Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 1
Svečių: 1
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Apie Pilviškių kraštą.

Namuose ir mokykloje – visada kartu

Birutė NENĖNIENĖ

Moko pedagogų šeimos 

Kalbant apie mokytojų kolektyvus dažnokai pavartojamas stereotipinis terminas „pedagogų šeima" lyg ir išsako šios socialinės grupės žmonių kolegiškumą, bendruomeniškumą. Bet iš tikrųjų, kiek mūsų rajono mokyklose vaikus moko mokytojų sutuoktinių šeimų? 

„Dambravai, Kumpiai, Baukai, Girdauskai, Buzaičiai..." – Vilkaviškio „Aušros" vidurinės mokyklos sekretorė pradėjo vardyti buvusius pedagogus, palikusius brydę miesto, rajono gyvenime ir daugelio kartų mokinių širdyse. Paskui prisiminėme vien šioje mokykloje daug metų dirbančius Sledžius, Matukaičius, neseniai pradėjusius Būdininkus. 

Po kelis dešimtmečius ar šiek tiek trumpiau Kybartų K.Donelaičio vidurinėje mokykloje vaikus moko istorikai Genia ir Juozas Jurkynai, Pajevonyje – lituanistai Dausinai, Vištytyje – biologai Vasaičiai. Kitose mokyklose daug metų kartu dirba skirtingus dalykus dėstantys sutuoktiniai Armanavičiai, Žagarskai, Ulevičiai, Leškevičiai, Tamošaičiai, Imbrasai, Švedai ir t.t. Pedagogai Piečiukaičiai, Puskunigiai, Valiokai, Buzaičiai, Miknevičiai, Bendoraičiai ir t.t. dirba skirtingose mokyklose. 

Redakcijos žiniomis, tose pačiose mokyklose daugelį metų kartu dirba per 20 mokytojų porų, skirtingose – panašiai tiek pat. „Aušros" mokykloje yra kartu dirbančių mamų ir dukrų. 

Kažin ar ne daugiausia pedagogų šeimų įsitvirtinusių Pilviškių vidurinėje: Danutė ir Arūnas Vaitiekaičiai, Daiva ir Arūnas Kiulkiai, Daiva Kukienė ir Norbertas Kukis, Ramutė Kukienė ir Vytautas Kukis. 


Vyrai padarytų tvarką 

Būtų nei šis, nei tas mokykloje viešėti nesusitarus su direktoriumi. Juo labiau ir priežastį netikėtai įpiršo pats direktorius Vytautas Kukis: prieš rugsėjį prasitarė manąs, kad šie mokslo metai jam esą paskutiniai. Kūčių dieną sueina pensinis amžius, o pavasarį baigiasi direktoriavimo sutartis, kuri tęsiama nuo 1994 metų. Pilviškių mokykloje užsibūta nuo 1973-ųjų. Prieš tai pedagoginis stažas išsibarstęs keliose rajono mokyklose. Šie mokslo metai – jau 41-ieji darbo metai. 

„Ką darysi, kai nieko kito nemoki", – juokavo direktorius ir pasisveikindamas, kaip ir visoms moterims, galantiškai pabučiavo ranką. 

Ėmėme dalytis neseniai matytos televizijos laidos įspūdžiais. Joje buvo kalbama, jog daugelis jaunosios kartos auklėjimo problemų neišsprendžiamos vien dėl to, kad mokyklose mažai mokytojų vyrų. Prelegentai mestelėjo, kokie gi vyrai gali rintis tokią neprestižinę profesiją. 

– Tai ir atspindi visuomenės požiūrį į vargšą mokytojėlį, – sakė direktorius. 


Lėmė atsitiktinumas 

V.Kukis sakė, jog mokytoju tapo atsitiktinai, gyvenimo aplinkybių verčiamas. Bet niekada dėl to nesigėdijo ir neturėjo nepilnavertiškumo komplekso. 

Kai vyresni broliai apsigyveno Kaune, Vytautas iš pragmatinių sumetimų rinkosi studijas šiame mieste ir nusprendė, kad praktiškiausia specialybė būsianti veterinaro. 

Tačiau mokslai Veterinarijos akademijoje baigėsi po ekskursijos į klinikas, pamačius, kaip ruošiamasi operuoti arklį. Po kariuomenės pradėjo mokytojo kelią, neakivaizdžiai baigė studijas. 


Pataisas padaro laikas 

– Jaunas buvau nepaprastai griežtas ir reiklus, aršus – dabar net gėda prisiminti, – apie pirmuosius savo darbo dešimtmečius kalbėjo V.Kukis. – Tėvai stebėdavosi, koks čia mokytojas užduoda namuose taisyklę perrašyti 50 kartų. Merginos teoremos tekstą iš baimės išmokdavo atmintinai. Lūžis įvyko tada, kai mokytis pradėjo mano sūnus. Ėmiau suvokti, kad vaikas taip pat žmogus. Antrąjį savo darbo dešimtmetį pasidariau panašus į mokytoją, – taip dabar galiu save vadinti. 


Pasirinkimas ir atsitiktinumas 

Žmoną Vytautas išsirinko dzūkę, istorikę. Juokauja, jog humanitarės gražesnės ir jausmingesnės už logiškąsias tiksliųjų mokslų atstoves. Tačiau tik žmonai pašnibždėjus sužinome, jog Vytauto Kukio svajonė buvusi muzika. Moka gražiai groti akordeonu ir neseniai jį nusipirko. Mokyklos direktorius nurašęs praeitin tuos laikus, kai dvidešimt metų buvo vienintelės partijos nariu. Laisvoje Lietuvoje visiškai nesiruošė dalyvauti politikoje. Tačiau Pilviškių konservatoriai nerado tinkamesnio kandidato savo sąrašui. 

Rinkimai lėmė, kad pateko į rajono Tarybos narius. Tas laikas direktoriui ne tik praplėtė akiratį, bet padėjo šiek tiek laimėti mokyklos labui, – gavo lėšų muzikos aparatūrai. 


Taip jau yra 

Tada, kai su direktoriumi buvome aptarę daugybę mokyklinių reikalų, susirinko visi Kukiai. Tačiau per vyriausiojo kalbėjimą kaip ir neliko laiko savo mintis apie profesiją išsakyti kitiems šeimos nariams. Pratylėjo ir Norbertas, kuris, visų tvirtinimu, esąs šnekiausias šeimos narys. „Ką darysi, esu sugadintas", – skėstelėjo rankomis direktorius. 

Atsisveikinant V.Kukis prisipažino, jog palikti mokyklą norėtųsi tik renovuotą. Šito dabar labiausiai ir reikia šiai didžiausiai kaimo mokyklai, kurios salėje dažnai šventėms renkasi ir miestelio žmonės.




Autorius:Birutė NENĖNIENĖ

Šaltinis: http://www.is.lt/santaka/jega/page2003/bn1004.php
Kategorija: Apie Pilviškių kraštą. |
Peržiūrų: 1243
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Antradienis, 2017-09-26

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License