Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 1
Svečių: 1
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Apie Pilviškių kraštą.

Skautai per vasaros atostogas susitiks dar ne kartą
Optimistiškas žvilgsnis į ateitį 
Kaip ir kiekvieną vasarą, taip ir šią skautai pakėlė sparnus į skautišką gyvenimą vainikuojančias stovyklas. Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mo­kyklos skautai priklauso Marijampolės kraštui, kuris vienija Marijampo­lės bei kelias Kauno apskrities draugoves. Būtent krašto stovykla „Buvo 100, bus ir 2“ atidarė skautiškos vasaros sezoną. Keistokas stovyklos pavadinimas įvardija skautijos šimtmečio jubiliejų bei optimistišką žvilgs­nį į ateitį. Buvo susitarta, kad stovyklos pavadinimo konkursą laimėjęs skautas stovyklaus pigiau. Pasipylė gausybė pavadinimų: originalių ir ne­labai, juokingų ir rimtų. 
Nors vilkaviškiečiai pavadinimo konkurso nelaimėjo, jų dalyvavimas sto­vykloje tikrai neliko nepastebėtas. Visur jie buvo aktyvūs, pasitempę, pilni idėjų ir noro patirti kuo daugiau įspūdžių – tiek gyvendami su paty­rusiais skautais (patyrusių skautų pastovyklei vadovavau aš ir brolis Min­daugas iš Kybartų), tiek svetingai juos sutikusioje Pilviškių pastovyklė­je. 
Šiais metais Marijampolės krašto stovykla vyko anksčiau nei įprastai. Stovyklos laikas buvo derinamas su Dainų švente bei Klaipėdoje vyku­siomis Jaunimo dienomis. Po stovyklos nemaža dalis skautų jau sukiojo­si Klaipėdoje – vieni dirbo savanoriais, kiti sėmėsi tikėjimo dalykų ir Die­vo malonių. 

Kas prajuokina tėvus 
Norint geriau suprasti skautišką dvasią, reikia pabūti skautų stovykloje. 
Čia vaikai neturi laiko nuobodžiauti: ankstyvas kėlimasis, mankšta, pa­čių gaminamas maistas, mokymasis skautiškų dalykų, išgyvenimo gam­toje gudrybių, sportinės varžybos, žygiai, vakarai prie laužo ir t. t. 
Atvažiavę tėvai pratrūksta nuoširdžiausiu juoku skautiškų rikiuočių me­tu. Tai nė iš tolo neprilygsta karinei ar pionieriškai rikiuotei. Šūkiai, paly­dintys raportus, sukelia nepertraukiamą juoką, nes jie atspindi tos die­nos ar... nakties aktualijas. 

Vilioja mažos paslaptys 
Šiemet stovykloje ypač stiprūs buvo patyrę skautai – išskirtinės skan­duotės, pačių sueiliuotos dainos, tvarkingos uniformos, pavyzdys mažes­niems ir nuoširdus bendravimas su mažiau patyrusiais. Simonos įreng­tos sūpuoklės – susimąstymų vieta patyrusiems skautams – buvo tik vie­ną dieną, o po to į pastovyklę plaukte plaukė mažieji. Lyg ir pasisupti no­rėdami, tačiau kur kas labiau – nors akies krašteliu pamatyti, kaip gi „vyšnios“ (taip švelniai vadinami patyrę skautai dėl vyšninio kaklaraiš­čio) gyvena. O čia dar ir pakeliamas laužas, kad ugnis žolės neišdegin­tų, ir trikojis katiliukui pakabinti, ir tvirtai suręsti stalai bei suolai, indau­ja, įspūdingai aptverta teritorija. Viskas padaryta nenaudojant vinių. 
Tik atvažiavę stovyklauti buvome įspėti: nekasinėti, nekurti laužų. Sun­kiai įrodėme, kad laužą galima įkurti ir nesuformavus naujos laužavie­tės. 
Suprantami Jūrės mokymo centro komendanto nuogąstavimai – juk po mūsų ten vyks karinės pratybos. 

Priesaika naktinio žygio metu 
Apskritai tapti patyrusiu skautu nėra lengva. Kaip ir kasmet, patyrę skautai ėjo į „savo“ žygį, kuriame laukia daug išbandymų naujiems kan­didatams. Kokie tai išbandymai, niekas negali pasakyti. Kandidatai nakti­niame žygyje duoda patyrusio skauto įžodį: „Brangindamas savo garbę, aš pasižadu stengtis tarnauti Dievui, Tėvynei, padėti artimui, vykdyti vi­sus skautų priesakus ir būti pavyzdžiu jaunesniems skautams.“ Šioje stovykloje patyrusiais skautais tapo keturi vilkaviškiečiai. 

Verkšlenantys nepritaptų 
Stovyklos įspūdžiais dar gyvena ne vienas joje buvęs skautas. 
Nors oras nelepino ir normaliam žmogui net baisus atrodė (ypač kai orientaciniame žygyje užklupo audra su perkūnija ir kiaurai permerkė lietus), skautai neprarado optimizmo ir viską pavertė rekordais: labiau­siai sušlapusi sesė, 11 puodų išvirtos arbatos, talpiausia stoginė (miške po ja sulindo 50 
skautukų), kantriausias stovyklautojas ir t. t. 
Skautams nėra blogo oro. Jie bet kokiomis sąlygomis mokosi išgyventi gamtoje. Ir būtų keista, jei atsirastų verkšlenančių ar norinčių namo. Ekstremalios stovyklos sąlygos tik sustiprina dvasią, moko ieškoti spren­dimų ar panaudoti teorines skautiškų mokymų žinias. 

Programą sukuria vadovai 
Kaip ir ankstesnėms stovykloms, taip ir šiai programą sudarė vadovai. Šiemet – pilviškietė, krašto seniūnė, mokytoja Vilma Staugaitienė. Mi­nint skautijos šimtmetį, jai pasirodė svarbu pakartoti pagrindinius princi­pus, kuriais gyvena skautai. Taigi skautiškas priesakas „Skautas ištiki­mas Dievui ir Tėvynei“ paskatino piligriminei kelionei į Višakio Rūdą. Jo­je – ir tikėjimo kelias, ir Lietuvos gamtos bei geografijos pažinimas. Skautai įrodė taupumą – iškepė tortą gamtoje. 
Nepamirštamas Joninių laužas. Pagoniška Kalvarijos skautų misterija lei­do giliau pažvelgti į lietuvių tautos tradicijas. 

Šėlionės, laikantis tradicijos 
Ypatingo dėmesio stovykloje susilaukia Brolijos ir Seserijos laužai. Tai sena krašto tradicija, kai merginos ir vaikinai susirinkę skirtingose vieto­se šėlioja, dainuoja, skanduoja, bando suvaidinti, kaip vieniems be kitų gerai, o galiausiai broliai (taip juos vadina mergaitės – sesės) su dova­nomis grįžta pas seses, apipindami jas dainomis ir apiberdami dovano­mis. Susitaikymas, nors ir inscenizuotas, visada labai nuoširdus: vieni be kitų gyventi negali. 
Būtų galima dar daug įdomių dalykų papasakoti: apie pliusų–minusų va­karus, patyrusių skautų komendantę Giedrę, kuri su savo ruporu visus sukviesdavo iš tolimiausių kampelių, ilgiausią odę stovyklos komendan­tui Kėkštui (Vytautui), nuostabius tortus, skautišką madą, tylius „vyšnių“ pasisėdėjimus prie laužo, skambant sesių Simonos, Justės ir Aistės dai­noms, naktinius budėjimus... 
Kažin ar kas galėtų sutalpinti visus įspūdžius ir patirtį, gautą šioje sto­vykloje? Kažin ar kas nors galėtų išmatuoti džiaugsmą, nuoširdumą, ge­ranoriškumą bei šypsenas? Tai turbūt didžiausias lobis, kurį surandame tarp bendraminčių.

null

Dalis vilkaviškiečių buvo draugiškai priimti Pilviškių skautų.
Agnės ŠLIVINSKAITĖS nuotr.



Autorius:Vilma BALANDIENĖ

Šaltinis: http://www.is.lt/santaka/?sid=7037
Kategorija: Apie Pilviškių kraštą. |
Peržiūrų: 1203
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Antradienis, 2017-07-25

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License