Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 3
Svečių: 3
Vartotojų: 0

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Apie Pilviškių kraštą.

Netikėta keturkojo draugo liga gali apkartinti šeimininko atostogas
Vasariški orai į gamtą, prie vandens telkinių išvilioja visą šeimyną. Tad dažniausiai kartu keliauja ir mylimi keturkojai šeimos nariai. Šunų augintojai kartais net neįtaria, kad pievose ir pamiškėse jų draugų tyko aibė netgi mirtinų pavojų. 

Gali žūti per parą 
Apie vasarą keturkojų draugų tykančius pavojus kalbėjomės su netoli Pilviškių, Baltrušiuose, įsikūrusios Mažųjų gyvūnėlių veterinarijos klinikos gydytoju Gintautu Šešku. 
Šunis, kates bei kitus naminius gyvūnus daug metų gydantis medikas sakė, kad gyvūnai, kaip ir jų šeimininkai, serga įvairiomis ligomis. Vasarą jie gali peršalti, juos kamuoja alergijos, tačiau didžiausią pavojų kelia erkės. Ir žmogui, ir jo keturkojui draugui įsisiurbusi erkė gali sukelti rimtų negalavimų ir netgi mirtį. Nors tiek gyvūnus, tiek žmones puola tos pačios erkės, jų sukeliamos ligos – skirtingos. 
Šunims pavojingiausia erkių sukeliama liga yra babeziozė. Įsisiurbusi erkė šuns kraują užkrečia pirmuonimis, parazituojančiais šuns eritrocituose. Įkandimo metu jie patenka į šuns kraują, bręsta, infekuoja eritrocitus, maitinasi jų citoplazma bei juos ardo. Persirgę gyvūnai antrą kartą neužsikrečia. 
Inkubacinis babeziozės periodas trunka nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Tačiau ligos eiga gali būti žaibiška – šuo greitai silpsta ir nugaišta kartais per vieną dvi dienas. 
– Jeigu šeimininkas pasako, kad šuo vemia, apatiškas ir dar jo šlapimas tamsus, liepiame vežti kad ir vidury nakties, – apie grėsmingą ligą pasakojo G.Šeškas. 

Kiemsargiai neserga 
Susirgus babezioze, kūno temperatūra pakyla iki 41° C, pasireiškia apatija, bendras silpnumas. Šuo netenka apetito, todėl blogiau ėda arba visai neėda, krenta svoris, dreba raumenys, padažnėja kvėpavimas ir širdies darbas, gleivinės tampa blyškios ar geltonos, šlapimas pasidaro rausvai rudas. Kartais šunys vemia, negali tuštintis arba kaip tik viduriuoja, išmatos būna labai tamsios. Negydomi gyvūnai gali gaišti dėl besivystančio širdies bei kvėpavimo nepakankamumo. Laiku suteikus veterinarinę pagalbą, prognozė gera, todėl svarbu ilgai nedelsti. 
Pastebėję bet kurį iš šių požymių, skubiai kreipkitės į veterinarijos specialistus. Liga nesunkiai diagnozuojama pagal būdingus simptomus bei tiriant kraują. 
Veterinarijos specialistas G.Šeškas tvirtino, kad babezioze retai serga kiemsargiai ar daug laiko lauke praleidžiantys šunys. Nors specialistui dažnai tenka skiepyti, prižiūrėti pasieniečių keturkojus pagalbininkus, kuriems nuolat tenka braidžioti aukštoje žolėje, miškuose, neteko gydyti tarnybinio šuns, užsikrėtusio babezioze. Tačiau kambarinių veislių šunys šiai ligai nėra atsparūs ir užsikrėtę gali žūti labai greitai. 

Linkę į priklausomybes 
Vežantis šunelį kartu atostogauti į gamtą, galima jam suleisti nuo babeziozės vaistų, kurie veikia 1–2 mėnesius, arba stengtis gyvūną apsaugoti nuo erkių įsisiurbimo. Tam galima pasirinkti daugybę įvairių bei patikimų preparatų: antkaklių, aerozolių, lašelių. Veterinarijos gydyklose ar vaistinėse dirbantys specialistai visada patars bei parinks tai, kas labiausiai tinka ir efektyviausiai apsaugos jūsų gyvūną nuo erkių bei jų platinamų ligų. 
Šunų šeimininkai gan dažnai susiduria su augintinių alergijomis. Jos pasireiškia plaukų slinkimu, pleiskanojimu, niežėjimu, bėrimu, ašarojimu, vokų paburkimu ir kt. Anot G.Šeško, to priežastis būna ir per dažna vakcinacija. Mat skiepai įjautrina organizmą ir šunys tampa alergiški. 
Dar viena alergijų priežastis – maistas, į kurį gamintojai prideda konservantų, aromatinių medžiagų ir kt. Tam ypač jautrios katės, mat jų kepenys negamina fermentų, kurie skaldo chemines medžiagas. Todėl katės labai greitai įgyja priklausomybę nuo sintetinio maisto, atsisako ėsti natūralius produktus – mėsą, žuvį. O tai – nenatūralu. Vos subraškinus sauso maisto pakelį, katė iškart prisistato ir reikalauja būtent to ėdesio. 
– Dažnai kates tenka detoksikuoti tarsi alkoholikus, – aiškino G.Šeškas. – Joms savaitę ir ilgiau darome lašelines, kol išvalome organizmą nuo pražūtingų medžiagų. Tik tuomet nustoja slinkti plaukai, išnyksta bėrimas, praeina alergija. 

Katės serga sloga 
Neretai katės peršąla, suserga tracheitu, sloguoja. Pirmieji ligos požymiai pasireiškia čiauduliu, sumažėjusiu apetitu, apatija, padidėjusia kūno temperatūra. Atsiranda išskyros iš akių ir nosies – iš pradžių skaidrios, vėliau tąsios, o dar vėliau jos tampa pūlingos. Dažnai išskyros išdžiūsta ant nosies kraštų, kartais visai užkemša nosies landas, dėl to katės iškiša liežuvį, prasižioja ir kvėpuoja per burną. Gali atsirasti seilėtekis, katės blogsta. Maži kačiukai gali net žūti. 
Virusiniu rinotracheitu sergama nuo 10 iki 20 dienų, o persirgę šia liga gyvūnai dar keletą savaičių su išskyromis skleidžia virusus į aplinką, kai kurie juos nešioja visą gyvenimą. Susilpnėjus gyvūno imunitetui (stresas, gyvenamosios vietos ar šeimininko pasikeitimas, kelionės), gali vėl padidėti šio viruso aktyvumas. 
Veterinarijos gydytojas pataria saugoti savo gyvūnus, kaip ir žmones, nuo skersvėjų, temperatūrų kaitos, stresų. Antraip keturkojo draugo liga gali apkartinti ir visiškai sugadinti šeimininko atostogas.

null

Babeziozė labai pavojinga namuose laikomiems šunims. 
Autorės nuotr.




Autorius:Eglė KVIESULAITIENĖ

Šaltinis: http://www.is.lt/santaka/?sid=10408
Kategorija: Apie Pilviškių kraštą. |
Peržiūrų: 5598
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Pirmadienis, 2017-05-29

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License