Paežerietę suerzino pirmąkart gyvenime gauta labdara - Apie Pilviškių kraštą. - Kultūrnamis - - Pilviškių krašto portalas
Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 5
Svečių: 5
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Apie Pilviškių kraštą.

Paežerietę suerzino pirmąkart gyvenime gauta labdara
Nurijo kartėlį ir laukė 
Paežerių kaimo (Pilviškių seniūnija) gyventoja Ramutė Bendoraitienė po praėjusios savaitės penktadienį sulauktos labdaros amą atgavo tik išgė­rusi vaistų. Antradienį užsukę į dvibučio namo, kuriame gyvena moteriš­kė, kiemą savo akimis išvydome tai, kas suerzino paežerietę: kieme pūpsojo didžiulė karklų krūva. 
R.Bendoraitienė susijaudinusi pasakojo apie tai, kaip pirmąkart gyveni­me išdrįso paprašyti valdžios paramos, o jos sulaukusi jaučiasi tiesiog šokiruota. 
Vasaros viduryje, susiklosčius sunkiai materialinei padėčiai, moteris iš­drįso kreiptis į rajono Savivaldybę paramos. Pasak R.Bendoraitienės, ją maloniai priėmė ir išklausė administracijos direktorius S.Kasparaitis, pa­tarė rašyti prašymą ir užtikrino, jog ji gausianti vienkartinę pašalpą. Mo­teriai dar bebūnant kabinete, valdininkas paskambino Pilviškių seniūnui ir sutarė, kad seniūnija šiai gyventojai atvežtų malkų žiemai. 
Rugsėjį nuėjusi į seniūniją atsiimti vienkartinės pašalpos moteris sutri­ko, nes kasininkė jai atskaičiavo „ne pašalpą, o išmaldą“ – tik 50 litų. Dėl to nurijo kartėlį tikėdamasi, kad bent žiemai gausianti kuro. „Spalio pabaigoje į namus užsuko seniūnas ir socialinė darbuotoja, sakė, jog ge­rų malkų neturi, atveš šakų, kurios būsiančios rankos storumo. Sakiau, jog gerai“, – pasakojo moteris. Anot jos, ir anksčiau ne kartą pavasa­riais buvo pirkusi iš miško atvežtų šakų, pati jas susipjaudavo, šios per vasarą išdžiūdavusios, tad paežerietė sėkmingai jomis kūrendavo. 
Kai traktorininkas su pilna priekaba įsuko į kiemą, R.Bendoraitienė nepa­galvojo, jog atvežė vien žabų. Atsitokėjo tik prie išverstos krūvos, todėl ir paskambino redakcijai, kviesdama pasižiūrėti, kokios tos labdarai duo­tos malkos. „Neįsivaizduoju, ką su tomis šakomis dabar man, vienai mo­teriai, daryti“, – sakė R.Bendoraitienė. 

Viena bėda nevaikšto 
Prieš šešiolika metų po staigios vyro mirties našlei Ramutei, likusiai su dviem mažais vaikais, gyvenimas klostėsi sunkiai. Ilgai slaugė neįgalią savo mamą, buvo įsidarbinusi vienoje Marijampolės įmonėje valytoja. Ne taip seniai darbo atsisakė, nes iš uždarbio menka nauda, kai taip toli reikia važinėti, o dar ir sveikata nestipriausia. 
Tarėsi iš visų bėdų išbrisią, kai devyniolikametis sūnus įsidarbino staty­bose Marijampolėje. Vaikinukas ėmė paskolą, kad įsigytų automobilį va­žinėti į darbą. Tačiau sveiką, tvirtą šaukiamojo amžiaus jaunuolį pakvie­tė tarnauti kariuomenėje. Nors bedarbė moteris prašė atsižvelgti į sun­kią jų materialinę padėtį ir palikti sūnų, tačiau pažadų išsipildymo nesu­laukė. Dukra Vaida vasarą sukūrė šeimą ir išėjo gyventi atskirai. Ji pa­gal išgales padeda mamai, o ir pati Ramutė dar šiek tiek užsidirba pas kaimynus. 
Šiandien moteris gyvena viltimi kaip nors sulaukti po keturių mėnesių iš kariuomenės sugrįšiančio sūnaus. Sakė, jog užsiregistravo ir darbo bir­žoje, tačiau prekybininkės specialybę turinčiai netvirtos sveikatos vyres­nio amžiaus moteriai mažai šansų sulaukti pasiūlymų. 

Seniūnas norėjo tik gero 
Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas, paklaustas apie R.Bendoraitienei atvežtas „malkas“, sakė niekaip negalįs suprasti moteriškės nepasitenki­nimo. Jis buvo įsitikinęs, jog, traktorininkui paliepęs nuvežti šakų, savo seniūnijos gyventojai padarė gera. 
Išgirdęs apie moters priekaištus dėl prastų malkų, seniūnas prisiminė, kaip su socialine darbuotoja L.Bieliukiene buvo užsukę pas R.Bendorai­tienę ir išaiškino, kokios tos malkos būsiančios. Moteris tada neprieštara­vusi. 
„Suprantu, jog žmonės malkas įsivaizduoja jau kaip gatavas pliauskas. Bet juk mes neturime iš ko ir kaip teikti tokių paslaugų. Mūsų teritorija nėra turtinga miškų, neturime jokios lentpjūvės. Šiuo atveju vienišai mo­teriškei padėjome tuo, kuo galėjome: davėme nurodymą, kad viešųjų darbų darbininkai prikirstų pakelėse augusių karklų ir nuvežtų į R.Bendo­raitienės kiemą“, – kalbėjo V.Judickas. 
Pasak seniūno, dažnai gyventojai prašo leidimo išsikirsti pakelėse ar ki­tur priaugusius karklus, kitokius krūmokšnius, vežasi kurui ir tuo džiau­giasi. Juk žali karklai puikiai dega, yra kaitrūs. Panašiomis šakomis kūre­nama ir Pilviškių pirtis. 
„Jei R.Bendoraitienė seniūnijai pasakys, jog tie karklai jai nereikalingi, tuoj pat netgi tuose pačiuose Paežeriuose atsiras žmonių, kuriems jie tiks ir pasiims“, – sprendė nemalonią situaciją seniūnas ir aiškino, jog jo­kiuose dokumentuose nėra numatyta, kad seniūnija privalėtų savo gy­ventojus aprūpinti malkomis. 
R.Bendoraitienė teigė, jog dėl pašalpos ir malkų jaučiasi tiek priblokšta, jog nenorinti į seniūnijos pusę net pažiūrėti. 

Laikomasi tam tikros tvarkos 
Seniūnijos socialinio darbo organizatorė Loreta Bieliukienė negalėjo atsa­kyti, kodėl paežerietei buvo paskirta tokia maža vienkartinė socialinė pa­šalpa, nes jos dydį nustato rajoninė pašalpų skyrimo komisija, vadovau­damasi nuostatais. Seniūnija tik pateikia žmogaus gyvenimo sąlygų ak­tą. Atitinkamą informaciją pateikė ir apie R.Bendoraitienę. 
Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė Ilona Radavičienė paaiški­no, jog bet kuris žmogus turi teisę kreiptis dėl pašalpos. Nesvarbu, ar jis pirmiausia pravers rajono vadovo, ar Socialinės paramos skyriaus kabinetų duris, tačiau dokumentus priims ir įformins seniūnijos, kurioje gyvena tas pilietis, darbuotojos. 
R.Bendoraitienė buvo pateikusi tik prašymą, kuriame išdėstytos jos bė­dos (prasta sveikata, skola už sunaudotą elektrą, neturi iš ko nusipirkti kuro ir t. t.). 
Vienkartinė pašalpa skiriama esant tam tikroms sąlygoms ir neužtenka vien prašymo su išdėstyta bėda, reikia pridėti reikalingumą paliudijančių dokumentų (receptų, kvitų, sutarčių ar pan.). Viso to R.Bendoraitienė ne­pateikė, todėl jai ir buvo skirta maža pašalpa. 
Socialinės paramos skyriaus vedėja D.Grabauskienė minėjo, jog šiems metams iš Savivaldybės biudžeto vienkartinėms pašalpoms buvo skirta 70 tūkst. litų. Tačiau šios lėšos ketvirčiais pasiskirstė netolygiai, todėl nuo to galėjo priklausyti ir vienkartinės išmokos dydis. Metų pabaigoje paprastai atsiranda sukauptų lėšų, todėl sudėtingesniais gyvenimo atve­jais žmonės gali drąsiai kreiptis ir jiems bus pritaikytos išimtys. 
Beje, Socialinės paramos įstatyme akcentuota ir tai, jog valstybė įsipa­reigoja remti tas šeimas, kuriose darbingi asmenys patys išnaudoja vi­sas galimybes gauti pajamų.

null

Ramutė Bendoraitienė sakė esanti šokiruota labdaros gavusi krūvą žalių karklų.
Autorės nuotr.




Autorius:Birutė NENĖNIENĖ

Šaltinis: http://www.is.lt/santaka/?sid=8205
Kategorija: Apie Pilviškių kraštą. |
Peržiūrų: 606
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Trečiadienis, 2017-02-22

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License