖ

Daina per ruporą

Alkano ir vargano pokario metais Pilviškių vidurinės mokyklos muzikos mokytojas Vytautas Bučinskas pastebėjo, kaip nuostabiai dainuoja Janina. Mokytojas mergaitę nusivežė į Kauną, ir ji tuo metu Pilviškiuose, ko gero, buvo vienintelė, klausiusis operetės. 1950-aisiais su mokykla važiavo į respublikinę dainų šventę. O po Kauno srities dainininkų konkurso buvo pakviesta į Vilnių, į filharmoniją. Įrašų studijoje moksleivė iš Pilviškių įdainavo: 

Aš augau pas tėvelį 
Tarp devynių brolelių... 

Tarp devynių brolelių Janina neaugo. Turėjo tik vieną, kuris labai jaunas padėjo savo galvą neramiam pokario įvykių sūkuryje. O radijas Janinos atliekamą dainą transliuodavo dažnai. Ji visu garsu sklisdavo ir iš ruporo, kabėjusio ant stulpo Pilviškiuose. 

Į Gamtos fakultetą 

Jeigu šiandien galėtų viską pakartoti nuo pradžių, Janina mano, kad dabar jai užtektų drąsos rinktis profesionalaus dainavimo studijas ir operos sceną. O tada pabijojo. Trise iš Pilviškių, pardavę Kauno turguje sviesto ir taip susikrapštę pinigų kelionei į Vilnių, Universitete įstojo į Gamtos fakultetą. Geografijos studijos buvo labai įdomios, ypač patiko vasaros kelionių stovyklos. Dar studijuodama, kad prisidurtų kokį rublį, pradėjo rašinėti pranešimus tuometinei "Žinijai". Tai labai pravertė vėliau, kai diplomuotai geografei reikėjo susirasti darbą. "Žinija" ją įdarbino referente, bet po kurio laiko dėl etatų mažinimo teko ieškotis kitos vietos. Ją gavo Kultūros ministerijoje. Patekusi į klubinį darbą kuruojančią sritį Janina pajuto, kad tai yra artima jos pašaukimui. Mat studijų laikais Janinos visur buvo pilna ten, kur skambėjo daina: universiteto dainų ir šokių ansamblyje, oktete, akademiniame chore. Čia "susidainavo" ir su savo pirmuoju vyru Algiu Petraičiu. Su juo išgyveno trylika metų. Vaikų jiedu neturėjo, išsiskyrė be piktumų.

Lemtingas posūkis 

Darbas ministerijoje buvo ne tik įdomus, bet ir perspektyvus. Janina jau mąstė ir apie studijas Konservatorijoje. Bet pasipainiojo skelbimas, kad Radijo ir televizijos choras renka dainininkus. Nuo šio žingsnio atkalbinėjo net tuometinis kultūros ministras Juozas Banaitis. Jis vis piešė niūrius vaizdus, kaip be darbo likusioms išdraskyto filharmonijos choro solistėms gali pasiūlyti tik pardavinėti bilietus kino teatruose. Bet Janina savo ketinimų neatsisakė ir į naująjį darbą buvo priimta. Per atrankos konkursą ją "palaimino" pats šio choro maestro, vyriausiasis dirigentas Lionginas Abarius. 

Pasufleruodavo plakatas 

Chorą sudarė 75 dainininkai. Maždaug po lygiai vyrų ir moterų. Darbas prasidėdavo 10 valandą. Pirmosios 45 minutės būdavo skiriamos dainavimo pratimams. Dirbdavo iki 14 valandos, bet dainuoti tekdavo intensyviai. Mat kompozitoriai tiesiog užversdavo dainomis ir jas paruošti reikėdavo labai greitai. Radijo įrašų studijoje dėl menkiausios ne taip nuskambėjusios natelės viską tekdavo kartoti. Televizijos įrašui užtekdavo, kaip sakoma, tik pažiobčioti. Neįmanoma buvo įsiminti daugybės tekstų. Kartais juos sufleruodavo priešais laikomas plakatas. 

Katedroje ir prie Pamyro 

Janina pasakojo, kad labiausiai patikdavo dainuoti lietuviškos klasikos kūrinius. Kai kurie iš jų valdžios būdavo nepageidaujami. Bet maestro L.Abarius juos kažkaip sugebėdavo "prakišti". Choras atliko net Č.Sasnausko "Mišias". 1978-aisiais Katedroje, tuometinėje Paveikslų galerijoje, skambėjo "Lietuva brangi", "Lietuviais esame mes gimę", "Užmigo žemė". Į koncertą buvo susirinkę daugybė žmonių, ir jų skruostais riedėjo ašaros. Janina gerai prisimena ir maestro užsispyrimą prie Nureko HES-o, Pamyro kalnų papėdėje, lietuviškai sudainuoti taip pat ne bet ką, o "Lietuva brangi". 
"Svilino alinantis karštis, mes galėjome stovėti tik prisipylę į batus vandens ir pykome, kodėl negalime atlikti ką nors linksmesnio ar nors trumpesnio - juk tadžikai lietuviškai nesupranta. Tik vėliau supratome, ką ten reiškė šios dainos dvasia", - pasakojo J.Kinkienė. 

Su lagaminais ir virbalais 

Kelionėse pasitaikydavo įvairiausių nutikimų. Dabar tik juokas ima prisiminus, kaip iš Maskvos į Tulą nuvyko be maestro L.Abariaus ir kelių dainininkų. Jie džentelmeniškai pirma suleido moteris ir liko ant perono staiga užsitrenkus vagono durims. Bet kažkokiu būdu atlėkė į jau vėlavusį koncertą. Sunkiausia kelionėse būdavo tampyti lagaminus, kurie būdavo sunkūs. Rusijoje, ypač jos gilumoje, nebūdavo ką valgyti, todėl maisto dainininkai prisikraudavo iš namų. Choristės, peronuose susėdusios ant lagaminų, išsitraukdavo virbalus ir megzdavo, stebindamos aplinkinius lietuvišku darbštumu. 

Parvedė nostalgija 

Visas gyvenimas sukosi kultūros aukštumose. Tai kas gi parvedė į Pilviškius? 
- Nostalgija. Labai myliu savo tėviškę. Nenorėjau, kad po motinos mirties ji būtų tuščia, - sakė Janina, pasakodama, kad nuo likimo niekur nepabėgsi. 
Kai ji dar buvo tik penkiolikos metų mergaitė, krito į "akį" Albinui Kinkai, savo geografijos mokytojui, būsimam Pilviškių drenažo vamzdžių gamyklos statytojui ir pirmajam direktoriui. Bet tokiai jaunutei tekėti buvo per anksti. Albinas sukūrė savo šeimą. Po daugelio metų vėl susitiko Pilviškiuose, kai abiejų gyvenimai jau buvo paženklinti šeimyninio gyvenimo nesėkmių. "Dvidešimt penkerius metus mums buvo lemta išgyventi kartu gražiai ir laimingai. Jo dukros man buvo kaip savos, jauniausiąją ir užauginau. Dabar jau dideli ir penki anūkai. Bendraujame taip pat, kaip anksčiau, kai dar buvo gyvas Albinas", - pasakojo Janina. 

Namuose neužsisklendė 

Iš Vilniaus, kur buvo įsikūrę M.K.Čiurlionio gatvėje, nostalgija savo kraštui į Pilviškius juos parvedė abu. Pirmąją žiemą Albinas tempė nuo Višakio alksnius, o šie tik šnypštė krosnyje nenorėdami degti. 
Abu buvo D.Kepeniaus Palangos sveikatingumo mokyklos pasekėjai, net ir žiemą maudydavosi Šešupėje. Kol nešalta ir rytais šviesu, Janina į ją bėga ir dabar. Abu nuo pirmų sugrįžimo dienų įsijungė į kultūrinį miestelio gyvenimą. Pradžioje - į B.Bakaitienės dainininkų ir šokėjų gretas. Vėliau - į "Jovaro" ansamblį, kuriame Janina dainuoja iki šiol. Sugrįžusi į tėviškę, vėl susitiko savo jaunystės ir viso gyvenimo draugę Onutę Stankaitienę (Raguckaitę). Jų dueto dainos visada skamba per "Jovaro" koncertus. Kai paprastą dieną joms pasidaro liūdna, atbėga pas viena kitą, susėda išgerti kavos ir dainuoja. Tada juokauja, kad jų duetas senesnis net už N.Paltinienės ir E.Ivanausko duetą, nes Janina ir Onutė dainavo dar sėdėdamos viename mokyklos suole. 
Be buvusios choro artistės neapsieina ir Pilviškių bažnyčios choristai. Televizijos ir radijo komiteto choras, kuris Janiną dar spėjo išleisti į užtarnautą poilsį, laikams pasikeitus, tapo "nereikalingas". Daugelis kolegių dabar gieda Vilniaus katedros chore. "Jei gyvenčiau sostinėje, tarp jų būčiau ir aš. Dabar tik apsikabiname lyg sesės, kai aš jas susitinku būdama Vilniuje", - pasakojo J.Kinkienė, kuri bent dukart per mėnesį aplanko sostinės teatrus, koncertus ir kitus kultūrinius renginius.



Autorius:Birutė PAVLOVIENĖ

Šaltinis: http://www.is.lt/santaka/jega/page/in112.html
Kategorija: Apie Pilviškių kraštą. |
Peržiūrų: 1198
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Pirmadienis, 2017-09-25

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License