Darbas ir naujovės mažažemį kilsteli į vidutiniokus - Apie Pilviškių kraštą. - Kultūrnamis - - Pilviškių krašto portalas
Pagrindinis|Tribūna|IEŠKO!
Turinys

Parašykite mums

Rask mus Facebook`e


Plepykla

Pilviškietiškas video

Šmtadienio, vykusio 2011-01-18 Santakos gimnazijoje, filmas.

Daugiau VIDEOfilmų.


Dabar užėję

Viso prisijungę: 9
Svečių: 8
Vartotojų: 1
CurtisMr

Statistika


Pradinis » Straipsniai » Kultūrnamis » Apie Pilviškių kraštą.

Darbas ir naujovės mažažemį kilsteli į vidutiniokus

Algimantas GUDAITIS

Pradėjo nuo 3 ha 

Opšrūtų kaimo gyventojai Birutė ir Vytautas Rainiai, kaip ir dauguma, į ūkininkus įsirašė tik su kolūkine „pasoga" – 3 ha žemės ir dviem keliolikos trihektarių grupei atitekusiais traktoriais. Po kurio laiko Rainiai T-150K ir „Jumz" markės traktorius iš kitų pajininkų atpirko. Galbūt svariausias Rainių privalumas buvo tas, kad Birutė, pagal specialybę zootechnikė, mylėjo gyvulius, turėjo darbo fermoje patirtį, o Vytautas – sumanią galvą, darbščias rankas. Dabar Rainiai dirba apie 30 ha žemės, iš jos 7 ha nuosavos. 

– Viskas, ką dabar turime, pasiekta mūsų išmanymu ir rankomis. Net ir į tą gyvenamajame name įsikurdintą mažą parduotuvėlę, į kurią per dieną užsuka 5–10 pirkėjų, reikėjo ir tenka įdėti nemažai rūpesčių, darbo, – sakė Birutė Rainienė. 

Ūkininkų šeimoje atsiranda senojo lietuviško kaimo tradicijos. Su tėvais dirba Vilkaviškio žemės ūkio mokykloje ūkininko kvalifikaciją įgijęs sūnus Vaidas. Dukra Rasa išėjo į marčias ir ūkininkauja Žaliojoje, pagrandukas Tomas mokosi 4-oje klasėje. Vaidui, ko gero, ir liks tėvų pradėtas ir bendromis jėgomis gerokai pastūmėtas pienininkystės ūkis. 


Kryptį pasirinkti nelengva 

Ūkininkavimo pradžioje Rainiai krypo į kiaulininkystę. Pasitaikė metų, kai parduodavo apie 20 bekonų. Tačiau, pasak šeimininkės, kiaulių ir paršelių rinka labai nepastovi – vieną pusmetį šį tą uždirbi, kitą – krenti į nuostolingą duobę. 

Po metų kitų Rainiai pasirinko pienininkystės kryptį. Dabar ūkininkai jau laiko 11 karvių, padidino tvartą, įruošė pieno šaldymo patalpą, įsigijo talpų šaldytuvą, prie tvartų pristatė technikos saugojimo garažus. Vasarą kasdien Rainiai parduodavo apie 150 kg pieno, žiemos dienomis – apie 120 kilogramų. UAB „Marijampolės pieno konservai" pienovežis pieną užsuka paimti į ūkininko kiemą. 

– Dabar nėra tokios ūkio šakos, kuri garantuotų pelną. Jei sau mokėtume bent minimalią algą, ir iš pieno ne kas liktų, – tvirtino Vytautas. 

Iki Naujų metų už kilogramą aukščiausios rūšies pieno UAB „Marijampolės pieno konservai" mokėjo 55 centus. Kiek mokės sausį, ūkininkai dar nežino. 


Gelbsti kukurūzų silosas ir ruloninis šienainis 

Birutė, kolūkių laikais vadovavusi Opšrūtų karvių fermai, įsitikino, jog be naujovių priekin nejudėsi. Pasižvalgę pas kitus ūkininkus ir ŽŪK tarnybos Vilkaviškio biuro specialistų paskatinti pernai Rainiai 1 ha apsėjo kukurūzais, pasigamino kelias dešimtis tonų gero siloso. 

Sudomino ūkininkus ir ruloninio šienainio gamyba. UAB „Ekvila" jiems supresavo ir suvyniojo į plėvelę 14 rulonų šio vertingo pašaro. 

Su mumis kartu Rainių ūkyje lankęsis ŽŪK tarnybos rajono biuro specialistas gyvulininkystei Jonas Balnys tvirtina, kad kukurūzų silosu ir ruloniniu šienainiu šeriamos ūkininkų karvės bus sočios ir pieningos. Pernai iš vienos karvės Birutė vidutiniškai primelžė apie 5000 kg pieno. 

Kitais metais ūkininkai ruošiasi bent 2 ha apsėti kukurūzais ir pagal konsultantų rekomendacijas 3 ha daugiamečių žolių panaudoti ruloniniam šienainiui gaminti. „Turėtų išeiti apie 50 rulonų", – skaičiuoja jaunasis šeimininkas Vaidas. Rainių tikslas per 3–4 metus karvių bandą išplėsti bent iki 20 juodmargių. 


Laukia meistrų paramos 

– Ruloninis šienainis – baltymingas pašaras. Jo ruošimas reikalauja ne tik žinių, bet ir patyrimo. Pernai UAB „Ekvila" ir kai kurie kiti šio pašaro ruošėjai rajono ūkininkams suvyniojo netoli 1600 rulonų vertingo pašaro. Su tiek ritinių galima pašerti apie 200 pieningų karvių. Apie šio pašaro ruošimo kai kurias klaidas parašysime prieš šienapjūtę, o kai kurios juo šėrimo problemos matomos ir dabar, – tvirtino ŽŪK biuro specialistas J.Balnys. 

Šienainio rulonas sveria apie 700 kilogramų. Visą ruloną išardyti ir paskleisti prietvartėje ar daržinėje negerai – gavęs oro šienainis po poros dienų apgenda, praranda savo vertę. 

Kaip paaiškino J.Balnys, geriausia nuo ritinio atsiskirti tiek šienainio, kiek jo sunaudoji vienu šėrimu. Tačiau rulonai supresuojami pakankamai kietai, su šake pašaro neišpeši, lengviausiai jį visą išvynioti. Gerai, kas turi 30–40 karvių. Tokie šeimininkai pradėtą ruloną sušeria per 1–2 dienas. Baltymingą pašarą skiriant tik melžiamoms karvėms, Rainių fermai rulono užtenka porai savaičių. Todėl dienos normą nuo ritinio tenka atsikirsti kirviu, atsipjauti skerspjove. Tai ir nepatogu, ir nelengva. 

Ūkininkai tikisi, kad metalo gaminių meistrai sukonstruos ir pasiūlys patogesnę ruloninio šienainio paėmimo priemonę.



Autorius:Algimantas GUDAITIS

Šaltinis: http://www.is.lt/santaka/jega/page2004/ag0110.php
Kategorija: Apie Pilviškių kraštą. |
Peržiūrų: 1893
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai.
[ Registruotis | Įeiti ]
Paieška svetainėje

Duomenys
Šiandien:
Penktadienis, 2017-03-24

Jūs esate Svečias
Vardas:
Slaptažodis:

Aptarkite svetainę


Reklama


IEŠKO!


„Tribūnoje” pasakoja


Nuorodos

Skydeliai

image

image

image



Creative Commons License