Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 2
Svečių: 2
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Apie Pilviškių kraštą.

Dešimt metų nuplukdė daug skausmo, nešykštėjo ir džiaugsmo
Pakeitė brolis 
Šį sekmadienį Pilviškių parapijoje švenčiami šv. Baltramiejaus atlaidai. Kiekvienais metais ateina ir praeina šios ar panašios šventės, tačiau pilviškiečiams, ir ypač tikinčiųjų žmonių bendruomenei, ši data prižadina šiltus prisiminimus. Mat lygiai prieš dešimt metų, 1997-aisiais, sekmadienį po šv. Baltramiejaus šventės, vyskupas J.Žemaitis konsekravo atstatytą Pilviškių bažnyčią. 
Jos statybos reikalais besirūpinusiam tada jaunam klebonui kunigui Antanui Žukauskui buvo suteiktas garbės kanauninko vardas. Gruodžio pradžioje jau bus dveji metai, kai šventoriuje prie jo kapo nuolatos žydi gėlės ir šviečia atminimo žvakelės. Užkalbinti žmonės neslėpdami jaudulio prisiminė ryškiai suspindėjusį, bet tyliai, ramiai milžinišką darbą atlikusį ir taip pat tyliai Amžinybėn išėjusį dvasininką. Klebono atminimui šventoriaus pakraštyje pilviškiečiai pasodinę ąžuoliuką, kuris, kaip ir šviečianti bažnyčia, primins jų visada jauno klebono tvirtybę. 
Netrukus po laidotuvių klebono pareigas eiti Pilviškių parapijoje vyskupas paskyrė Antano brolį Algirdą. Prieš dešimtį metų kunigas Antanas „Santakos“ laikraščiui yra sakęs, jog laimingas turėdamas brolį kunigą, kadangi galima apie daug ką suprantamai pasikalbėti. Tik ne juodviem buvo žinoti, jog nė dešimtmečiui nepraėjus jaunėliui teks pakeisti velionį brolį. 

Niekur nedingstanti istorija 
Dabartinė Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčia iškilo per ketverius metus. 1993 metų pavasarį buvo pradėti ardyti nebaigtosios bažnyčios griuvėsiai. Šios atsiradimo istoriją mena tik vyresnioji karta. Prieškario pilviškiečiai turėjo viltį išvysti savo miestelyje naują bažnyčią, dosniai aukojo jos statybai. 1942 metų birželio 22 dieną jos pamatus pašventino pirmasis Vilkaviškio vyskupas Antanas Karosas. Per porą metų iškilo raudonų plytų sienos ir kolonos, tačiau, vykstant karui, 1944 metais buvo išsprogdintos. Viena pasvirusi siena prastovėjo penkiasdešimt metų. 
Kasdami bažnyčios pamatus statybininkai rado paslėptą varpą, kuris 1932 metais buvo parapijos žmonių dovana Švč. Panelės Marijos garbei ir tituluotas šv. Motiejaus vardu. Į kairįjį bažnyčios bokštą jis įkeltas 1995 metais. 
Bažnyčia atstatyta pagal prieškarinį architekto Stasio Kudoko projektą. Virš pagrindinio įėjimo įkomponuotoje rozetėje sukurtas vitražas su Pilviškių herbu (šv. Jonas Nepomukas) ir jį supančiais dvylika apaštalų yra dailininko Rimvydo Mulevičiaus kūrinys. 

Prievartinis sugrįžimas 
Kol nebuvo Pilviškiuose dabartinės bažnyčios, katalikams daugiau nei penkiasdešimt metų tarnavo medinė vienaaukštė bažnytėlė. Tokias pokario metais buvo leista pasistatyti bažnytkaimiuose, kur karo audros nušlavė mūrines (mūsų rajone – Bartninkuose, Lankeliškiuose). Paskutinį kartą Pilviškių medinėje bažnyčioje mišios buvo aukotos 1997 metais, švenčiant Baltramiejaus atlaidus, po jų šventųjų relikvijos perneštos ir įmūrytos į mūrinės bažnyčios altorių. 
Šiemet tris rugpjūčio sekmadienius tikintiesiems teko talpintis senojoje bažnyčioje. Mat mūrinė visą dešimtmetį stovi be grindų, o pastarosiomis savaitėmis buvo montuojama šildymo sistema. Šį pirmadienį klebono pakviesti į talką rinkosi parapijiečiai. Jie iš medinės bažnyčios atgal pernešė suolus ir kitus baldus, švarino apdulkėjusias Kryžiaus kelio statulas ir kt. 
Iki atlaidų suspėta trinkelėmis išgrįsti dalį pagrindinio šventoriaus tako, pamūryti vartus, kurie bus pašventinti sekmadienį, prieš 12 val. šv. Mišias. 

Netekties žaizda neužgijusi 
Pirmadienį po talkos dalis atėjusių bažnyčios choristų susikaupė šventinių mišių repeticijoms. Jie balsus lavino senojoje bažnyčioje, kuri visą šį dešimtmetį naudojama parapijos žmonių reikmėms. Paprašyti išsakyti nuomonę apie atstatytosios bažnyčios reikšmę, prisiminti jos statytoją, ne vienas prisipažino, jog tai labai jautru, o netekties žaizda dar neužgijusi. 
Moterys kalbėjo apie pagarbą velioniui kunigui Antanui. Įsirėminę jo portretą laiko „ant vargonų“, o mišių metu greta uždega žvakeles. Vargonininkė Reda Kneizevičienė sakė, jog yra labai simboliška ir prasminga, kad kunigas Algirdas tęsia materialius brolio darbus, o kartu stato ir gyvąją bažnyčią, dėl kurios tvirtumo labai jaudinosi kunigas Antanas. Pasak pašnekovų, širdį paglosto prisiminimai apie tą žmonių aktyvumą ir geranoriškumą, kuris juos jungė bendram tikslui prieš truputį daugiau nei dešimtį metų. Nors Pilviškiuose veikia ir kita bažnyčia, tačiau didelei daliai pilviškiečių rūpi tradicinės katalikų Bažnyčios reikalai, po truputį išsijudina parapijos taryba, socialines problemas padeda spręsti veikli „Carito“ organizacija. 
Choristai – daugiausia miestelio gyventojai, keletas atvažinėja iš Opšrūtų kaimo. Žmonės tvirtino, jog juos giedoti buria ir palaiko bendras entuziazmas. „Visą dešimtmetį giedojome nešildomoje bažnyčioje, todėl žiemą ateidavome su veltiniais, iš burnos garas eidavo, bet visada giedame iš širdies“, – sakė jie. 

Darbai juda į priekį 
Klebonas Algirdas Žukauskas pasidžiaugė įvairius darbus savanoriškai nuveikiančiais žmonėmis, sakė visus juos mylintis kaip Dievo vaikus. Pastaruoju metu dvasininkas galėjo ryžtis imtis darbų, kadangi netikėtai sulaukė parapijietės Birutės Staneikaitės finansinės paramos. Dalis žmonių nelabai įsivaizduoja, kokių milžiniškų lėšų reikia šventovės statyboms ir iš kur jos suplaukia. Tad klebonas pateikė kad ir tokį faktą: šventoriaus priekį iškloti trinkelėmis, apytikriai paskaičiavus, reikia dešimties tūkstančių litų. Tiek pinigų per mišių rinkliavas sekmadieniais jis gali surinkti per septynis mėnesius. 
Artimoje ateityje reikės sutvarkyti ir prijungti bažnyčios šildymą, įdėti antrus langus ir juos papuošti vitražais. Vėliau teks rūpintis, kaip iškloti grindis marmuru, įrengti apšvietimą, vargonus, baigti sutvarkyti bažnyčios prieangį, šventoriaus aplinką. 
Jau pasirūpinta medžiagomis senosios bažnyčios stogui perdengti, atlikusia skarda bus galima apdengti ir taip apsaugoti nuo irimo varpinę, kurios remontas dar palauks savo eilės. Tikimasi surasti rėmėjų, laukiama, kad pažadą paremti ištesės ir rajono Savivaldybė. 

Geras ženklas 
Mums besikalbant, šventoriuje neperstodamos švytavo šimtai kregždučių. Niekur neteko matyti tokio vaizdo: aplink bažnyčios mūrą ir bokštuose jos prilipinusios per šešiasdešimt lizdų, kuriuose augina antrą vadą. Klebonas paklaustas, ar nebandąs dėl taršos jų išbaidyti, sakė nematąs tragedijos ir pajuokavo, jog tai – geras ženklas, esanti gera aura. Tai kaip liudijimas, kad visi darbai vyksta gerai. 
Pasidomėjus, kaip po tarnystės Šilavote, Punske, Veisiejuose apsipranta Pilviškiuose, kunigas atsakė, jog kiekviena vieta yra savotiškai graži ir savotiškai liūdna. Kuo ta ar kita bendruomenė buvo ypatinga, labiausiai suvoki ją palikęs, todėl apie dabartinius savo darbus kunigas mažiausiai norįs kalbėti.

null

Po talkos ir po repeticijų... Choristai repetavo senojoje bažnyčioje.
Autorės nuotr.



Autorius:Birutė NENĖNIENĖ

Šaltinis: http://www.is.lt/santaka/?sid=7364
Kategorija: Apie Pilviškių kraštą. |
Peržiūrų: 1747 | Komentarų: 1
Viso komentarų: 1
2010-09-17 Spam
1. vincas (vincas)
Dar būdamas 5-erių metų buvau šios bažnyčios pamatų šventinime.Prisimenu didžiulę minią bažnyčios šventoriuje ir aplink jį, Trispalves prie vartų, kaimyną vokietį, vėl sugrįžusį į savo namus ir išdidžiai rodžiusį, kad dalis Pilviškių jau jo, nes sūnus kariauja Rytuose.
Šios bažnyčios griuvėsiuose gal po 10 metų vyskupas Stankevičius mums suteikė Sutvirtinimo Sakramentą.Tada Bažnyčios viduje stovėjo aukštas medinis kryžius, prie kurio iškilmingų švenčių metu buvo aukojamos šv. Mišios.
Su kunigu Antanu Žukausku susitikome Alytuje, kai jis buvo šv. Angelų sargų parapijos vikaras. Bendravome Sąjūdžio renginių metu, į kurio veiklą buvo pasinėręs visa širdimi. Jis kartu su mieto tarybos nariais budėjo Rotušėje lemtingąją 1991 m.sausio 13- osios naktį, vėliau sprendėme katalikiškos mokyklos steigimo Alytuje klausimą.Jis karu su vyskupu ir kitais kunigais dalyvavo jos kertinio akmens pašventinime.
Gražiai pagerbtas jis ir jo veikla mano jaunystės Pilviškiuose.

Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Sekmadienis, 2017-08-20

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License